Po Poezijos paukštės sparnu
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė

Šešiasdešimt pirmąjį kartą Vilkaviškyje susibūrė žmonės, kurių sielos kalba žaliųjų meldų ir lelijų, mėlynų naktų, giliausių gylių kalbomis, ir tie, kurie tų kalbų išsiilgę. Įvyko tradicinio tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ renginiai.
Ypatingas palengvėjimas liko gyvas susitikimų Salomėjos Nėries tėviškėje Kiršuose ir Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje prisiminimuose. Ir šiltas dėkingumas savo eilėraščius skaičiusiems Lietuvos rašytojų sąjungos nariams: Linui Daugėlai, Renatai Karvelis, Rimui Užgiriui, Rūtai Mikulėnaitei-Jonuškienei, bardui Vincui Bundzai, dainavusiam ir savo prigimtine žemaičių kalba, bei Juozui Šalkauskui, deklamavusiam „anų laikų“ poeziją.
Šventės labirintais grakščiai vedžiojusios bibliotekos renginių organizatorės Vilijos Štreimikienės pagarsinti Salomėjos Nėries žodžiai: „Tik žinau, kad myliu aš pasaulį, visą gyvą, kvėpuojančią žemę“ šiemetinio „Poezijos pavasario“ laureatės vardu palaimino Rūtą Mikulėnaitę-Jonuškienę už poezijos knygą „Mėlynų naktų vieškeliais“. Laureatę pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Blauzdžiūnas ir bibliotekos direktorė Vilija Gilienė. Laureatei buvo įteikta Savivaldybės įsteigta Salomėjos Nėries vardo literatūrinė premija bei mūsų rajono tautodailininko, medžio drožėjo Raimundo Blažaičio meniškas drožinys.
Festivalyje „Poezijos pavasaris“ nevienadieniais žodžiais savo eilėse kalbėjo ir mūsų rajono Mažojo poezijos pavasario laureatė Agnė Brazaitienė.
Poezijos renginiai jų dalyviams ilgai primins, kur gyvena meninis žodis ir jo teikiamas džiaugsmas.
Autorius: Jovita GRAKAVINIENĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama