Kisiniuose atidengti kenotafai Klaipėdos krašto šviesuoliams

Tradicinėje Kapinių šventėje Kisiniuose buvo atidengti kenotafai Klaipėdos krašto politikui Martynui Reisgiui ir lakūnui Erikui Mačkui.
Klaipėdos rajono etninės kultūros centras informuoja, kad kenotafus Kisinių kaimo kapinėse pasirinkta įrengti dėl dviejų priežasčių. Martynas Reisgys gyveno greta esančiame Jurgių kaime, o Erikas Mačkus gimė ir iki septyniolikos metų gyveno netoli esančiuose Doviluose, Kisiniuose palaidoti jo artimieji.
M. Reisgio ir E. Mačkaus darbai tapo neatsiejama Mažosios Lietuvos ir visos Lietuvos istorijos dalimi. E. Mačkus – pirmasis Klaipėdos krašto lietuvis lakūnas-bandytojas, Lietuvos kariuomenės savanoris. Jo kapas sovietinės okupacijos metais Kauno evangelikų liuteronų kapinėse buvo sunaikintas. M. Reisgys – Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, politikas, Direktorijos pirmininkas ir aktyvus visuomenės veikėjas. Žuvo 1942 m. Mauthauzeno koncentracijos stovykloje – buvo sudegintas.
Kisinių kaimo kapinaitės tylios, bet iškalbingos Mažosios Lietuvos ir visos Lietuvos istorijos liudininkės, jų svarba lietuvybei peržengia šio kaimo ribas. Todėl prasminga, kad lietuvybei ir Lietuvai nusipelniusių asmenų atminimas būtų saugomas šiose kapinėse.
Šventės pamaldas vedė ir kenotafus palaimino kunigai Liudvikas Fetingis, Remigijus Šemeklis ir diakonas Tomas Norgilas. Giedojo sakralinės muzikos mišraus choro „Laudamus“, Klaipėdos rajono etninės kultūros centro folkloro ansamblio „Aisė“ ir baptistų bendruomenės giedotojai, grojo Šilutės pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario Brass“.
Kenotafus Mažosios Lietuvos iškiliems sūnums atidengė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemerė Violeta Riaukienė, Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė, M. Reisgio gentainis Jurgis Aušra, SB „Klaipėdos baldai“ darbuotojai Marius Kvietkus ir Romualdas Ruginis.
Pasak Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktoriaus dr. Jono Tilviko, prasmingą sumanymą kenotafus Klaipėdos krašto šviesuoliams M. Reisgiui ir lakūnui E. Mačkui pavyko įgyvendinti jungtinėmis Savivaldybės, seniūnijos, paties centro darbuotojų ir visuomeniškai aktyvių žmonių pagalba.
Kisinių kapinių šventė, kurios ištakos siekia XIX a. ir kurią net sovietmečiu saugojo Lotužių šeima, 2022 m. įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, šventę finansiškai remia Klaipėdos rajono savivaldybė.
Tai yra Mažosios Lietuvos krašto etninio, konfesinio ir kultūros paveldo tradicija, atspindinti žmonių pasaulėjautą, mirusiųjų minėjimo, bendrystės puoselėjimo papročius, skatinanti išsaugoti būdingą vietos architektūrą, kraštovaizdį, muzikinį ir kulinarinį paveldą.
Parengė
Vilija BUTKUVIENĖ
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.: Kisinių kapinių šventės ir kenotafų Klaipėdos krašto politikui Martynui Reisgiui ir lakūnui Erikui Mačkui
atidengimo akimirkos.

Kenotafas yra svarbus pagarbos išreiškimo momentas ir asmens įprasminimas, kad galėtume geriau pagerbti jo atminimą ir nuveiktus darbus. Kenotafo istorija yra labai sena, ji siekia senąsias civilizacijas. Lietuvos valstybėje taip pat turime kenotafų žymiems asmenims, kurių palaidojimo vietos nėra žinomos, taip pat kariams. Kenotafo pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos, jis reiškia tuščią kapą.