„Lietuva“ – apie mūsų kraštą 1919 metais

Tuo metu mūsų Nepriklausomybę paskelbusią šalį iš visų pusių puolė ją norintys nukariauti priešai: lenkai, bolševikai, vokiečių bermontininkai. Mūsų krašte kovos dėl jaunos valstybės laisvės išsaugojimo daugiausia vyko su lenkais, kurie, vadovaujami Pilsudskio želigovskininkų „sukilėlių“, visaip bandė prisijungti mus prie Lenkijos. Apie to meto įvykius rašė tų dienų „Lietuvos“ dienraštis, kurio publikacijas, susijusias su mūsų kraštu, spausdiname. 1919 m. kovo 8 d., Nr. 48 „Krašto Apsaugos štabo pranešimas.“ Į pietų vakarus nuo Vilniaus: „visu frontu rusų kariuomenė traukiasi atgal. Kovo 4 d. Varėnos srityje mūsų kariuomenė paėmė kelių dešimčių tūkstančių vertės transportą: visą lauko ligoninę, daug vaistų, amunicijos ir kitokių dalykų. Kituose frontuose: nieko ypatingo. L. e. p. Štabo Viršininko Karininkas Adamkevičius.“ 1919 m. kovo 14 d., Nr. 53 „Alytaus apylinkėje žmonės aprimo ir viltingai žiūri į ateitį, interesuojasi politikos stoviu ir valdžios darbais. Bolševikai nors ir neilgai buvo Alytuj, bet dabar miestelis neatsigriebia: stoka maisto ir kitų reikalingų prekių ir viskas žymiai pabrangę. Žmonių ūpas nevienodas: lietuviai laukia daugiau lietuvių kariuomenės, žydų dauguma laukia bolševikų, lenkai tikisi legionais. Rusams užėmus Alytų, ten atsirado gana daug bolševikų. Didesnė milicijos dalis perėjo bolševikų pusėn ir net šaudė į mūsų kareivius, atsitraukiant jiems iš Alytaus; manoma, kad ir karininką Juozapavičių nušovęs vietinis bolševikas. Dabar susidariusi Alytaus lietuvių komendantūra negali tinkamai veikti, nes vokiečių valdininkai vis dar kliudo. Vokiečių pajėgos Alytuje gana didelės. Pas bolševikus Alytaus fronte sulig gaunamų žinių, netvarka ir suirutė: vadai šaudo kareivius, kareiviai vadus, tie ir kiti viens kitam nepasitiki, nes ne visi vienodai „raudoni“. Maisto į frontą nepristatoma ir raudonarmiečiai gyvena vien sumedžiotu nuo žmonių maistu. Gudresnieji susitaria, palieka frontą ir būriais net po 60 žmonių bėga į Rusiją“. 1919 m. balandžio 28 d., Nr. 89 „Krašto Apsaugos Štabo pranešimas. Žiežmarių Varėnos fronte rusų kariuomenė traukiasi atgal. Šiomis dienomis mūsų žvalgai pasiekė Vievius ir Varėną. Mūsų kariuomenė paėmė Čiobiškio tiltą per Nerį. L. e. p. Štabo Viršininko Karininkas Adamkevičius.“ 1919 m. gegužės 13 d., Nr. 100 „M. Krupavičiaus „Medžiaga etnografinėms mūsų sienoms nustatyti“. Straipsnyje nurodyta, kad Merkinės ir Valkininkų parapijos yra grynai lietuviškos.“ 1919 m. birželio 4 d., Nr. 118 „Lenkai plėšia lietuvius.“ „Vienas asmuo, kelių dešimčių metų senelis, važiavo į Vilnių pasiimti daiktų, kuriuos buvo palikęs jo sūnus, pabėgdamas iš Vilniaus nuo bolševikų. Suradęs Vilniuje savo daiktus, senelis pėsčias juos nešės link Kauno. Visų reikalaujamų leidimų, kaip nuo lenkų, taip ir lietuvių karo valdžios turėjo su savim. Tačiau Vievy senelį sulaikė, nusivedė į atskirą kambariuką ir ėmė krėsti. Visą, ką rado brangesnio – sūnaus (dabar karininkas) drabužius, žiedus, batus ir kit., viso veik 2000 auksinių vertės, atėmė. O kai senelis paprašė vesti į štabą pasiaiškinti – lenkai atsakę „Milcz stary glupy litwin, zabijemy wraz!“ (tylėk senas kvailas lietuvi, o tai galą padarysiu). Tokių faktų yra daug.“ 1919 m. birželio 28 d., Nr. 137 „Merkinė. Lenkai slaptai ir viešai renka parašus, nuo vietinių gyventojų versdami juos nenoromis pripažinti lenkų valdžią ir pasirašyti, pav. Jokėnų kaimas visas visas buvo priverstas, Valkininkų parapija visa. Lenkai su Lietuvių valdžia visai nesiskaito ir net žada visų komitetų narius, komendantūros, savivaldybių ir t.t. nubizunuoti. Lenkai ne tik žada mūsų tenikštę valdžią nubausti, bet greitu laiku mano užimti Alytų ir Kauną. Nuolat kalbina mūs kareivius perbėgti į jų pusę.“ 1919 m. liepos 3 d., Nr. 141 „Lenkų darbai pagrobtuose kraštuose.“ „Varėnoj išlipdžius mūsų komendantui savo arba valdžios įsakymus, lenkai paprastai juos nuplėšia arba užlipdo savais. Lenkų kareiviai ir karininkai viešai ir begėdiškai agituoja prieš lietuvių valdžią ir šmeižia ją mūs liaudies ir kareivių akyse. Visus daiktus, kuriuos mūsų kariuomenė suėmė nuo bolševikų, pav. ligoninių ir kt., lenkai neatsižiūrint į pastatytą mūs sargybą – nuvaro ir pastato savo, tuo būdu jie suėmė visą kas jiems reikalinga.“ 1919 m. liepos 23 d., Nr. 158 „Lenkų frontas. Paskutinėmis dienomis lenkai pradėjo nuolat antpuldinėti mūsų sargybos liniją. Žymesnių susirėmimų vyko Merkinės–Alovės, Kasperiškių, Jezno, Pakrovos ir Avantos srityse. Visose vietose lenkai atremti. Jezno miestelio apylenkėj pėstininkų mūšy dalyvavo ir artilerija. Avantos kovose lenkai neteko 24 belaisvių.“ 1919 m. liepos 26 d., Nr. 161 „Lenkų frontas. Liepos 23–24 naktį 300 lenkų raitelių ir pėstininkų netikėtai antpuolė mūsų dalis, užimančias Merkinės miestelį ir jo apylinkes. Įvyko nelygi, bet arši kova. Mūsų pryšakinės dalys, spaudžiamos daug stipresnių legioninkų, buvo priverstos pasitraukti iš Merkinės. Tose kovose turim laimikį – 25 arklius ir tiek pat šautuvų. Nuostolių neturim. Kaip tikrina vietos gyventojai, Dauguos ir Merkinėj lenkai koncentruoja savo pajėgas ir rimtai ruošiasi padaryti žygį į Alytų. Prieš tai Alytaus srityse lenkų raiteliai daro sustiprintą žvalgybą, kuri sėkmingai išsklaidoma mūsų sargybos pastangomis. Vakarą legioninkų rinktinė per 600 kareivių slinko Merkinės-Seirijų kryptim ir šiandien rytą užėmė Seirijų miestelį. Tuo tarpu kitas lenkų būrys, darydamas žvalgybą, slenka Daugų–Alytaus kryptim. Mūsų karžygiai, užsidegę didžiausia legioninkų neapykanta, prisiruošė tinkamai sutikti. Kovos dar neprasidėjo. Jezno–Vievio linijoj nieko ypatingo neatsitiko. Keliose vietose pasirodė priešininko raitelių, bet sutikti šautuvų ugnimi, veikiai pasislėpė.“ 1919 m. liepos 29 d., Nr. 163 „Generalinio Štabo pranešimas. Lenkų frontas. Lenkų frontuose ramu. Merkinės srities kovose liepos 24–25 d. mums teko karo laimikis: 27 arkliai su balnais, 30 šautuvų, 30 kardų, 2500 šovinių ir kitos rūšies karo turto.“ 1919 m. rugpjūčio 1 d., Nr. 166 Š. m .liepos m. 19 d. „Gazeta Warszawska“ rašo: Merkinėj Lietuvių represijos (K. B. P). „Straž Kresowa“ gauna baisių žinių apie atsitikimus Merkinėj. Merkinės miestelis stovįs panemunėj Trakų apskrity, buvo lenkų kariuomenės liepos m. 7 d. vakare paimtas. Ji išbuvo ten visą liepos m . 8 d., o naktį, lietuvių kareivių būrys iš 40 žmonių ėmė keršint lenkams, kad buvo džiaugsmingai sutikę lenkų kariuomenę. Suėmė, mušdami šautuvais ir bizūnais 40 Merkinės gyventojų. Vedė juos, keikdami, per miestelį ir rusiškai plusdami: „Mes jums, lenkų snukiai, parodysim“ ir kt. Moteris, norėjusias gint savo vyrų ar brolių, mušė šautuvais ir bizūnais. Suimtuosius varė šluot gatvių; daugeliui atėmę šluotas ir kastuvus, liepė mušdami kuopt plikomis rankomis bjauriausias nešvarybes. Imtinius statė į eiles ir liepė jiems giedot „Bože coš Polskę“. Lenkų liaudis yra labai sujaudinta, lietuviai taip pat nustebę ir keikia tarybininkus, sėjančius naminės kovos sėklą. Lietuvių komendantas grąso atimsiąs lenkams lobį ir išvysiąs. Lenkų būriai stovi jau už demarkacijos linijos, Marcinkonyse, Varėnoj ir negalėdami nieko padaryt, turi klausyti Merkinės pabėgėlių šauksmų ir skundų. Merkinės komendantas pil. Br. Balčiūnas dėl to dalyko mums praneša: Liepos 19 d. „Gazeta Warszawska“ rašo iš Merkinės pranešimą, kuris yra paremtas gryniausiu melu. Atsitiko taip: Pasitraukiant iš Merkinės vokiečiams aš su 20 kareivių paėmiau miestą Liepos 7 d. 4 val. r. 160 lenkų raitelių įsibrovė į Merkinę, 12 val. tą pačią dieną, aš pareikalavau, kad jie išsikraustytų ir pranešiau apie tą į Kauną. Liepos 8 d. atvyko į Merkinę prancūzų misijos atstovų, kurie uždraudę lenkams toliau eiti. Aš tą dieną išvažiavau draug su misija į Alytų ir vakarą pargrįžęs dar kartą pareikalavau, kad lenkai tuojau išsikraustytų; jie tą ir padarė tą pačią naktį 1 val. suimdami abu Merkinės kunigu lietuviu. Atsakydamas į betikslį kunigų suėmimą aš priverstas buvau suimt 12 žinomų lenkų agitatorių (ne 40, kai rašo „Gazeta Warszawska“). Be to, lenkai išeidami pavogė mano balną. Suimtiems lenkams pranešiau, kad jei lenkai nepaleis kunigų, aš juos išsiųsiu į Kauną. Savo keliu pasiunčiau lenkams į Varėną protestą, reikalavau, kad kunigus tuojau paleistų ir pranešiau, kad turiu 12 įkaitų. Kunigus paleido tik rytojaus dieną ir jie grįžo liepos 10 d.; tuč tuojau aš ir lenkus paleidau. Nėvienas lenkas nebuvo mušamas, įsakiau elgtis kuo mandagiausiai. Tiesa, suimtieji turėjo nuvalyti kalėjimo kiemą, bet tas buvo daroma jų pačių sveikatos dėlei ir visada yra atliekama pačių suimtinių. Visiem buvo išduota valomųjų įrankių ir rankomis nieko jie negavo daryti. Taip pat neliepta dainuoti „Bože, cos Polskę“. O lenkai suimdami kleboną sumušė, nes jis turėdamas 25 aukso rub. nenorėjo lenkams atiduoti. Be to, abu kunigus keikė „psiakrew“, „svolocz“ (apie tai yra Krašt. Apsk. M-jos protokole). Toliau lenkai rašo, kad stovį už demarkacijos linijos. Jų melą geriausiai tuo išrodžiau, kad liepos 24 d. su savo 20 kareivių užpuoliau juos Gudakiemy (Ruskie siolo), nuginklavau juos ir atėmiau 27 arklius su balnais, 30 šautuvų ir kardų. Demarkacijos linija – Varėnoj Marcinkonyse, o Gudakiemis 5 varstai nuo Merkinės. Lenkai įteikė Alytaus kom-tui didžiausią protestą ir net ultimatumą, bet apie tai plačiau žino Kr. Apsk. M-ja. Atsiprašau, kad taip prastai rašau, stoviu apkasuose ir laukiu lenkų užpuolima, - mat šiandie 12 val. baigiasi „ultimatumo“ nuskirtasai laikas. Merkinės Komendantas Br. Balčiūnas. Karo Vald.“ 1919 m. rugsėjo 5 d., Nr. 195 „Iš brolių laisvės“. Atėję į Valkininką lenkai sakėsi einą iš vieno su lietuviais; žmonės, neturėdami apie tai tikrų žinių, tikėjo tomis paskalomis. Buvo čia garsinami Smigio, Rydžo ir Pilsuckio, gražiai kalbantieji apie „laisvę“, „broliškumą“, atsišaukimai. Tik, dėja, gyvenimas tuojaus ką kitą parodė. Pirmutinis darbas buvo paliepimas iškabinėti tautines lenkų vėliavas, su grasinimu neklausantiems pabaudos 2000 auksinių ir paliepimas panaikinti iškabas „svetimomis“ kalbomis. Žodžiu sakant, po valandos pasidarė tikrai „lenkiškas“ pažiūrėti miestelis, rinkoj ant stulpo lenkai prikalė lentą su ereliu ir „Olkieniki“ miestelio pavadinimu ir t.t.

Autorius: Parengė Gediminas Jakavonis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama