Šalia „prezidentinės algos“ – ir dideli nuompinigiai
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
Prieš šimtą metų Lietuvos valdžiai teko numatyti uosto biudžete ir eilutę nemažoms išlaidoms dėl būsto, skirto Tautų Sąjungos į direkciją deleguotam norvegui. Nemaži pinigai tiek iš Lietuvos, tiek ir iš Vokietijos pusės tuo metu buvo skiriami ir laikraščiams finansuoti.
Apie tai – dar viename ciklo „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“ rašinyje, parengtame pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomus dokumentus ir kitus šaltinius.
Norvegui – nemenka išmoka
Praėjus daugiau nei porai mėnesių po to, kai 1925-ųjų kovo pabaigoje į Klaipėdą atvyko Tautų Sąjungos susisiekimo ir tranzito komisijos pirmininko į Uosto direkciją paskirtas norvegas Yngvar Kjelstrup, direkcija raštu kreipėsi į susisiekimo ministrą dėl užsieniečio gyvenimo sąlygų.
„Lietuvos Vyriausybė sutiko apmokėti butą, pildant jam Klaipėdos Uosto Dir-jos nario pareigas. Kadangi nuo dienos jo išvykimo iš Oslo jo šeimyna gyveno Norvėgyjoj ir p. Kjelstrupui teko pakelti išlaidas jo šeimynos buto apmokėjimui, tai prašau Vyriausybės sutikti padengti tas išlaidas, sumoje 700. – kronų arba 1400. – litų, iš mūsų lėšų“, – rašė direkcijos pirmininkas Tomas Norus-Naruševičius.
Po kelių dienų susisiekimo ministras Balys Sližys ranka ant šio rašto užrašė premjerui skirtą žinutę: „Prašau įnešti Min. Kab. svarstymui iš savo pusės manau kad reikalinga iš kreditų Uosto Direkcijos“.
Istorikė Sandra Grigaravičiūtė Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašo, kad norvego veikla Klaipėdos uosto direkcijoje buvo prasidėjusi nuo nesusipratimo – jis esą tikėjosi būti direkcijos pirmininku ir įsižeidė, kad bus tik nariu. Nesusipratimą užglaistė Lietuvos diplomatas Skandinavijai Ignas Šeinius, specialiai dėl to aiškinęsis su Norvegijos užsienio reikalų ministru Johanu Liudwiku Mowinckeliu bei Švedijos užsienio reikalų ministru Östenu Undenu.
1926-aisiais „Klaipėdos žinios“ rašė, kad norvegas ima „prezidentinę algą – nebe 8000 l“.
„Kjelstrupas 1926 m. įsivėlė į intrigas direkcijoje, nes veikė išvien su vokiečių šovinistais. Uosto direkcijos posėdžiai neapsieidavo be konfliktų tarp jo ir kitų narių. Kjelstrupas kartu su krašto seimelio prezidiumo nariais mėgindami atimti uostą iš Lietuvos pasiuntė skundą Tautų Sąjungos sekretoriui (jame Klaipėdos krašto seimelis, remdamasis Tautų Sąjungos Tarybos rezoliucija, skundėsi dėl finansinio atsiskaitymo ir kitų tariamų Klaipėdos statuto pažeidimų), rūpinosi gauti audienciją Ženevoje“, – rašo S. Grigaravičiūtė.
Pasak istorikės, dėl kilusių ginčų Y. Kjelstrupas buvo atleistas iš pareigų 1928 m. balandžio 1 d.
Laikraščius subsidijavo ir vokiečiai
Tų metų birželio 6-ąją Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje išdėstė, kad „vokiečių organas „Lietuviška Zeitunga“ visai buvo nusmukusi ir nustojusi savo skaitytojų“, o Lietuvos valdžios remtas „Lietuvos keleivis“ neva „augo ir perviršijo beveik 8 kart Zeitungos skaitytojų skaičių“.
Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašoma, kad „Lietuviška ceitunga“ buvo seniausias lietuviškas Klaipėdos krašto žinių laikraštis, leistas nuo 1877 m. gruodžio 4 d. Klaipėdoje gotišku šriftu. Po 1883-ųjų jis pateko į vokiečių rankas, tapo vokietinimo įrankiu. 1913–1931 m. jis ėjo triskart per savaitę.
Tuo metu „Lietuvos keleivis“, irgi spausdintas gotišku šriftu, buvo pradėtas leisti 1924-ųjų sausį. 1924–1926 m. ėjo tris kartus per savaitę.
Pasak J. Polovinsko-Budrio, nuo birželio „Lietuviška ceitunga“ drastiškai sumažino mėnesinės prenumeratos kainą – nuo 2 litų iki 80 centų, tad atitinkamai turėjo reaguoti „Lietuvos keleivis“, sumažinęs savo kainą nuo lito iki 70 centų,
„Kadangi už 70 centų laikraštį leisti negalima, tai aišku, kad „Liet. Zeit.“ gavo iš kur tai subsidijos, ypač kai ji šimtais ekzempliorių siuntinėja ir dalina veltui“, – rašė gubernatorius.
Pasijautė ignoruojamas
Tą pačią dieną J. Polovinskas-Budrys rašė, jog T. Norus-Naruševičius birželio 4-ąją į Lietuvių klubą buvo pakvietęs apie 12 lietuvių „pasitarti rinkimų reikalais“, o tądien į klubą kviečiami ir „įvairūs veikėjai dėl pasikalbėjimo su, būk tai, turinčiais atvykti iš Kauno pozicijos Seimo atstovais“. Kalbėtis esą ketinta keturiais klausimais: „nustatymas valdžios politikos Kl. Krašte“; „rinkimų klausimas“; „kontaktas Klaipėdos su Kaunu“ ir „bendri pasikalbėjimai“.
J. Polovinskas-Budrys pažymėjo, kad „nieko prieš tai nebūtų galima turėti“, nes „iškeliami svarbūs klausimai“, tačiau pabrėžė, jog „keista, kad apie tai nei žodžiu neužsiminė Gubernatoriui“.
Po poros dienų J. Polovinskas-Budrys dienoraštyje užrašė, kad „pasikalbėjimas Lietuvių Klube liko be pasekmių, nes buvo atvykęs tik Seimo narys Kregždė“.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
