Klaipėdiškiai sunkiai suprato teatrą II
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
„Žmonių atsilankė neperdaug“, „apsilankiusiųjų buvo neperdaugiausia“, „pusėtinai publikos apsilankė“, o ir kai kurie apsilankiusieji „nemokėjo tinkamai užsilaikyti salėje: vaikštinėjo, rūkė ir per garsiai kalbėjosi“, – taip prieš šimtą metų turėjo konstatuoti Klaipėdos spauda apie į Mažąją Lietuvą susiruošusio Valstybės teatro gastrolių pradžią.
„Klaipėdos žinios“ skelbė, jog Klaipėdoje 1925 m. liepos 17, 18 ir 19 dienomis šis teatras rodys „Aušros sūnus“, „Sudrumstą ramybę“ ir „dar vieną veikalą, kuris bus vėliau parinktas“. Skelbta ir apie planus aplankyti Priekulę bei Šilutę.
Tačiau ir šią žinią jau kitą dieną laikraščiui teko tikslinti – nurodyta, kad Klaipėdoje, teatro rūmuose, jau bus vaidinamas tik vienas veikalas – „Valdovo sūnus“.
„Kiti du veikalai bus suvaidinti Rusnėj ir Rukuose, tikriau sakant kiek tyresniame ore, duodant galimybės taip artistams, taip lankytojams tuo pačiu padaryti malonias ekskursijas. Rusnėje bus statoma „Aušros sūnus“ šeštadienį 18 d. Martenso viešbučio „Loll“ salėj. <…> Sekmadienį 19 d. suvaidins „Sudrumsta Ramybė“ Rukuose Štulerto salėj. Beabėjo toksai paįvairinimas vasaros metu yra naudingas, ir laukiama daugiau lankytojų, negu vaidinant vien Klaipėdoj, duodant tuom pačiu progos atsilankyti ir provincialams vietoj“, – dėstė „Klaipėdos žinios“.
Kitą dieną jis jau skelbė ir apie dar kartą pasikeitusius teatro planus – „dėliai nenumatytų aplinkybių penktadienį Miesto Teatre bus vaidinta ne „Valdovo Sūnus“, bet S. Čiurlionienės 4 veik. drama „Aušros sūnūs“.
„Girdėjome, kad Valstybės Teatro Drama žada apkeliauti visą Klaipėdos kraštą. Jų vaidinimai tęsis iki rugsėjo mėnesio. Pradeda jie nuo Klaipėdos, Rusnės ir Rukų. Sekančią savaitę lankys ir kitus Klaipėdos krašto miestus ir miestelius. Vaidintojai prašo vietos lietuvių pranešti jiems per „Klaipėdos Žinių“ redakciją arba „Ryto“ Bendrovę, kur būtu norima ir pageidaujama, kad jie atsilankytų. <..> Vakar atvažiavo iš Kauno į Klaipėdą Valstybės Teatro direktorius Antanas Rucevičius. Jis vadžios Valstybės Teatro artistus po Klaipėdos kraštą, rengdamas vaidinimus visuose Klaipėdos miestuose ir miesteliuose, kur tik ras atatinkamų sąlygų. Žada net, orui esant, vaidinti ir atvirame ore. Klaipėdos krašto lietuvių jaunuomenė bei organizacijos privalytų padėti artistams jų sunkiam darbe kaip žmonėmis, taip ir suteikiant jiems, kiek galima, pigesnės pastogės bei susisiekimo tarp miestelių“, – apie besikeičiančius teatro planus tądien rašė dienraštis.
„Labai teisingai valstybės drama pasirinko vasaros gastrolėms vietą Klaipėdos krašte, nes to krašto lietuviai, o ypač gyveną provincijoje ir kiek toliau nuo Klaipėdos miesto, nėra net niekados matę teatralinių spektaklių lietuvių kalba ir todėl labai išsiilgę laukia, šį šventą mūsų brolių, vergavusių vokiečių nelaisvėje, norą išpildyti yra mūsų pirmoji pareiga, ir tuo labiau turint tai galvoj, kad germanizacija ėjusi šimtmečiais, ne tik neatslūgsta, bet veikia dar stipresniu pulsu slaptomis. Šios valstybinės dramos gastrolės bus tikri žygiai mūsų brolių atnaujinimui ir jie pasės tikrą patriotinio atgimimo sėklą. Teatras vaidina labai žymią rolę žmonių gyvenime, mes tik to gal nepastebime, bet į kuriuos jis veikia, tie savo pergyvenimuose kristalizuojasi ir kinta. <…> Kalbant apie dramos gastroles Klaipėdos krašte, darosi aišku, kad jos mūsų brolius jėga plešią iš germanizacijos tinklų ir gražina atgal į tautos židinį“, – dienraštyje „Rytas“ rašė autorius Anex, kurio mintis perspausdino ir „Klaipėdos žinios“.
Visgi bent jau klaipėdiečių Valstybės teatras labai nesudomino – „Klaipėdos žinios“ konstatavo, jog „žmonių atsilankė neperdaug“, bet atėjusieji „vaidinimo faktą sutiko gana širdingai ir vaidintojus apdovanojo gėlėmis“. Panašaus likimo sulaukė pasirodymai ir Rusnėje bei Rukuose.
„Apsilankiusiųjų buvo neperdaugiausia, gal apie 70-80 žmonių. Gal tai įvyko dėl to, kad per maža buvo apie tą vakarą išgarsinta. Prie geresnių aplinkybių čia galėtų žymiai daugiau žmonių atsilankyti. Vaidinimas žmonėms patiko, artistai buvo sveikinami ilgu delnų plojimu ir apdovanoti gėlėmis“, – apie pasirodymą Rusnėje rašė „Klaipėdos žinios“, akcentavusios, kad tai buvo bene pirmas kartas, kai čia lietuvių kalba vaidintas „rimtesnis veikalas“.
„Pusėtinai publikos apsilankė“ ir Rukuose. Be to, „per patį vaidinimą, gaila, ne visi mokėjo tinkamai užsilaikyti salėje: vaikštinėjo, rūkė ir per garsiai kalbėjosi“. Tačiau po vaidinimo jaunimas „linksmai pasišoko“ iki 1 val. nakties.
Nepaisant tokio negausaus publikos lankymosi teatralai vis tiek ketino tęsti gastroles – skelbta, kad liepos 25 d. jie vaidins Šilutėje, o kitą dieną – Priekulėje. „Klaipėdos žinios“ vėliau detalizavo, jog šiuose miesteliuose bus vaidinamas Petro Vaičiūno veikalas „Sudrumsta ramybė“.
„Šis veikalas yra plačiai jau apkeliavęs Lietuvą ir visur turėjęs didelio pasisekimo. Nors tai ir drama, bet žiūrėti ji labai lengva ir įdomu. Daug linksmų vietų, sumanių posakių ir intriguojančios akcijos. Veikimas eina gyvai ir sklandžiai; tik pats veikalo galas pasibaigia tragiškai. Veikalu publika visur lieka patenkinta, nežiūrint į jo tragišką pabaigą. Veikalo siužetas sukurtas iš dabartinio, kasdien matomo, mūsų gyvenimo, blaivybės idėjai plėsti. Kiekvienam yra žinoma, kiek girtybė mums žalos daro. Taigi „Sudrumsta ramybė“ kaip veidrodyje, nušviečia tą mūsų gyvenimo blogenybę, pailiustruodama iš gyvenimo pavyzdžiais ir išvadomis“, – rašė dienraštis, kartu informavęs, jog teatras vasarą dar planuoja aplankyti Katyčius, Natkiškius, Saugus, Plaškius, Lauksargį, Piktupėnus, Viešvilę, Smalininkus, Kintus „ir kitas vietas, kur būtų vietos ir pageidaujama aplankyti“.
„Butų labai gražu, jei vietos veikėjai iš anksto pasiūlytų savo patarnavimą Teatro direkcijai (Klaipėda. „Rytas“, Rucevičiui), pranešdami savo adresus ir vaidinimo sąlygas“, – ragino dienraštis.
Tame pačiame numeryje jis jau skelbė kitą informaciją apie vadinimą Rusnėje – esą ten buvo apie 200 žiūrovų, bet ir šis skaičius buvo apibūdintas būdvardžiu „neperdaugiausiai“. Dauguma esą „pasibaidė „brangumu“.
„Skelbimuose buvo pažymėta I vieta 5 litai., II vieta 3 lit., o iš tikrųjų pasirodė, kad nėra taip blogai, nes I vieta kainavo 2 litu, antra gi tik 1 litukas. Rusnė turbūt tokio vaidinimo dar niekuomet nebuvo mačiusi ir, gal neklysiu, sakydamas, kad greit ir nematys. Vaidinimas rusniškiams paliks ilgai atminty, nes ne vienas stebėjosi tokiu tvirtu „Rusteikos“ nusistatymu varyti knygų kontrabandą ir ne vieną šaltis supurtė matant kaip žandarai nušovė „Jurgį“ ir kaip „Rusteika“ nušovė išdaviką „Albiną“ bei grasinimą žandarais nušauti verkiančią motiną (šioje dalyje daugumas iš publikos užsiėmė akis atsigręžė kiton pusėn)“, – apie „Aušros sūnus“ rašome tekste, kurio autorius nebuvo nurodytas.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
