Kurklių sinagogoje – švytintis žydiškasis Vilnius
Anykštos redakcija
Turinį įkėlė
Gegužės 16 dieną, buvusioje Kurklių sinagogoje, kuri buvo pilnutėlė, atverta pasaulinio garso Vilniuje gimusio, šio miesto Garbės piliečio, tapytojo, rašytojo Samuelio Bako (1933–2002 m.) paveikslų paroda „Atsiminimų miestas“.
Parodoje– 27 paveikslai, atkeliavę iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus.
Šį kartą į sinagogą atkeliavo išties išskirtinio likimo, Vilniuje gimusio, ypatingai gabaus dešimtmečio berniuko, dalyvavusio 1943 m. Vilniaus gete surengtoje parodoje, paveikslai.
Jau tuomet, Antrojo pasaulinio karo metais, jo piešiniai buvo eksponuojami su profesionalių dailininkų paveikslais. Iš gausios šeimos gyvi liko tik jis ir motina. Berniukas pabėgo iš žydų darbo stovyklos, kuri buvo likviduojama…
1948-aisiais S. Bakas emigravo į įkurtą žydų valstybę, Jeruzalę, tačiau ilgai joje neužsibuvo – gyveno ir menų mokėsi Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, kol galutinai įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose.
2001-aisiais jis lankėsi savo vaikystės mieste Vilniuje, surengė dvi parodas, dovanojo savo paveikslų Gaono žydų istorijos muziejui, kuriame dabar saugomi 125 jo paveikslai, eskizų albumai ir net gete piešti piešiniai. Iš minėto muziejaus fondų į Kurklių sinagogą ir atkeliavo 27 jo realizmu dvelkiantys paveikslai, perteikiantys žmogaus prigimtį ir jį supančią realybę.
Prie sinagogos renginį pradėjusi Anykščių menų centro muziejininkė Justė Lotyš kvietė patirti ir prisiliesti prie istorijos kūrimo, atminties išsaugojimo. Ji pacitavo kelis žydų gyvenimo Kurkliuose epizodus, aprašytus Angelės Dūdienės knygelėje „(Ne)pamiršti“: „Žydai gerbdavo mūsų religiją ir net reikalaudavo, kad katalikai jos laikytųsi. Nereligingu žmogumi jie nepasitikėjo. Matydavo, kad katalikai, eidami pro kryžių, kepurę pakelia. Kartą vienas kurklietis kepurės nepakėlė, tai žydas Mejeris ėmė prikaišioti: „Ko tu kepurę nenuimi? Gal tu žydas, kad su kepure eini pro kryžių?“
Po to muziejininkė grupėmis kvietė susirinkusius pro žydišką bromą į sinagogą – iš šviesos į tamsą… Aklinoje koridoriaus tamsoje skambėjo vienuolikamečio Aleko Volkovyskio meno konkursui Vilniaus gete sukurta lopšinė, Šmerkės Kačerginskio eilėraštis „Štiler štiler“, žydų istorijos tyrinėtojo, rašytojo Rimanto Povilo Vanago eilės „Kurklių sinagoga, Sesilui Helmanui“. Kitoje sinagogos patalpėlėje renginio dalyvių laukė natiurmorto dėliojimo užduotis, parinkta neatsitiktinai. V. Bako Kurklių sinagogoje eksponuojami paveikslai kurti Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 1966–1977 metus, jam atradus savąjį autentišką stilių – alegorinį realizmą. Tuomet kūryboje jis naudojo simbolius – šachmatų figūras, indus, ir kitus panašius objektus. Renginiui panašius daiktus iš savo asmeninės kolekcijos paskolino anykštėnas dailininkas Arūnas Vilkončius. Taigi, kiekvienas, prisiliesdamas ir savaip interpretavęs kompoziciją, galėjo pasijusti menininku.
Tik po šių „išbandymų“ kurkliečiai ir svečiai pateko į parodos erdvę, kurioje po keleto naujojo Pasaulio anykštėnų bendrijos kūrybos centro kuratoriaus Juliaus Jakubėno suburto Anykščių mišraus choro „Šilelis“ (vadovas ir dirigentas Arūnas Maliukas) atliktų dainų, parodą pristatė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Rinkinių apskaitos ir apsaugos skyriaus vedėja Aušra Rožankevičiūtė.
Ji pasidžiaugė, kad S. Bako kūryba atkeliavo į Kurklius ir yra eksponuojama buvusioje sinagogoje – vietoje, istoriškai susijusioje su žydų kultūriniu ir religiniu palikimu, o paroda „Atsiminimų miestas“ – tai jo vaikystės ikikarinis Vilnius, kurio atsiminimų rakto dailininkas nuolat ieškojo savo kūryboje. Pasak A. Rožankevičiūtės, savo memuaruose „Nutapyta žodžiais“ S. Bakas rašė: „Kadaise vienas istorikas nebeegzistuojantį žydiškąjį Vilnių sulygino su švytinčia žvaigžde, kuri laikui bėgant užgeso. Mano miestas šiandien gyvena jos nesuskaičiuojamuose atspindžiuose – prozoje, poezijoje, muzikoje ir mene. Jie šviečia blyškiai, bet gana stipriai – taip, kad įkvėptų mane kurti“.
„Manau, kad paroda „Atsiminimų miestas“ ras atgarsį daugelio jos lankytojų širdyse, nes atrasdami Samuelio Bako prarastąjį Vilnių, jie suras širdyje paralelių su savo asmeninių „atsiminimų miestu“, į kurį norisi sugrįžti“, – kalbėjo A. Rožankevičiūtė.
XIX-ojo amžiaus pabaigoje Kurkliuose gyveno per pustrečio šimto žydų, tarpukariu jų buvo šiek tiek mažiau, o sinagoga jiems tarnavo ne tik kaip maldos namai, bet ir buvo jų bendruomenės susirinkimų, švietimo vieta. Unikalus pastatas nuo sunykimo išgelbėtas į jo restauravimą investavus pustrečio milijono eurų; sinagoga prieš dvejus metus patikėta Anykščių menų centrui įveiklinti, o jis šičia jau surengė ne vieną įsimintiną renginį.
Autorius: Jonas JUNEVIČIUS
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
