Ministrė Dovilė Šakalienė:„Jokia informacija apie grėsmes nuo piliečių nėra ir nebus slepiama“
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Anksčiau, ramesniais laikais, susitikę žmonės dažniausiai aptardavo orą. Dabar kalbasi apie neramius laikus. Ar bus karas? Ar saugiai mes, gyvendami Suvalkų koridoriuje, turėtume jaustis?
Jei kyla tokių ar panašių minčių, reikia atidžiai perskaityti krašto apsaugos ministrės Dovilės ŠAKALIENĖS atsakymus į „Suvalkiečio“ klausimus. Be gąsdinimų, ramiai ir solidžiai ministrė dėsto faktus, kurie teikia ramybės ir pasitikėjimo tuo, kas daroma vardan taikos. O daroma labai daug, siekiant ne tik atgrasyti priešus nuo ginkluoto Lietuvos užpuolimo, bet ir apsaugoti Lietuvos Nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Šio tikslo siekiama bendromis Lietuvos kariuomenės, NATO sąjungininkų, visų valstybės institucijų ir visuomenės pastangomis.
Apie Suvalkų koridorių
– Suvalkų koridorius dažnai įvardijamas kaip silpniausia NATO vieta Europoje. Kokia, jūsų vertinimu, yra reali jo pažeidžiamumo situacija šiandien? Ar mūsų regiono gyventojai turėtų būti ypač budrūs galimo konflikto akivaizdoje?
– Suvalkų koridoriumi yra užtikrinamos sausumos jungtys sąjungininkų pajėgų atvykimui į Lietuvą ir jų aprūpinimui. Lietuvą su Lenkija jungiantys keliai, geležinkelis, energetinės komunikacijos jungtys, aprūpinimas kuru ir kita yra strateginės svarbos. Tai, kad visais įmanomais scenarijais kontroliuotume šią jungtį, gali būti ir yra užtikrinama tiek didinant Lietuvos gynybos potencialą apskritai, tiek kartu su artimiausiais regiono sąjungininkais – Lenkija ir Vokietija – bei viso Aljanso mastu.
Kartu su šiomis ir kitomis valstybėmis vykdomos regioninio masto pratybos. 2024 m. gegužės mėn. vykusios pratybos „Grand Quadriga-2024“ buvo orientuotos į dviejų Vokietijos divizijų perdislokavimą iš centrinio į rytinį Europos regioną. Lietuvos kariuomenės vienetai kartu su Vokietijos padaliniais planavo ir vykdė operacijas bei teikė priimančiosios šalies paramą. Šiemet tokios pratybos vyks rugsėjo mėnesį.
Suvalkų koridoriaus gynyba yra bendras mūsų su Lenkija karinis interesas. 2025 m. gegužės 12–23 d. netoli Suvalkų koridoriaus, Bemowo Piskie poligone, vyko Lietuvos ir Lenkijos pratybos „Drąsus Šernas 2025“. Jų metu Lietuvos ir Lenkijos kariai planavo ir koordinuotai vykdė karines operacijas.
Taip pat kryptingai stipriname Lietuvos nacionalinius karinius pajėgumus – iki 2030 m. turėsime sukomplektuotą ir aprūpintą kariuomenės diviziją. Įsigyjame tankų, ratinių ir vikšrinių kovos mašinų, oro gynybos sistemų, artilerijos sistemų, vystome inžinerijos, žvalgybos, kibernetinės gynybos ir kitus pajėgumus. Šiais metais jau skiriame 4 proc. BVP gynybai, nuo kitų metų mūsų skiriama BVP dalis gynybai išaugs iki 5–6 proc.
Pietinėje Lietuvos dalyje veikia mūsų reguliarūs kariniai daliniai ir savanorių pajėgos. Planuojame dar didesnį Lietuvos ir sąjungininkų karių buvimą ir treniravimąsi Lietuvos pietuose, užtikrinant ir bendradarbiavimą su Lenkija. Vertiname karinių poligonų steigimo galimybes, ypač Rytų ir Pietų Lietuvoje. Pastaruoju klausimu vystome dialogą su savivaldybėmis.
Antra, NATO priešakinės gynybos koncepcija ir nuolatinis sąjungininkų karių buvimas Lietuvoje užtikrina, kad kartu su sąjungininkais gintumėmės nuo pat pirmos agresijos minutės. Nuo 2017 m. Lietuvoje nepertraukiamai dislokuota Vokietijos vadovaujama NATO priešakinių sausumos pajėgų kovos grupė.
okietijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Čekijos kariai sudaro nuolatinį šių pajėgų branduolį. Greta šių valstybių karių Lietuvoje taip pat tarnauja arba tarnavo Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos kariai. Iki 2027 m. pabaigos Lietuvoje bus nuolatos dislokuota Vokietijos brigada. Nuo mūsų narystės NATO pradžios 2004 m. iš Šiaulių oro bazės nepertraukiamai vykdoma NATO Baltijos oro policijos misija, nuo pernai įgyvendinamas NATO rotacinis oro gynybos modelis. Tęsiama JAV bataliono ir artilerijos vieneto dislokacija ir karinis buvimas Lietuvoje. Kartu su sąjungininkais nuolat treniruojamės, vykdome bendras pratybas, užtikriname pajėgų sąveiką.
2023 m. NATO viršūnių susitikime Vilniuje buvo patvirtinti nauji viso Aljanso gynybos planai, įskaitant mūsų regiono gynybos planą. Nuosekliai dirbame tam, kad būtų užtikrintas mūsų gynybos plano pilnas įgalinimas – karinių pajėgų parengtis ir aprūpinimas, sąjungininkų pastiprinimo greitas atvykimas į Lietuvą, logistinė parama. Tam patvirtinti reikalingi mechanizmai ir procedūros, vystoma infrastruktūra, kaupiamos atsargos.
Siekiant užtikrinti, kad krizės arba karo atveju būtų greitai ir be trikdžių reaguojama pagal NATO gynybos planus, yra planuojamos ir vykdomos viso Aljanso pratybos. Mažesnės operacinio ir taktinio lygmens pratybos yra vykdomos didesnių strateginio lygmens pratybų kontekste.
NATO atnaujino reguliarų didelio masto pratybų („Steadfast Defender“) organizavimą. 2024-aisiais metais buvo treniruojamas strateginis pajėgų perdislokavimas iš Šiaurės Amerikos į Europą ir rytinių NATO valstybių sustiprinimas, užtikrinama sąveika tarp sąjungininkų pajėgų treniruojantis vykdyti kolektyvinę gynybą pagal naujuosius planus.
Šių metų gegužę vyko plataus masto NATO pratybos („Swift Response-2025“), skirtos greito reagavimo pajėgų pasirengimui ir sąveikai sustiprinti ypač Baltijos ir Šiaurės regionuose. Šios pratybos pademonstravo NATO gebėjimą greitai perdislokuoti pajėgas ir vykdyti sudėtingas operacijas įvairiose geografinėse vietovėse. Pratybų metu buvo vykdomos oro desanto operacijos, kuriose dalyvavo JAV, Prancūzijos ir Italijos kariai.
Atsparumas, pamokos ir informacinė gynyba
– Kokias svarbiausias pamokas turėtume išmokti iš Ukrainos karo – tiek karinės gynybos, tiek didinant visuomenės atsparumą?
– Šiuo metu vykstantis karas Ukrainoje parodė, kad jo veiksmas vystomas ne tik ties fronto linija, tačiau ir toli užnugaryje. Karo veiksmai apima visą šalį bei daugiau ar mažiau įtraukia civilius gyventojus. Todėl nepaprastai svarbu stiprinti valstybės institucijų sąveiką ir gebėjimus, skirti dėmesio gyventojų edukacijai bei įpročių formavimui. Pavyzdžiui, išgirdę pavojaus signalą gyventojai turi automatiškai vykdyti nurodymus. Arba, jeigu dingsta elektros tiekimas, reikia užtikrinti alternatyvius šaltinius.
Galima paminėti keletą identifikuotų Ukrainos pamokų civiliams gyventojams: elementari savisauga (neminėti slėptuvių viešai, tam tikru laiku vengti būti prie langų ar tiesiog apsirengti po pirmų perspėjimo signalų), mobilizacija (piliečiai turi aiškiai žinoti savo pareigas), vanduo ir maistas (atsargos namuose), internetas ir socialiniai tinklai (santūri komunikacija, nes kitaip informacija gali pasinaudoti priešas), informacijos sklaida (ženkliai išauga bendruomenių svarba) ar savanorių veikla (bendradarbiaujant galima efektyviau organizuoti pagalbą) ir panašiai.
Svarbu formuoti šalies visuotinės gynybos koncepciją ir piliečių įgūdžius, kurie būtų reikalingi karo atveju. Į šalies gynybą įtrauksime nevyriausybines organizacijas, veiklą pradėjo karo komendantūrų valdyba.
Vietos gynybos pramonės vaidmuo karo metu – esminis, kaip ir savarankiškos tiekimo grandinės.
inkluote, amunicija ir pan. turime gebėti apsirūpinti pagal poreikį. Identifikavome keturis kritinės svarbos gynybos pramonės klasterius, kuriuos jau imamės vystyti: amunicijos-sprogmenų, dronų ir antidronų, kritinės karinės technikos gynybos ir remonto klasteris bei jūrinis gynybos klasteris.
– Kaip valstybė turėtų rasti pusiausvyrą tarp visuomenės informavimo apie grėsmes ir nepagrįsto panikos skatinimo?
– Valstybės institucijos visada teikia patikrintą ir teisingą informaciją, todėl rekomenduojama remtis oficialiais ir patikimais šaltiniais. Jokia informacija apie grėsmes nuo piliečių nėra ir nebus slepiama.
Vienas artimojo laikotarpio KAM ir kitų institucijų tikslų – padėti piliečiams dar geriau suprasti, kaip elgtis informacinio karo sąlygomis, kaip atpažinti dezinformaciją, ką daryti ekstremalių situacijų metu.
Apie Baltijos jūros saugumą ir grėsmes
– Kuo pavojingi pastaruoju metu stebimi „šešėliniai“ Rusijos laivai Baltijos jūroje? Ką žinome apie jų veiklą – ar tai žvalgyba, diversijos, ar grėsmė energetinei infrastruktūrai?
– Rusija imasi visų įmanomų veiksmų, kad užtikrintų savo ekonominius ir karinius interesus ir galėtų toliau tęsti karą prieš Ukrainą, kelti grėsmę regiono saugumui. Gegužės 13 d. incidentas, kurio metu Rusija agresyviai demonstravo jėgą pasitelkdama kelių rūšių naikintuvus, kad apgintų šešėlinio laivyno tanklaivį, gabenusį į Rusiją sankcijas pažeidžiantį krovinį, rodo, kad sankcijos šaliai agresorei yra išties skausmingos.
Rusijos šešėlinis laivynas pirmiausia naudojamas jos naftos eksportui, taip pat ir kitoms reikmėms, įskaitant ir neteisėtus veiksmus – žvalgybai, diversijoms, provokacijoms ir pan. 2023 m. padažnėję povandeninės kritinės infrastruktūros pažeidimai Baltijos jūroje yra siejami būtent su Rusijos šešėliniu laivynu.
NATO, reaguodama į nuolatinius sabotažo veiksmus Baltijos jūroje ir Rusijos šešėlinio laivyno keliamą grėsmę, šių metų sausį pradėjo patruliavimo misiją „Baltic Sentry“. Šios misijos tikslas yra užtikrinti povandeninę infrastruktūros apsaugą ir stiprinti regiono saugumą. Lietuva turi ir savo pajėgumus, naudojamus tam, kad būtų užtikrinta svarbių objektų apsauga Lietuvos teritoriniuose vandenyse.
Stiprindami Baltijos jūros ir joje esančios kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugą, manome, kad reikia plėsti sankcijas Rusijos šešėliniam laivynui – šiuo metu sankcionuoti 342 tokie laivai, jų iš viso suskaičiuojama daugiau nei tūkstantis.
Apskritai, visai kritinei infrastruktūrai karo metu kyla grėsmė. Tai – taip pat karo Ukrainoje pamoka, tačiau nuolat plečiame tokiai infrastruktūrai apsaugoti skirtus pajėgumus. Štai ir praėjusią savaitę Energetikos ministerijos prašymu įsigijome bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo stacionarias sistemas. Jos veiks naudojant pažangias aptikimo technologijas, įskaitant radarus, radijo dažnių detektorius bei optinius ir infraraudonuosius jutiklius. Neutralizavimui bus taikomos elektroninės kovos priemonės, kinetiniai sprendimai bei GPS blokavimo ar klaidinimo metodai. Sistemos bus integruotos su kitomis gynybos sistemomis, oro gynybos tinklais ir elektroninės žvalgybos sistemomis.
– Ar galima teigti, kad šiandien Baltijos jūra tampa intensyvia karo zona?
– Karo zona Baltijos jūros tikrai negalima vadinti, nes jokie karo veiksmai joje nėra vykdomi. Tačiau, kaip žinome, pastaruoju metu Baltijos jūroje fiksuojami kritinės povandeninės infrastruktūros pažeidimai, kurie kelia pagrįstų įtarimų dėl to, ar nėra atlikti tyčia. Taip pat Baltijos jūroje veiklą vykdo vadinamasis Rusijos „šešėlinis laivynas“, kuris, įtariama, padeda Rusijai išvengti ekonominių sankcijų. Fiksuojami ir kitokie agresyvaus Rusijos elgesio atvejai – Estijos oro erdvės pažeidimas, Graikijos tanklaivio sustabdymas ir pan. Tiksliausia tokius veiksmus būtų įvardinti kaip hibridinius. Saugumo situacija Baltijos jūroje yra gana įtempta ir reikalaujanti papildomo budrumo.
– Ar Lietuva turi pakankamai pajėgumų užtikrinti savo jūrų erdvės saugumą? Kiek šioje srityje esame priklausomi nuo sąjungininkų paramos?
– Lietuva, būdama NATO nare, savo teritorijos gynybą, taip pat ir jūroje, suvokia ir planuoja kaip NATO kolektyvinės gynybos dalį. Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos atlieka nuolatinį (24/7) jūros erdvės stebėjimą, yra pasirengusios reaguoti ir prireikus operatyviai reaguoja į incidentus jūroje. Lietuva, kaip maža valstybė, negali turėti visų įmanomų žvalgybinių pajėgumų, leidžiančių matyti, kas vyksta po vandeniu, tačiau keičiamės informacija ir koordinuojame veiksmus su NATO jūrine vadaviete ir Baltijos jūros regiono šalimis, priklausančiomis NATO. Karinių jūrų pajėgų pajėgumai yra nuolatos stiprinami ir modernizuojami. 2022 m. įkurta Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba, kuri atliktų uosto ir priekrantės apsaugos bei gynybos funkcijas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Kuršių mariose ir Lietuvos teritorinės jūros priekrantės zonoje, siekiant užtikrinti uosto funkcionalumą nacionalinėms reikmėms ir sąjungininkų atvykimui, taip pat bendrų operacijų su NATO vykdymui. Remiantis Ukrainos patirtimi, įsigyjami jūriniai antvandeniniai dronai, perkami patruliniai uosto kateriai ir kita reikalinga ginkluotė.
Apie Lietuvos saugumą
– Kaip jūs, krašto apsaugos ministrė, matote Lietuvos saugumo viziją artimiausiems penkeriems metams? Kuria kryptimi žengiame?
– Gyvename sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis – Rusija tęsia agresiją prieš Ukrainą, Lietuvos ir Europos saugumo situaciją būtų galima pavadinti dinamiška. Vis dėlto aiškiai žinome, ką turime padaryti, kad būtume visiškai pasirengę atremti grėsmes, ir dedame kaip niekada dideles pastangas kuo sparčiau sustiprinti savo saugumą. Mano pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos gynybos sistema būtų pasirengusi kovoti šiandien ir laimėti nepriklausomai nuo aplinkybių. To siekdami dirbame penkiomis prioritetinėmis kryptimis.
Pirma, vystome nacionalinę diviziją ir stipriai investuojame į Lietuvos kariuomenės modernizaciją. Mums būtina stipri, šiuolaikiška ir visapusiškai pasirengusi Lietuvos kariuomenė, galinti efektyviai atgrasyti priešininką ir apginti šalį, jei to prireiktų.
Esame NATO dalis, todėl Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimai išlieka Lietuvos saugumo garantu. Nuosekliai plečiame visapusišką bendradarbiavimą su pagrindiniais NATO partneriais, siekdami užtikrinti Lietuvos ir regiono saugumą. Stipriname saitus su strategiškai svarbiais partneriais Indijos–Ramiojo vandenyno regione. Siekiame ilgalaikio ir nepertraukiamo JAV pajėgų buvimo Lietuvoje, nes stiprus transatlantinis ryšys ir JAV karių buvimas čia – didelis Rusijos atgrasymo svertas.
Gegužės 22 d. Vilniuje inauguruota Vokietijos brigada. Vokiečiai atvyksta čia užtikrinti visos Europos ir NATO saugumo. Labai stengiamės, kad visa brigada į mūsų šalį būtų perkelta kuo greičiau.
Aktyviai vystome bendradarbiavimą su Vokietija, Lenkija, Baltijos ir Šiaurės šalimis, Jungtine Karalyste ir Nyderlandais Baltijos jūros regiono saugumo, kritinės infrastruktūros apsaugos, karinio mobilumo, paramos Ukrainai ir kitais klausimais. Tarptautiniai formatai, kurių pagrindas – gynyba, įgyja vis didesnį intensyvumą.
Kitas svarbus prioritetas – gynybos ir saugumo pramonės vystymas. Tai ne tik užtikrina Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų aprūpinimą modernia įranga bei paslaugomis pagal aktualiausią poreikį, bet ir prisideda prie šalies konkurencingumo didinimo, inovacijų skatinimo, naujų darbo vietų kūrimo bei ekonomikos atsparumo išorės veiksniams.
Dar viena prioritetinė kryptis, susijusi su visų mūsų atsakomybe ir pasiruošimu ginti Lietuvą: realus, o ne deklaratyvus pasirengimas visuotinei gynybai, kuris – neatidėliotinas. Kiekvienas pilietis gali ir turi prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo, o piliečių nusiteikimas ir pasirengimas ginti savo valstybę – pirmoji mūsų gynybos linija, siunčianti stiprią žinią agresoriui.
Be to, labai svarbus saugumo ir gynybos paramos Ukrainai užtikrinimas. Tai – gyvybinis Lietuvos interesas, todėl Ukrainą visokeriopai remsime iki pergalės ir po jos. Ši parama kasmet sudarys ne mažiau kaip 0,25 proc. nuo BVP. Ukrainai perduodame karinę techniką, prisidedame prie jos gynybos pramonės stiprinimo, plečiame Išminavimo koalicijos veiklą, apmokome ukrainiečių karius. Aktyviai bendradarbiaujame su Ukrainos gynėjais, visuomene ir institucijomis, patys perimdami karo pamokas Lietuvos gynybos stiprinimui bei visuomenės atsparumo didinimui.
Įgyvendindama šiuos prioritetus, ypatingą dėmesį skiriu operatyvumui ir veiklos efektyvumui. Atsisakome nereikalingų procedūrų, debiurokratizuojame veiklą ten, kur tai galima daryti neaukojant skaidrumo. Esant tokioms geopolitinėms aplinkybėms, privalome jau šiandien padaryti viską, kas mūsų galioje, kad iš tiesų atgrasytume potencialų agresorių.
– Kokios šiandien – jums asmeniškai – atrodo didžiausios, bet galbūt dar per mažai aptariamos grėsmės mūsų valstybei?
– Turime suprasti, kad saugumo iššūkiai yra globalūs ir negali būti atskirti vieni nuo kitų, todėl šiuo atžvilgiu ypatingą dėmesį turėtume skirti Europos bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono saugumo sąsajai. Nepaisant geografinio atstumo, Europa nėra izoliuota nuo Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui kylančių saugumo problemų, o mūsų strateginiai partneriai (JAV, ES) ir konkretūs partneriai minimame regione taip pat junta tiesioginę Europoje vykstančių įvykių įtaką. Tai gerai iliustruoja vis stiprėjanti Rusijos bei priešiškų jėgų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione partnerystė: ypatingą susirūpinimą kelia Kinijos parama Rusijos karui prieš Ukrainą, Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinis bendradarbiavimas.
Taigi, nors Rusijos keliamos grėsmės Europai užkardymas išlieka pagrindinis Lietuvos prioritetas, suprantame, kad mūsų bendradarbiavimas gynybos srityje su bendramintėmis Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono valstybėmis taip pat prisideda stiprinant mūsų saugumą. Atsižvelgdami į tai, siekiame aktyviai vystyti partnerystę su šiomis valstybėmis aktualiais klausimais, pvz., kibernetinio saugumo, gynybos pramonės, kovos su hibridinėmis grėsmėmis ir kt. Su šiomis šalimis kalbamės ir apie karo Ukrainoje svarbą bei implikacijas tarptautiniam saugumui. Konkrečiai tam buvo skirti ir mano pastarieji vizitai Japonijoje bei Singapūre (05-26–06-03). Į šį regioną ketinu sugrįžti artimiausiu metu.
– Ačiū už išsamius atsakymus. Sėkmės, išmintingų sprendimų ir stiprybės jums šiuo geopolitiškai sudėtingu laikotarpiu.
Autorius: "Suvalkiečio" inf.
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
