Dumblių nepavalgysi, bet užsikąsti sveika

Šalies žemės ūkyje pasaulio rinkos pokyčių ir savų tarnybų reikalavimų neatlaiko pagrindinės kaimiečių maitintojos kiaulės ir karvės, netgi vištos sodybose jau retenybė. Užtat kaimo tyloje šalia Europoje garsaus Degsnės maumedyno (Balbieriškio sen.) nedideliame biomedicinos srities mokslininkų Šimkų šeimos ūkyje (UAB „Florovitas“ ir MB „Spirulina LT“) sėkmingai tarpsta auginami dumbliai. Sveikatos specialistai juos rekomenduoja kaip vertingą maisto papildą. Apie darbų sezono pradžią rašėme „Gyvenimo“ gegužės mėnesio numeryje. Liepą – pirmasis dumblių ūkio derlius. 

Dumblių skoniai
Šiltnamį primenantis bioreaktorius vaduojasi karščiu – dumblių kultūrai augti reikalinga aukšta 100 laipsnių pagal Farengeitą arba 40 laipsnių pagal Celsijų temperatūra. Šiųmetė vasara suteikia ūkio šeimininkams idealias sąlygas tarpti melsviesiems dumbliams Spirulina platensis ir žaliesiems Dunaliella salina. Pastarieji šalyje visiška naujovė. Buvę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkai prof. dr. Almantas Šimkus ir doc. dr. Aldona Šimkienė bei jų dukra medikė Ilona Preikšienė neskaičiuodami valandų triūsia prie mikroskopinio dydžio (200 mikronų) dumblių. Melsvieji per mikroskopą kelis tūkstančius kartų padidinti atrodo kaip lazdelės, o žaliesiems ir judriesiems prigijo „blusų“ vardas, kurį sugalvojo jas pamačiusios smalsios mažametės Šimkų anūkės. 
Karštą liepos pradžios dieną dumblių ūkio bioreaktoriuje tyliai burbuliuoja vonios su auginama dumblių kultūra. Melvieji Spirulina platensis po kelių savaičių brandinimo jau duoda planuotą derlių, o Dunaliella salina tik pradeda savo nokimą ypač sūrioje vonioje.
Ankstyvą pavasarį teko lankytis šiame Šimkų šeimos ūkyje, stebėti, kaip sezoną po skaidrios medžiagos kupolu, esant palankiam mikroklimatui, vandens voniose pradeda dumblių kultūra. Mikroskopiniai Spirulina platensis atitinkamai maitinami ir prižiūrimi augs ir bręs keletą savaičių. Vienose voniose dumbliai turės užduotį kaupti jodo, kitose – geležies medžiagas. „Viename grame dumblių mes galime turėti 3-5 miligramus jodo“, – sako prof. A. Šimkus ir kviečia įsitikinti, kaip iš burbuliuojančių vonių košiami jau užaugę, tačiau plika akimi nematomi dumbliai nešami ant specialaus tinklo ir plaunami. Tinklo akutės – vos 35 mikronų, dumblių dydis – nuo 200 iki 250 mikronų dydžio. Ragaujame tik ką iš vonių atneštą skystą Spirulina platensis masę – neskanu, karsteli. Tada tamsiai žalia dumblių masė plaunama dideliu kiekiu tekančio vandens. Dabar skysti dumbliai primena malonų grybų skonį. „Išplauname kartumynus, druskas, tada pradedame Spirulina platensis džiovinti atvirose lentynėlėse, – pasakoja prof. A. Šimkus, – šiluma ir lengvas vėjelis plonu sluoksniu paskleistus dumblius ir išdžiovina, ir susmulkina, telieka juos sutrinti į miltus. Pastarųjų laukia du keliai: supilstyti į kapsules arba specialiame homogenizatoriuje brandinti fruktozėje“.
Visas dumblių kelias nuo jų saugojimo žiemą uždarose namų patalpose iki jų šiltojo sezono kaimo ūkyje – tarsi po didinamuoju stiklu. Svarbus mikroklimatas, maitinimas, priežiūra. „Turi žinoti, kuriose voniose Spirulina platensis dumbliai augdami amino rūgščių pavidalu kaupia jodą, kuriose geležis koreliuoja su vitaminu B12, – kalba dr. A. Šimkienė, – atsakomybė didžiulė, juolab rezultatas – kaip ir mokslo srityje – orientuotas į tolimąją perspektyvą, visuomenės, valstybės poreikius“. Panašiai kalba ir I. Preikšienė, faktinė mažosios bendrijos „Spirulina LT“ vadovė. Jai tenka ne tik dirbti dumblių ūkyje, bet ir rūpintis rinkodara, populiarinti lietuvišką dumblių produkciją, dalyvauti parodose, konkursuose, šventėse. Neseniai Kulautuvoje (Kauno r.) tūkstančius jaunų žmonių pritraukusiame bardų festivalyje „Akacijų alėja“ šventės dalyviai vaišinosi šerbetu su melsvadumbliais. Pasak I. Preikšienės, jaunos Z kartos šeimos šiandien pažįstamos su vegetarizmu, veganizmu, subalansuota mityba, labai atsakingai renkasi lietuviškos kilmės maisto produktus, rūpinasi, ką dėti į burną, nevengia naujų skonių.

Dėmesys žmonių sveikatai
„Pasaulyje auga dėmesys žmonių sveikatai, maisto kultūrai, – kalba prof. A. Šimkus, – didėjanti aplinkos tarša, ultravioletiniai spinduliai, netinkama mityba, stresas sukelia žmogaus bei gyvūnų sveikatai kenksmingų veiksnių“. Mokslininko teigimu, laisvųjų radikalų kiekio padidėjimas organizme sukelia oksidacinį stresą. Nepaisant medicinos laimėjimų, sergamumas vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis nuolat auga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad laisvieji radikalai yra viena pagrindinių organizmo senėjimo priežasčių. Laisvieji radikalai žaloja kraujagysles ir širdį, sukelia ląstelės DNR mutacijas, kurios ateityje gali tapti vėžio priežastimi. Minėtos priežastys skatina ieškoti efektyvių junginių – antioksidantų, kurie mažintų žalingą laisvųjų radikalų poveikį žmogaus ir gyvūnų organizme biologiškai aktyvių medžiagų rinkiniu. 
Pasak prof. A. Šimkaus, antioksidantai – tai junginiai, neutralizuojantys laisvuosius radikalus, susikaupusius organizme. Antioksidantams priskiriami vitaminai, fermentai, kofermentai, karotinoidai, flavonoidai, augalų ląstelių pigmentai, kurių gausu dumbliuose. Žmonės, kurių kraujo plazmoje antioksidantų yra sumažėję, yra mažiau atsparūs aplinkos pokyčiams. 

Biologiškai svarbios medžiagos
Šiandien intensyviai ieškoma, kas galėtų pakeisti daugelį sintetinių ir genetiškai modifikuotų medžiagų, naudojamų įvairiose mitybos grandyse, natūraliomis. Manoma, kad viena iš galimybių – auginti dumblius ir iš jų gauti biologiškai svarbias medžiagas žmogaus bei gyvūnų gyvybiniams procesams palaikyti bei vystyti. Gamta apdovanojo dumblius nepaprastomis gyvybinėmis galiomis. Daugelis dumblių rūšių, jiems dirbtinai sukūrus optimalias sąlygas, per parą gali pasidauginti keliasdešimt kartų. Palyginti su žemės augalais, dumbliai auga nepaprastai greitai. Daugumos jų sudėtyje yra labai daug biologiškai aktyvių ir kitų organinių medžiagų, reikalingų normaliam organizmo funkcionavimui – tai skatina formuotis naują dumblių auginimo ir jų perdirbimo į įvairius priedus bei papildus pramonės šaką. Mikrodumbliai plačiai naudojami visame pasaulyje, ypač Rytų šalyse. Dėl unikalios sudėties juos plačiai galima naudoti įvairiose žmogaus veikimo zonose: gyvulininkystėje, žemės ūkyje, medicinoje, maisto pramonėje, farmacijoje, nuotekų valymo įrenginiuose, kosmetikoje, kulinarijoje, biokuro gamyboje ir netgi kosminėse stotyse. Japonijos, JAV mokslininkai rekomenduoja mikrodumblių preparatus vartoti žmonėms sveikstant po sunkių ligų, operacijų ir traumų, taip pat norint pagerinti virškinimo sistemos, kepenų ar tulžies pūslės veiklą, naudoti garbingo amžiaus žmonėms, rūkantiems, gyvenantiems stambiuose pramoniniuose rajonuose, atjauninimo programose. Rekomenduojama vartoti profilaktiškai, norint jaustis sveikesniems ir stipresniems bei sergant mažakraujyste. Kanados, Japonijos ir Kinijos mokslininkai įrodė, kad žmonės, reguliariai vartojantys dumblius, yra atsparesni užkrečiamosioms ligoms, mikrodumblių preparatai mažina padidėjusį cholesterolio kiekį ir aterosklerozę. Detoksikacija ir toksinų likvidavimas yra itin svarbus siekiant išvengti esminių sveikatos problemų. Todėl dumbliai daugiausia dėmesio sulaukia šalyse su išvystyta pramone dėl gebėjimo neutralizuoti nuodingas medžiagas iš organizmo. Kinijos mokslininkai nustatė, kad dumblių pigmentai, randami melsvadumbliuose, padeda žmonėms, turintiems ikivėžinių ląstelių skrandyje, paversti jas normaliomis ląstelėmis, skatina kraujodarą. Nustatyta, kad mikrodumblių pigmentų gebėjimas padidinti albuminų kiekį labai svarbus veiksnys, kadangi sergantiems vėžiu sumažėja šio baltymo. Kita dumblių pramonės esmė, kad joje sunaudojama labai daug anglies dvideginio. Užuot teršęs atmosferą, anglies dvideginis skatina dumblių augimą ir reikalingų medžiagų sintezę. Viena olandų bendrovė suprojektavo uždaras dumblių auginimo talpyklas, jos skirtos specialiai ūkininkams. Iš dumblių išgautas aliejus naudojamas biodyzelino gamyboje, o išspaudos panaudojamos gyvuliams šerti. 
„Rytų šalyse – Kinijoje, Indijoje – melsvadumbliai Spirulina platensis auginami  atviro tipo bioreaktoriuose, – pasakoja prof. A. Šimkus, – tokiomis sąlygomis neišvengiama aplinkos tarša. Dideli kiekiai produkcijos reikalauja robotizuoto perdirbimo, o tai gali pažeisti dumblių ląsteles, kurios labai jautrios, neturi celiuliozės apvalkalo. Spirulina platensis produktų vartotojus mes įspėjame gaminio etiketėje pasižiūrėti nurodytą žaliavos kilmės šalį. Mes pasirašome tik už garantuotą lietuvišką spiruliną, kurios prekės ženklą esame užpatentavę“.

Sūryme augantys dumbliai
Naujausias Šimkų šeimos ūkio „augintinis“ – tarsi lašinių sūdymo tirpale brandinamas Dunaliella salina – žaliasis mikrodumblis. Gamtoje jis aptinkamas druskinguose ežeruose ar druskų garinimo tvenkiniuose. Pasak prof. A. Šimkaus, ši žaliųjų dumblių rūšis ypač žinoma dėl savo gebėjimo kaupti beta karoteną – stiprų antioksidantą, naudojamą maisto papildams ir kosmetikai. Dumblio ląstelės spalva dėl karoteno kiekio įvairuoja nuo žalios iki rausvai oranžinės. Dunaliella salina ląstelė, pažvelgus į ją per mikroskopą,  yra ovalios arba kriaušės formos, elastinga, turi dvi blakstienėles, kurios leidžia judėti vandenyje. Kai aplinka tampa labai sūri ar šviesi, ląstelė pradeda kaupti daug beta-karoteno – jis kaupiasi lipidų lašeliuose chloroplaste. Žaliasis mikrodumblis natūraliai aptinkamas labai sūriuose telkiniuose: Negyvojoje jūroje, druskos garinimo tvenkiniuose Australijoje, Izraelyje, JAV. Į Šimkų šeimos ūkį (UAB „Florovitas“ ir MB „Spirulina LT“) atkeliavo iš Australijos, dabar auginamas uždarame bioreaktoriuje.
Prof. A. Šimkaus teigimu, Dunaliella salina mikrodumblis naudojamas medicinoje, ypač vertinamas dėl savo natūralaus beta karoteno, antioksidantų, vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Dunaliella salina saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų, lėtina senėjimo procesus, mažina uždegimą, lėtinių ligų (vėžio, širdies ligų, Alzheimerio) riziką. Beta karotenas padeda apsaugoti odą nuo ultravioletinių spindulių, gali mažinti odos uždegimus, pagerinti jos drėgnumą, skatinti atsinaujinimą. Dumblį galima naudoti kosmetikoje kaip natūralų odos apsaugos ingredientą. Beta karotenas, liuteinas ir zeaksantinas padeda išlaikyti akies tinklainės funkciją, vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojamas prevencijai nuo geltonosios dėmės degeneracijos. Vitaminas A būtinas imuninei apsaugai, jis padeda kovoti su infekcijomis, palaiko gleivinės vientisumą.

Mikrodumbliai – ir gyvulininkystės ūkiams
Pasak prof. A. Šimkaus, Dunaliella salina mikrodumbliai gali būti naudingi ir gyvulininkystėje, ypač dėl savo didelės maistinės vertės, antioksidantų ir imunomoduliacinių savybių. Jie gali būti naudojami kaip natūrali pašarinė žaliava, skirti pagerinti gyvūnų sveikatingumą, produktyvumą ir produktų (pieno, mėsos, kiaušinių) kokybę. Dunaliella salina gerina galvijų reprodukcines savybes, suteikia imuninės sistemos stiprinimo efektą, ypač jaunikliams, mažina ligų riziką, mažina uždegimus, padeda palaikyti normalų augimą ir geresnį priesvorį. Karotenoidai iš Dunaliella salina suteikia ryškesnę kiaušinio trynio spalvą (alternatyva sintetiniams pigmentams). Vartotojai dažnai sieja ryškų trynį su aukštesne kiaušinio kokybe. Mikrodumblio antioksidantai galvijams mažina oksidacinį stresą, ypač intensyvaus auginimo sąlygomis, gerina mėsos ir pieno kokybę, užtikrina ilgesnį produkcijos galiojimo laiką, nes sulėtina lipidų oksidaciją. Tyrimai parodė, kad pašarų papildymas mikrodumbliu Dunaliella salina padidina pieno riebumą ir karotenoidų kiekį piene, mažina veršelių viduriavimą, didina vištų kiaušinių masę ir lukšto stiprumą. 
Liepos karščiu alsuoja Šimkų šeimos ūkio dumblių auginimo patalpa – bioreaktorius. Aktyviai burbuliuoja vonios su naujuoju dumbliu Dunaliella salina, kiek ramiau derlių brandina melsvadumbliai Spirulina platensis. Ilgėliau sustojame prie plaunamų melsvadumblių Spirulina platensis stovų. Dešimčiai litrų dumblių praplauti sunaudojama apie 50 litrų vandens. Pastarasis surenkamas į atskirą talpą, nes yra vertingas kaip pašarų priedas galvijams.
„Darbų sezonas ūkyje trunka nuo balandžio iki lapkričio, – kalba dr. A. Šimkienė, – tačiau visa šeima dumblių auginimo versle esame užimti dvylika mėnesių, 7 dienas per savaitę ir 24 valandas per parą. Dumbliai – gyvas ir jautrus organizmas. Juos auginti – didelio išmanumo ir kruopštumo reikalaujantis darbas. Svetimas žmogus nesuprastų, nepakeltų atsakomybės, neištvertų“.

Autorius: Justinas ADOMAITIS

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama