Stoties šimtmetis: pasidžiaugti ar pratylėti?
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Vilkaviškio geležinkelio stotis sulaukė 100 metų. Solidi sukaktis galėtų tapti impulsu patiems iš naujo atrasti ir kitiems parodyti šį objektą. Kaimynai marijampoliečiai tą pačią progą aktyviai išnaudoja didindami vietos kultūros paveldo, o sykiu – ir savo miesto žinomumą. Pas mus pasirinkta prabūti kukliai pasitraukus į šalį.
Du pastatai – du jubiliejai
Vilkaviškio traukinių stotis buvo pastatyta 1925 metais pagal architekto Edmundo Alfonso Fryko projektą.
Tas pats architektas – viena ryškiausių asmenybių tarpukario Lietuvos architektūros istorijoje – suprojektavo ir Marijampolės geležinkelio stotį, kurios šimtmetis kaimyniniame mieste minimas garsiai, turiningai ir kūrybiškai.
„Kadangi ši graži geležinkelio stotis yra Marijampolėje, Marijampolės savivaldybė nusprendė būtinai paminėti šitą progą. „Lietuvos geležinkeliai“ idėją sutiko džiugiai ir palaikančiai. Bendradarbiaujame“, – vietinės valdžios iniciatyvą akcentavo Marijampolės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Tumelienė.
Sukakčiai paminėti „LTG Infra“ drauge su Marijampolės miesto savivaldybe paruošė trijų dalių renginių ciklą su įkvepiančia programa. Pas kaimynus nuo birželio pradžios iki rugsėjo pabaigos suplanuotos ekskursijos, edukacijos, tapybos plenerai, diskusijos, koncertas, stoties šimtmečio ir Turizmo dienos minėjimai.
Pasiteiravus dėl mūsiškės stoties, AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partneris Domas Jurevičius pritarė, kad Vilkaviškio geležinkelio stotis yra išties išskirtinis objektas, kurio jubiliejus neabejotinai svarbus, tačiau „šiuo metu specialių renginių minint šimtmetį nėra suplanuota“.
O kodėl nesuplanuota, paklausėme Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto Artūro Blauzdžiūno.
„Marijampolės geležinkelio stotis pastatyta pačiame miesto centre, objektas didelis ir išties įspūdingas. Vilkaviškio stotis daug kuklesnė, tolokai nuo miesto ir aplink erdvė labai kukli. Gal todėl „LTG Infra“ pasirinko būtent Marijampolės objektą. Kadangi architektas tas pats ir Vilkaviškyje (manau, kad Lietuvoje yra ir daugiau šio architekto statytų stočių), tai suprantama, kad geriau viena didelė ir reikšmingesnė šventė nei keletas smulkesnių.
Šiemet Vilkaviškio rajono savivaldybė mini Paprūsės 500 metų jubiliejų (Marijampolės savivaldybė šios datos nepaminės), suplanuota daug gražių renginių, bet projektų autoriai, renginių organizatoriai neplanuoja veiklų šiais metais Vilkaviškio geležinkelio stotyje“, – sprendimą, kodėl mūsų rajone esantis paveldo objektas savojo šimtmečio proga nesulaukė jokio dėmesio, pakomentavo kultūros sritį kuruojantis savivaldybės specialistas.
Modernizuotas istorizmas
Vilkaviškio geležinkelio stoties pastatų kompleksas nuo 2000 metų yra valstybės saugoma kultūros vertybė. Ji svarbi dėl savo architektūrinės, technologinės ir istorinės verčių.
Po I pasaulinio karo Lietuvai pamažu stiprėjant ekonomiškai, palaipsniui atsigavo ir statybų sektorius. Geležinkelio stočių statyba buvo vienas iš puikiausių šio proceso rezultatų. Trečiajame XX a. dešimtmetyje iškilo puošnios stotys Marijampolėje, Kretingoje, Rokiškyje, taip pat ir Vilkaviškyje. Senasis Vilkaviškio stoties keleivių namas, Didžiųjų Šelvių kaime pastatytas nutiesus Kauno–Kybartų kelio ruožą, buvo sunaikintas greičiausiai I pasaulinio karo metais.
Menotyrininkė Iveta Dabašinskienė straipsnyje „Edmundo Alfonso Fryko architektūrinis palikimas: geležinkelio stotys“ akcentuoja, kuo patraukli Vilkaviškio (Didžiųjų Šelvių) geležinkelio stotis. „Šis nedidelio tūrio pastatas buvo pritaikytas konkrečiai vietai, atitinka žmogaus mastelį ir lengvai leidžia susiorientuoti erdvėje“, – teigia dr. I. Dabašinskienė.
Vilkaviškio geležinkelio stotis vykstančiuosius traukiniu pasitinka visu grožiu. Nuo bėgių matomas pagrindinis fasadas – modernizuoto istorizmo. Fasadas į miesto pusę – kuklesnis, jame žvilgsnį pasigrožėti sustabdo centrinis įėjimas. Pastatas eklektiškos stilistikos – puošnus, barokinio silueto frontonas papuoštas smulkiomis detalėmis: romaninėmis arkutėmis, tautine simbolika (Vytis, Gediminaičių stulpų motyvas). Interjere yra art deco elementų. Kaip tuomet buvo įprasta statant visuomeninius pastatus, įrengta ne tik stotis, bet ir gyvenamosios bei kitos patalpos.
Šiandien, kai Vilkaviškio geležinkelio stotyje nebėra net bilietų kasos, sunkoka įsivaizduoti, koks gyvenimas čia virė per 100 metų. Dabar tik laukiamojoje salėje trumpam subruzda keleiviai – grįžtantys ir išvykstantys.
Nusiteikę bendradarbiauti
Tarpukariu pastatytas vadinamasis keleivių namas tebėra puošnus (prieš du dešimtmečius stotis buvo rekonstruota) ir neabejotinai vertas atsidurti turistų maršrutuose, būti iš naujo atrastas kaip išskirtinė kultūros renginių erdvė. Juolab kad esama gražios, tiesa, jau senos patirties. Prieš kelerius metus perone koncertavusių grupės „The Ditties“ merginų klausėsi gausiai susirinkusi publika. Minėdami Gedulo ir vilties dieną stoties perone anksčiau susitelkdavo tremtiniai.
O ir „Lietuvos geležinkeliai“ nusiteikę bendradarbiauti ne tik minint šimtmetį, bet ir kitomis progomis. „Tokia galimybė tikrai yra. Vilkaviškio geležinkelio stotyje yra ne tik istorinį žavesį išlaikiusi laukiamoji salė, bet ir privati salė, kurioje galima organizuoti tiek viešus, tiek privačius renginius, – sakė D. Jurevičius. – Jei turite idėjų ar planų, kviečiu kreiptis el. paštu renginiai@ltginfra.lt ir aptarti galimybes.“
Autorius: Renata Vitkauskienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
