Paprūsės jubiliejui: malūne ir apie malūnus

Savaitgalį Vištytyje karaliavo malūnų tema. Gausiai į regioninio parko lankytojų centrą susirinkę gyventojai klausėsi paskaitos apie senuosius vėjo malūnus, o naujam gyvenimui prikeltame Vištyčio malūne, šiemet mininčiame 100 metų sukaktį, nuskambėjo paskutinis Paprūsės vakarų projekto koncertas.

Akvarelėse – vieniši lygumų milžinai

Maloniai buvo nustebinti renginio organizatoriai, kai į Vištyčio regioninio parko lankytojų centrą sugužėjo pilna salė žmonių. Šeštadienio vakarą jie susirinko pasiklausyti istoriją ir paveldą sujungusios paskaitos „Senieji vėjo malūnai: užmirštos istorijos“ bei pasižvalgyti po Antano Krištopaičio akvarelių, kuriose įamžinti Lietuvos malūnai, parodą.

Ši iš Lietuvos etnografinio muziejaus atvežta paveikslų paroda buvo puiki proga susipažinti su istorinę, etnografinę ir meninę vertę turinčiais malūnais, kurių dalis jau yra išnykę, o kiti, pakeitę savo paskirtį, tapę saugomais architektūros paminklais. A. Krištopaičio akvarelėse pavaizduoti jo gimtosios Aukštaitijos apylinkėse stovėję vėjo malūnai. Suvalkijos lygumose šių sparnus sukusių vėjo galiūnų autoriaus darbuose neužfiksuota.

Užtat nemažai dėmesio Vištyčio krašto malūnams savo paskaitoje skyrė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas doc. dr. Salvijus Kulevičius. Jis pristatė vėjo malūnų raidą, jų buitį ir svarbą XX a. pirmosios pusės Lietuvoje, o pačius malūnus jaukiai pavadino vienišais lygumų milžinais. S. Kulevičius pasidžiaugė, kad Vištyčio krašto žmonės turi unikalią galimybę prisiliesti prie tikro, istorinio, šimto metų sulaukusio malūno, kurį 1925 metais pastatė vištytietis Jonas Kanapkis.

Tūkstantis vėjo malūnų

Pasak lektoriaus, vėjo malūnų ištakos siekia XIV a., o jų statybos bumą pasiekė XX a. pradžioje. Skaičiuojama, kad 1914–1921 m. Lietuvoje, be Klaipėdos krašto, galėjo būti apie 1 000 malūnų. Dabar Lietuvoje išlikę tik apie 10 proc. šių objektų.

Susirinkusiesiems buvo įdomu išgirsti, kad skrupulingiausiai malūnai buvo sužymėti kariniuose žemėlapiuose, kad malūnai sykiu buvo ir žmonių susibūrimo vieta. Daugelį nustebino žinia, kad vėjo, o taip pat ir vandens energiją žmonės panaudodavo ne tik grūdams sumalti, bet ir kitiems poreikiams – vandeniui pumpuoti, aliejui spausti, netgi sidrui, tekstilei gaminti, kt. Pavyzdžiui, Klaipėdos krašte iš 38 malūnų net 24 buvo malūnai-lentpjūvės.

Po paskaitos skambant žinomos dainos „Snaudžia malūnas prie kelio“ melodijai visi buvo pakviesti pabendrauti prie arbatos puodelio, paskanauti renginio šeimininkų pyrago, pasižvalgyti po paveikslų parodą.

Paprūsės vakarus keis vasaros naktys

Kiti renginio dalyviai išskubėjo į miestelio pašonėje rymantį vėjo malūną, kuris kalvotąjį Vištytį, o kartu ir visą Vilkaviškio kraštą garsina ne tik savo istorija, bet ir čia rengiamais puikiais muzikiniais vakarais. Kaskart į juos pasiklausyti žymių atlikėjų susirenka žiūrovai iš įvairių aplinkinių Lietuvos vietovių.

Šeštadienį Vištyčio malūne vyko paskutinysis, trečiasis, Paprūsės vakaras – grupės „Folk trio“ koncertas, į kurį bilietai, kaip ir į visus kitus, buvo išgraibstyti vos tik apie tai paskelbus.

Sausakimšoje malūno erdvėje tą vakarą jautriai ir subtiliai skambėjo vokalistės Inetos Meduneckytės atliekamos senosios lietuvių liaudies dainos, susipynusios su žinomo akordeonininko Nerijaus Bakulos, kilusio iš mūsų krašto, ir saksofono virtuozo Jano Maksimovičiaus džiazo improvizacijomis.

Paprūsės vakarų iniciatorius, iš Vištyčio kilęs, o šiuo metu Vilniuje gyvenantis Egidijus Polita po koncerto dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šio projekto, ir pakvietė atvykti ir į Paprūsės vasaros naktų renginius, kuriuos taip pat organizuoja jo vadovaujama VšĮ „Muzikos pakrantė“. Naujas muzikinių renginių ciklas, skirtas Paprūsės 500 metų sukakčiai paminėti, prie Vištyčio ežero prasidės jau liepos mėnesį.

Autorius: Dangyra Apanavičienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama