Iki naujos gimnazijos – ilgas kelias per kopas
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
Prieš šimtą metų tuometinė prolietuviška Klaipėdos krašto valdžia buvo užsimojusi pastatyti naują pastatą uostamiesčio lietuvių gimnazijai. Tačiau geriems norams realizuoti prireikė net aštuonerių metų.
Apie šią istoriją ir kitus prieš šimtmetį Klaipėdoje nutikusius įvykius – dar viename ciklo „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“ rašinyje, parengtame pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomus dokumentus ir kitus šaltinius.
Dėl parodos ministras pasavivaliavo
1925-ųjų balandžio 16-ąją savo rašte Ministrų kabinetui susisiekimo ministras Balys Sližys dėstė, jog iš Kauno į Klaipėdą geležinkeliais buvo siunčiami eksponatai, turėję keliauti į Londono tarptautinę parodą. Tai pat jis išdėstė, kad finansų ministro pareigas ėjęs premjeras Vytautas Petrulis buvo paprašęs juos traukiniu gabenti nemokamai.
„Geležinkelių tarifais permatyta pervežimas į užsienių parodas eksponatų pažemintu 50 o/o tarifu. Kadangi tas reikėjo labai skubiai vežti, mano buvo duota leidimas pervežti tuos eksponatus su nuolaida 75 o/o, tokiu būdu eksponatai buvo išsiųsti 1040 kilogramų kieky. Kadangi tas pervežimas įvykdytas žemesne, negu tarifais nustatyta kaina, turiu garbės prašyti Ministerių Kabineto pervežtą eksponatų važmos nuolaidą 75 о/o patvirtinti“, – jau įvykusį faktą prašė palaiminti B. Sližys.
„Facebook“ grupėje Lietuvos istorijos mylėtojų ir ieškotojų klubas“ yra paskelbta nuotrauka, kurios prierašas skelbia: „Lietuvos paviljonas Olympio parodoje Londone (balandžio 11 d. – gegužės 2 d. š. m.). Toje parodoje dalyvavo 52 lietuvių firmos“.
Ta pati Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje dabar saugoma nuotrauka yra paskelbta ir Marijos Drėmaitės knygoje „Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940“.
Gimnazijai prireikė 8 metų
Baigiantis 1925-ųjų balandžiui Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas Endriu Borchertas, reaguodamas į prieš beveik porą savaičių vykusį Ministrų kabineto vadovo pokalbį su „Mokyklų Decernetu“, dėsčiusiu argumentus, kodėl reikia naujo pastato Klaipėdos pirmajai lietuvių gimnazijai ir Antrajai spartesniajai gimnazijai, nusprendė dar sykį „raštu pakartoti reikalingumą“ tokio projekto.
„Šįmet dar sutilpo jos Mokytojų Seminarijoje, bet kitais metais. atsidengiant dar jų 3 naujoms klasėms, tos Lietuvių Gimnazijos neberas niekur sau vietos. Rūmus Lietuvių Gimnazijoms esame pasiryžę tuojaus /prieš Gelžkelio Stotį/ statyti, kas labai žymiai atsilieptų į tautinę Klaipėdos klausimą, bet tam reikalingos lėšos, būtent: kad skubotai būtų Valdžios apmokėta Direktorijos sąskaita, įduota Susisiekimo Ministerijai už paimtąją gelžkelio riedamąją medžiagą. /vagonus/. Gavę šias lėšas mes tuojaus pradėtumėme šį reikalingą ir tautai ir krašto mokykloms statybą, sudarę prie šios progos iškilmingą, dalyvaujant Centro atstovams, šventę“, – rašė E. Borchertas.
Krašto paveldo gide rašoma, jog pirmoji lietuviškoji gimnazija Klaipėdoje įkurta 1922 m., ji veikė „Sandoros“ draugijos salėje. Į ją buvo atrinkti 28 mokiniai. 1923 m. gimnazija persikėlė į mokytojų seminarijos patalpas.
1925-ųjų birželio pradžioje E. Borchertas jau kreipėsi raštu į Susisiekimo ministeriją ir nurodė, kad pagal „projektą ir planą“ gimnazijos statybai reikėtų „milijono su viršum“.
„Vienok čia įskaitoma dar direktoriui ir mokytojams butai ir miklinimo salė. Jeigu šitiems metams numatoma vien tik pačios mokyklos rūmą statymas t.y. klasių rūmą, tuomet būtų reikalinga tuo tarpu tiktai 3-400 000,- litų. Šita suma išeina prisilaikant didžiausio taupumo ir kiek galint suvaržius vidujinio įtaisymo tobulumą. Iš vagonų pardavimo Direktorija tuo tarpu gauna tik pusę kainos, būtent 80 000,- litų, kas užteks dėti fundamentus ir parūpinti dalį statybos medžiagos. Darbas bus tuoj pradėtas, kuomet minėta suma bus pervesta. Ant kiek Krašto Direktorija galės prisidėti savo lėšomis prie gimnazijos statymo, kol kas sunku pasakyti, kuomet dar nėra užbaigtos finansinės derybos. Sulaukus iš jų patogesnių rezultatų galima bus tikėtis trečios dalies sąmatos iš Direktorijos. Jeigu statymo darbas greitu laiku galės prasidėti, tuomet klasių rūmas bus užbaigtas ligi rudens, vienok tada bus reikalinga, kad visa kaina už vagonus būtų išmokama tuojau Krašto Direktorijai, arba nors dalimis sulig darbo eigos, gi dar 100 000,- litų Direktorija prašo suteikti kaipo paskolą. Likusią sumą Direktorija tikisi apsiimti ant savo biudžeto“, – rašė E. Borchertas.
Birželio pabaigoje susisiekimo ministras B. Sližys surašė raštą Ministrų kabinetui, kuriame išdėstė, kad palaiko E. Borcherto prašymą suteikti Direktorijai 100 000 litų paskolą naujam tokios gimnazijos pastatui statyti ir prašė leisti išmokėti „pirmą pusę atlyginimo sumoje Lt. 73.640,32, už nupirktus iš Direktorijos 40 vag., nes Ministerių Kabinete nustatytos vagonų pirkimo sąlygos – išpildytos“.
Apie būsimus naujus šios gimnazijos rūmus dienraščiai pranešė 1925 m. rugsėjo pradžioje. Skelbta, kad Klaipėdos krašto direktorija nutarė pradėti gimnazijos pastato statybos darbus ir pastato projektui parengti buvo paskirtos dvi premijos – 1000 ir 750 litų. Tačiau iki realių darbų buvo prieita tik po aštuonerių metų.
1933-iųjų rugsėjį „Lietuvos aidas“ informavo, jog statybos darbų rangovo išrinkimo konkurse varžėsi 12 firmų. Tais metais pradėti statyti naujieji rūmai (dabartinė Vytauto Didžiojo gimnazija) iškilmingai buvo atidaryti 1934-ųjų lapkričio 3-iąją.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
