Pliažams – kapinių pinigus

„Atvira Klaipėda“, remdamasi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais, šįkart pasakoja, kaip 1952-aisiais miesto valdžia sprendė įvairius komunalinius klausimus.  

Šiukšlėse skendo dėl Palangos 

1952-ųjų kovo viduryje Vykdomasis komitetas nusprendė, kad miestui reikia naujų gatvių, nes individualiai statybai buvo paskiriami sklypai, ten, kur jų dar nebuvo. Tad projektuojamoms naujoms gatvėms miesto valdžia suteikė pavadinimus.  

Nuo Mokyklos gatvės, paraleliai Laukų gatvei, geležinkelio link suprojektuotą gatvę nuspręsta pavadinti Verpėjų. Taip pat nuspręsta čia suformuoti Laukų skersgatvį.  

Prie gatvių reikalų Vykdomasis komitetas sugrįžo spalį, kai patvirtino tvarką, kaip turi būti valomos ne tik jos, bet skersgatviai bei aikštės.

Tokia prievolė buvo uždėta visiems – nuo įmonių ir organizacijų iki privačių individualių namų savininkų. Buvo nubrėžtos ir tokio tvarkymo ribos – per visą sklypo ilgį ir iki gatvės, aikštės ar skersgatvio vidurio. Tuo atveju jei sklypai buvo prie bulvaro, parko, skvero ar krantinės, reikėjo valyti visos gatvės plotį. Kioskus ir prekybinius paviljonus turėjusioms įmonėms buvo nurodyta valyti nemažiau kaip 5 metrų skersmens aplink juos esančią teritoriją.  

Buvo nustatytas ir tokių darbų atlikimo dažnis bei laikas – turėjo būti valoma ne mažiau kaip du kartus per dieną: ryte iki 7 valandos ir vakare, tarp 22 ir 23 val. Dienos metu atsiradusias šiukšles, purvą ar arklių mėšlą buvo nurodyta pašalinti nedelsiant. Atskirai buvo reglamentuota, kad turgaus aikštė turi būti sutvarkyta iki prekybos pradžios ir jai užsibaigus.  

Tuo pačiu sprendimu buvo uždrausta išmesti šiukšles, atliekas ir nešvarumus, griuvėsius – į upę, tvenkinius ar kanalizaciją. O birių krovinių pervežėjai buvo įpareigoti užtikrinti, kad jų transportas būtų tvarkingas ir neterštų gatvių. Taip pat buvo išvardinta keliasdešimt gatvių, kuriomis buvo uždrausta vesti galvijus.  

Nepaisiusiems tokios dviejų metų laikotarpiui patvirtintos tvarkos ir draudimų buvo numatyta bauda iki šimto rublių arba iki mėnesio trukmės priverčiamieji darbai. 

O gruodžio viduryje miesto valdžia konstatavo, kad negalėjo tinkamai išvežti visų šiukšlių, nes vykdydama Klaipėdos apskrities Vykdomojo komiteto nurodymą buvo perdavusi vieną mašiną Palangos komunaliniam ūkiui. Kadangi nepaisant tokios netekties Miesto valymo kontora vis tiek buvo viršijusi pajamų planą 200,6 proc. (gauta 71 400 rublių daugiau), Vykdomasis komitetas kreipėsi į apskrities kolegas, kad šie leistų minėtajai kontorai iš viršplaninių lėšų už 10 000 rublių įsigyti savivartį.

Maudytis Dangėje – pavojinga 

Tų metų balandį Vykdomasis komitetas nusprendė paskirti 95,5 tūkst. rublių gelbėjimo stotimis Melnragėje, Giruliuose, Kuršių nerijoje ir prie Dangės įrengti ir išlaikyti. Buvo nurodyta, kad jos bus pavaldžios Miesto valymo kontorai.  

Liūto dalis minėtoje sąmatoje – 42 tūkst. rublių – buvo numatyta septynioms valtims su irklais. Algoms turėjo būti skirta 27,2 tūkst. rublių. Keturiems stočių vedėjams turėjo būti mokama 500 rublių mėnesinė alga, 14-ai gelbėtojų – po 450 rublių.

Prabėgus kiek daugiau nei mėnesiui Vykdomasis komitetas sugalvojo, iš kur būtų galima gauti lėšų gelbėjimo stočių įrangai – tam nuspręsta panaudoti 40 tūkst. rublių, numatytų kapitaliniam naujųjų miesto kapinių remontui. 

Tačiau jau liepą buvo priimtas sprendimas, kuriuo Vykdomasis komitetas dviejų metų laikotarpiui uždraudė maudytis ir žvejoti Dangėje. Toks sprendimas buvo motyvuotas griūvančiais upės krantais, kėlusiais pavojų žmonių gyvybei. Analogiškas sprendimas buvo priimtas ir 1949-ųjų pavasarį, tik tada jis buvo motyvuotas ne tik griūvančiais krantais, bet ir upės tarša ir nuotekomis bei pramoniniu vandeniu. 

Tuo pačiu sprendimu buvo uždrausta per marias kelti iki 14 metų amžiaus vaikus, jei jų nelydi tėvai ar juos atstojantys suaugusieji.  

Nepaisiusiems šių draudimų buvo numatyta administracinė atsakomybė – įspėjimas, bauda iki šimto rublių arba iki 30 dienų trukmės priverčiamieji darbai. 

Laivų statytojų prašė pinigų ir miesto infrastruktūrai  

Praėjus porai metų po to, kai „Baltijos“ laivų statyklai perdavė didžiulius plotus miesto centre gyvenamųjų namų statybai, 1952-ųjų liepą, Vykdomasis komitetas nusprendė, jog atėjo laikas rūpintis ir čia esančių gatvių sutvarkymu.  

„Nauji Baltijos laivų statyklos statomi gyvenamieji rajonai „A“, „Б“, ir „Г“ Montės, Mažvydo, Melnikaitės ir Vytauto gatvių rajone užbaigus gyvenamųjų namų statybą dėl naujo suplanavimo pareikalaus važiuojamosios dalies, šaligatvių, lietaus kanalizacijos rekonstrukcijos, naujų medžių sodinimo ir persodinimo“, – išdėstė Vykdomasis komitetas savo sprendime.  

Jis kreipėsi į SSRS Žuvies pramonės ministeriją prašydamas 1953 metų išlaidų plane numatyti dalinį Baltijos laivų statyklos prisidėjimą prie tokios infrastruktūros sukūrimo, skiriant tam 400 tūkst. rublių.  

Tuo pačiu sprendimu Miesto komunalinio ūkio vedėjas draugas Medinskis buvo įpareigotas per antrą tų metų ketvirtį parengti minėtiesiems darbams reikalingą techninę dokumentaciją.  

Tą pačią dieną Vykdomasis komitetas nusprendė Klaipėdos apskrities kurčnebylių draugijai perduoti buvusios pirties pastatą Smilties Pylimo g. 15, kad jis būtų rekonstruotas į bendrabutį su valgykla. Draugijos rekonstrukcijai išleistas lėšas buvo nuspręsta įskaičiuoti į nuompinigius. Draugijos vadovei draugei Songailaitei buvo nurodyta rekonstrukciją pradėti ne vėliau kaip trečią tų metų ketvirtį.  

Autorius: Martynas Vainorius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama