Senjorai kūrė puošmenas Velykų medžiui
Rinkos aikštė
Turinį įkėlė
Dotnuvos slaugos namuose šurmuliavo kūrybinės dirbtuvės. Dailės pedagogė kraštietė Indiana Jackevičienė įstaigos gyventojus pakvietė į velykinę edukaciją – kiekvienas norintis teptuku galėjo dailinti šventines figūrėles. Vėliau šiais rankdarbiais buvo papuoštas Dotnuvos slaugos namų kieme augantis dekoratyvinis medis, visą Šv. Velykų laikotarpį džiuginsiantis ne tik įstaigos bendruomenės, bet ir svečių bei praeivių akis.
Antra edukacija
Tai jau antra dailės pedagogės I. Jackevičienės šį pavasarį surengta edukacija mūsų krašto bendruomenei. Į pirmąją kiek anksčiau ji pakvietė Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje.
„Dotnuvos slaugos namų direktorė Irena Staliorienė, pamačiusi bibliotekoje vykusią edukaciją kėdainiečiams, pakvietė mane tokiu pačiu dailės užsiėmimu pradžiuginti ir slaugos namų gyventojus, – pasakoja viešnia. – Pirmasis pavasario šauklys bei simbolis yra paukštis, o kadangi artėja ir Šv. Velykos, tai atvežiau įvairių teminių iš faneros išpjautų formelių – paukščių, zuikučių, kiaušinių, kuriuos slaugos namų gyventojai spalvino, kaip tik jiems norėjosi.“
Iš pradžių žiūrėjo skeptiškai
I. Jackevičienė pasidalino, kad iš pradžių slaugos namų gyventojai, pamatę, koks bus užsiėmimas, žvelgė kiek skeptiškai.
„Išvydę paukščiukų, zuikučių ir margučių figūrėles, jie stebėjosi: „Negi tapysime kaip maži vaikai?“ Bet vos pradėjus, veikla juos taip įtraukė, kad visi – ir aš drauge su jais – praradome net laiko nuovoką. Pusantros valandos užsiėmimas praskriejo kaip pusvalandis, – šypsosi viešnia. – Slaugos namų gyventojai tapė ne tik tiesiog spalvindami, bet ir taškuodami, brūkšniuodami, kurdami ornamentus ne vien su teptuko šereliais, bet ir kotelį merkdami į guašą ar akrilą.
Šiam užsiėmimui nereikia jokių dailės įgūdžių ar gebėjimo derinti, jausti spalvas – visiškai užtenka laisvos fantazijos.
Senjorai pasidžiaugė, kad diena nuo pat ryto buvo kitokia ir netgi prasitarė, jog norėtų dažniau piešti, išbandyti ir kitų dailės technikų, pavyzdžiui, tapymą ant popieriaus. Tačiau taip pat pridūrė, kad kai kuriems buvo sudėtinga ilgai išbūti vienoje pozoje ir dėl silpnesnės smulkiosios motorikos ilgiau išlaikyti rankose teptuką, todėl teptuką vis padėdavo, pailsindavo pirštus, pamankštindavo rankas ir toliau kibdavo į darbą – net kilus fiziniams iššūkiams neatsitraukdavo. Vadinasi, išties gerai leido laiką.“
Pakvietė sugrįžti
Vos pasibaigus pirmajam užsiėmimui I. Jackevičienė sulaukė Dotnuvos slaugos namų bendruomenės kvietimo sugrįžti ir susitikti dar viename dailės užsiėmime.
„Man taip pat buvo labai smagu ne tik matyti kuriančius Dotnuvos slaugos namų gyventojus, bet ir su jais pabendrauti, pabūti, – sakė I. Jackevičienė. – Džiugu, kad galėjau su jais pasidalyti savo žiniomis, dovanoti gerų emocijų ir padėjau prasmingai, įdomiai ar tiesiog kitaip praleisti laiką.“
Autorius: Akvilė KUPČINSKAITĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
