MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2025.05.09 11:12

Varėnos krašto savanoriai ir Vyties kryžiaus kavalieriai

Merkio kraštas
Merkio kraštas

Turinį įkėlė

Varėnos krašto savanoriai ir Vyties kryžiaus kavalieriai
Your browser does not support the audio element.

Babravičius Jonas, viršila, 10 pėstininkų Marijampolės pulkas Nr. 1316, 1923 m. Įsakymas Kariuomenei Nr. 136, 1923 m. liepos 17 d. Jonas Babravičius, Raulo sūnus, gimė 1893 m. kovo 5 d. Trakų apskrities Valkininkų valsčiaus Dargužių kaime. Pagal profesiją – žemdirbys. 1918 metų lapkričio 28 dieną savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tuo tapdamas vienu pirmųjų savanorių. Dalyvavo kautynėse prieš bolševikus ir lenkus. 10-ojo pėstininkų Marijampolės pulko antros kuopos viršila Jonas Babravičius pasižymėjo 1920 metų spalio 18 dienos kautynėse su lenkais ties Mikniškių kaimu. Žurnale „Karys“ 1925 metais jo pasižymėjimas aprašytas labai trumpai: „Eidamas jaunesniojo karininko pareigas, su savo puskuopiu apsupo priešininką ir nemaža jo kareivių paėmė nelaisvėn.“ 1923 metų liepos mėnesį už mūšyje su lenkais parodytą narsą bei sumanumą apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi. Karinę tarnybą baigė 1921 metų spalio 4 dieną atsargos viršilos laipsniu. 1932 metais Jonui Babravičiui buvo pripažintas ir kūrėjo-savanorio statusas. Ant Savanorio medalio liudijimo Nr. 8093 prirašyta: „iš okupuotos Lietuvos“. 1926 metų pabaigoje gyveno Vištyčio miestelyje, kur buvo gavęs žemės kaip savanoris. Vėliau pardavė žemę. 1937 metais gyveno Marijampolėje, Gedimino gatvė Nr. 19. Dar vėliau – Marijampolės valsčiaus Nendriniškių kaime, kur turėjo 12 hektarų žemės. 1926 metais vedė Agotą Liubinskytę (1900). Išaugino sūnus Joną (1928, gyvena Vilniuje), Vytautą (1929-1989), dukras Danutę Oną Šapokienę (gyvena Klaipėdoje), Vitą Petrauskienę (gyvena Klaipėdoje). Mirė 1987 metų sausio 20 dieną. Palaidotas Klaipėdos Lėbartų kapinėse. Autorius dėkoja Valkininkų seniūnijos darbuotojui Juozui Žemaičiui ir Marijampolės žemėtvarkos specialistui Valerijui Bubniui už pagalbą ieškant Jono Babravičiaus pėdsakų. Smulkesnė savanorio biografija neteikiama šeimos pageidavimu.

Autorius: Vilius KAVALIAUSKAS

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-09-10

Atvirai apie baimę suklysti ir drąsą bandyti

Atvirai apie baimę suklysti ir drąsą bandyti
2025-09-10

Muziejaus gimtadienio proga - pirmojo direktoriaus laiškas dabarties muziejininkams

Muziejaus gimtadienio proga - pirmojo direktoriaus laiškas dabarties muziejininkams
2025-09-09

Rasta kaukolė iš Batakių kapinyno

Rasta kaukolė iš Batakių kapinyno
2025-09-09

Rasta kaukolė iš Batakių kapinyno

Rasta kaukolė iš Batakių kapinyno
2025-09-09

Aušra Mozūraitytė: „Pianistinės svajonės natūraliai perėjo vaikams“

Aušra Mozūraitytė: „Pianistinės svajonės natūraliai perėjo vaikams“
Dalintis straipsniu
Varėnos krašto savanoriai ir Vyties kryžiaus kavalieriai