Kudirkos Naumiestis – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė

Kasmet aktyvios regionų bendruomenės dalyvauja Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projekte. Šiemet Mažosios Lietuvos kultūros sostinės titulu džiaugiasi kaimyninis Kudirkos Naumiestis (Šakių r. sav.). Apie jau šiandien prasidedančius šventinius renginius bei užgriuvusią atsakomybę plačiau papasakojo miesto kultūros įstaigų ir bendruomenės atstovai.

Ryžosi iššūkiui

„Svajonės pildosi, tad atsargiai su svajonėmis! Buvusi Šakių bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė paskambino ir pasakė, kad yra galimybė Kudirkos Naumiesčiui 2025 metais tapti Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Tada ir užvirėme šią košę“, – pokalbį pradėjo Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio vadovė Vida Čeplevičienė.

Nors Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardas suteikia prestižo, tiek padalinio vadovė V. Čeplevičienė, tiek įstaigos kultūrinių renginių organizatorė Ingrida Jakaitienė pripažino, kad tai – didelė atsakomybė, nes būtina apgalvoti visų metų renginius, numatyti finansavimą jiems surengti. Ne kiekviena bendruomenė ryžtasi tokiam iššūkiui, todėl prieš priimant sprendimą vyko pasitarimas.

„Nebijojome, nes jautėme didelį Kudirkos Naumiesčio bendruomenės centro „Santaka“ ir jo pirmininkės Loretos Adomaitienės palaikymą. Jie Lietuvos kultūros tarybai teikė projektą „Kudirkos Naumiestis – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2025. Mano Naumiestis“. Nors nebuvome vieni, mes puikiai supratome, kad esame atsakingi tiek prieš Šakių rajoną, tiek prieš visą šalį“, – kalbėjo V. Čeplevičienė.

Ji akcentavo, kad suvalkiečiai – užsispyrę ir ambicingi žmonės, todėl nedvejojo – jei pavyksta mažesnėms kaimų bendruomenėms, tai pavyks ir naumiestiečiams. Jų mieste veikia daug įstaigų: bendruomenė „Santaka“, asociacija „Naumiestiečių sambūris“, Vinco Kudirkos muziejus, seniūnija, biblioteka ir gimnazija. Dėl to Mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginiai ir kiti su tuo susiję darbai pasiskirstė ant darbščių įstaigų darbuotojų pečių.

Daug diskusijų organizatoriams kėlė ir Mažosios Lietuvos kultūros sostinės logotipo kūrimas. Turbūt ne vienam miesto svečiui teko pastebėti Tilto gatvėje ant stulpų plevėsuojančias veliavėles. Kiekviena mažoji kultūros sostinė pati kuria savo simboliką, atspindinčią individualią kultūrinę tapatybę. Naumiestiečiai savo logotipe rinkosi vaizduoti gaidį – mažųjų kultūros sostinių simbolį ir Lietuvos himno autorių Vincą Kudirką, kurio veidą dengia akiniai nuo saulės.

Tokį naujovišką požiūrį į Lietuvoje visiems puikiai žinomą varpininką pasiūlė menininkė Indrė Siaurusevičiūtė. „Kudirka žvelgia į šiuolaikinę visuomenę, į jaunimą. Jis kitoks, išskirtinis, nes ir mes šiandien esame kitokie, nei buvome XIX a.“, – logotipą pristatė V. Čeplevičienė.

Mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginius finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šakių rajono savivaldybė. Taip pat prie projekto prisideda vietos verslininkai ir gyventojai.

Kudirkos Naumiesčio, kaip Mažosios Lietuvos kultūros sostinės, globėjas – Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Linų fabrikas – išskirtinė erdvė

Per esamų ir naujų tradicijų puoselėjimą, kultūrinį identitetą, žymių krašto žmonių atminimo įprasminimą bei įstaigų bičiulystę visus metus Kudirkos Naumiestyje skleidėsi Mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginiai ir iniciatyvos. O šiandienos vakarą, birželio 27 d., išskirtiniu spektakliu prasidedanti miesto šventė „Mano Naumiestis“ – projekto viršukalnė.

Magišku metu – 22.22 val. iš Šakių kilusi režisierė Lina Inga Stankaitytė kviečia žiūrovus į buvusį linų fabriką, kur bus rodomas pagal Jean-Luc Lagarce pjesę pastatytas spektaklis „Aš buvau namuose ir laukiau, kol lietus ateis“.

Šis spektaklis – tai bendras kūrybinės komandos ir Kudirkos Naumiesčio bendruomenės projektas. Istorija pasakoja, kaip penkios moterys laukia trūkstamo šeimos nario: brolio, sūnaus, vyro, anūko, mylimojo. Pasak kūrėjų, spektaklis atvers laukimo dramą ir atvirai prabils apie moters psichikos sveikatą.

Kultūrinių renginių organizatorė I. Jakaitienė pasakojo, kad šiam spektakliui buvo ieškoma netradicinė erdvė, o linų fabrikas kaip tik tokius kriterijus ir atitiko. „Spektaklis jungia profesionalųjį meną ir vietos bendruomenę. Linų fabriko stoginės bus pritaikytos scenai ir žiūrovams. Siūlėme režisierei spektaklį rodyti kitoje fabriko dalyje, bet su meninę akį turinčia kūrėja nepasiginčysi“, – idėją pristatė kultūros darbuotojos.

Tiek Ingrida, tiek Vida tikisi linų fabriko erdves įveiklinti ir ateityje. Šiai vietai V. Čeplevičienė netgi turi sugalvojusi pavadinimą – „Knauloftas“. „Šį žodį galima suprasti dvejopai: „Knau“ – tai miesto pavadinimo trumpinys, erdvė mūsų mieste, arba jį sieti su anglišku žodžiu „know“ ir vadinti šią vietą žinojimo, patyrimų erdve“, – svarstė kultūros darbuotoja.

Koncertai ir atminimo ženklas

Rytoj, birželio 28-ąją, antroji miesto šventės diena prasidės trejetų krepšinio varžybomis Vinco Kudirkos gimnazijoje. Tuo pačiu metu, 11 val., prie autobusų stoties vyks ženklo „Kudirkos Naumiestis – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2025“ atidengimas. Jį miestui pagamino vietinis kūrėjas Aurimas Staugaitis.

Vidudienį į laisvo mikrofono „Skaitau Kudirką“ skaitymus kviečia Kudirkos Naumiesčio biblioteka. Po jų Varpo aikštėje vyks cirko pasirodymas, kurį vėliau pakeis linijinių šokių festivalis „Žingsniuojantys ritmai“.

Mėgstamos veiklos atras ir dailės mėgėjai. Visą savaitę Kudirkos Naumiestyje vyko XVI tapybos pleneras „Šviesa tiesa“, kurio įkvėpimo šaltiniu tapo Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius bei Kudirkos Naumiestyje gimęs pasaulinio garso tapytojas Maksas Bandas. Minint 125-ąsias šio žymaus dailininko ir skulptoriaus gimimo metines Varpo g. 16.30 val. bus atidengta jam skirta atminimo lentelė. Vėliau menininko Manto Maziliausko kuruojamą plenerą vainikuos lauko galerijos Širvintos take atidarymas bei diskusija.

Po jų prasidės šventinis koncertas, kuriame žiūrovai išvys ne tik Lietuvoje žinomus atlikėjus, tokius kaip Steponas Januška ar Augustė Nombeko su grupe, bet ir neseniai susibūrusią Vilkaviškio krašto kapelą „Dratas“.

Organizatoriai tikisi, kad į miesto šventės renginius sugužės tiek vietiniai, tiek aplinkinių vietovių gyventojai. Visuose Kudirkos Naumiestyje vyksiančių Mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginių plakatuose yra skelbiama apie Pasaulio naumiestiečių suėjimą. Tokiu šūkiu organizatoriai kviečia kraštiečius grįžti namo.

„Labai norime, kad bent šioms trims dienoms, kol vyks miesto šventės renginiai, kraštiečiai suplanuotų atostogas ir grįžtų į Kudirkos Naumiestį“, – pasakojo V. Čeplevičienė.

„Beatričės vasaros“

Birželio 29 d. vyks sakralioji Mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginių programos dalis. Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje po vidudienio mišių koncertuos Česlovo Sasnausko kamerinis choras.

Tos pačios dienos vakarą, 18 val., bažnyčioje skambės XV muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ koncertas. Žiūrovai galės nemokamai pasimėgauti dirigento Vaclovo Augustino vadovaujamo Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika“ atliekamais kūriniais.

„Didžiuojamės, kad „Beatričės vasaros“ atkeliauja į Kudirkos Naumiestį“, – džiaugsmo neslėpė V. Čeplevičienė.

Kviečia į ekskursijas

Ne ką mažiau renginių visoms trims dienoms turi suplanavęs Vinco Kudirkos muziejus. Iki birželio 30 d. muziejuje vyks Makso Bandos trijų darbų paroda. Taip pat birželio 28 d. bus pristatyta Vinco Kudirkos „Laisvės valandų“ visų šešių knygelių paroda. Abi šventės dienas muziejaus lankymas bus nemokamas, be to, nemokamai tam skirtomis valandomis bus galima apsilankyti ir agronomo Jono Valaičio „Bulvės muziejuje“.

Sekmadienį, birželio 29 d., vyks pažintinė ekskursija po Kudirkos Naumiestį – Mažąją Lietuvos kultūros sostinę.

Vinco Kudirkos muziejus daug planų turi ir ateičiai. Rugpjūčio mėnesį muziejuje veiks paroda „Apsisprendimo šifras: 19490216“ apie 1949 metų partizanų vadų pasirašytą nepriklausomybės deklaraciją. Paroda į muziejų atkeliaus iš Valstybės pažinimo centro.

„Rugpjūčio 9 d. vyks Muziejų kelio renginys Kudirkos Naumiesčio bažnyčioje. Tai ekskursija su menotyrininke dr. Margarita Janušoniene, kuri papasakos apie bažnyčios architektūrą, istoriją ir baroko tradicijas. Ji įsilieja į tradicinę Muziejų kelio renginių programą, kuri šiemet skirta barokui“, – būsimus renginius pristatė Vinco Kudirkos muziejaus direktorė Vida Palionienė.

Kadangi šiemet Lietuvos nacionalinis muziejus mini 170-ies metų gimtadienį, kiekviename jo padalinyje yra rodomas unikalus, tą padalinį atspindintis eksponatas. Vinco Kudirkos muziejuje šia proga eksponuojamas „Varpo“ numeris, kuriame pirmą kartą buvo išspausdinta „Tautiška giesmė“.

Įvairių renginių Kudirkos Naumiestyje numatyta ir rudenį, todėl organizatoriai kviečia sekti naujienas.

Autorius: Simona Simanavičienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama