MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2025.06.10 10:00

„Tekstūros“ – kai audinio skiautis tampa sielos veidrodžiu

Jurbarko šviesa
Jurbarko šviesa

Turinį įkėlė

„Tekstūros“ – kai audinio skiautis tampa sielos veidrodžiu
Your browser does not support the audio element. „Tekstūros“ – kai audinio skiautis tampa sielos veidrodžiu. Gegužės 25-ąją Jurbarko viešojoje bibliotekoje pristatyta Dinaros Klapatauskienės paroda „Tekstūros“ kalba apie tai, kaip metų metus kauptos medžiagų atraižos gali virsti paveikslais, atveriančiais kelią į vidinį pasaulį per kiekvienoje audinio skiautėje slypinčią meilės energiją. Nuo skiaučių iki jausmų Dinara Klapatauskienė – ilgametė siuvėja, mados dizainerė, holistinio gyvenimo būdo puoselėtoja – daugiau nei 30 metų kuria drabužius. Tačiau ši jos darbų paroda – ne apie madą, o apie virsmą.  „Ši paroda gimė natūraliai – iš pertekliaus, – sako Dinara. – Jau beveik 40 metų dirbu drabužių dizainere, ir per visus tuos metus susikaupė daugybė audinių likučių. Kurį laiką jutau, kad jie nėra tik „atliekos“ – jie saugo istorijas, spalvas, pojūčius.“ Vieną dieną, pasak jos, viskas prasidėjo nuo maldos. „Tiesiog kreipiausi: Dieve, duok man idėją... pažadu dalintis su žmonėmis. Ir idėja atėjo – netikėtai, stipriai, aiškiai. Gimė mintis kurti paveikslus iš audinių.“ Šie paveikslai alsuoja jausmais, prisiminimais, moteriškumu. Pasak Dinaros, tai buvo kūrybinis srautas, kupinas meilės, pasitikėjimo ir atsivėrimo. „Viską dariau širdimi. Leidausi vedama. Kai atėjo parodos laikas, supratau – įvyko kažkas daugiau nei tik meno pristatymas. Bendruomenės priėmimas mane labai sujaudino. Žmonės žavėjosi darbais, sakė, kad tokių dar nėra matę.“ Dinara sako, kad ši patirtis atvėrė dar vieną jos pačios pusę: „Tuomet dar stipriau pajutau, kad šie paveikslai nėra vien dekoratyvūs objektai – jie perduoda dvasinę žinutę, gydo, glosto, atveria širdį. Per kiekvieną kūrinį kuriu gilesnį ryšį su žmogumi. Per juos siunčiu meilę.“ Neišsenkantis įkvėpimas Didelė dalis Dinaros darbų gimsta iš ryšio su gamta.  „Iš tikrųjų esu laukinė moteris – man reikia gamtos, man reikia prisilietimo prie žemės, vėjo, vandens, – sako ji. – Todėl mano paveiksluose atsiranda gamtos motyvai – gėlės, šviesa, paukščiai, laisvės jausmas. Aš gyvenu susijungime, o kūryba – tai būdas šį ryšį perduoti kitiems.“ Jos darbai pulsuoja ne tik estetika, bet ir energija, kuri, anot Dinaros, turi gydomąją galią. „Tai daugiau nei paveikslai – tai gyva meilės energija. Kurdama šiuos paveikslus jaučiuosi nuostabiai. Tai tarsi natūralus tiltas tarp drabužių dizaino ir meno.“ Paveikslai su istorijomis Kiekviena Dinaros naudojama audinio skiautė turi savo istoriją. „Aš jas atpažįstu – jos man primena sukneles, kurias kūriau konkrečioms moterims, kolekcijų pristatymus, džiaugsmą, kai gimdavo idėjos, – sako Dinara. – Paveikslai, kuriuos kuriu, nėra tik estetika. Jie apima emociją, šilumą, meilę ir gyvybinę energiją, kuri manyje tiesiog trykšta – jos šaltinis atrodo neišsenkantis. Didžiausias džiaugsmas – dalintis tuo su žmonėmis.“ Dinaros kūrybinis kelias tik įgauna pagreitį. „Aš atėjau su didžiule misija – ja gyvenu ir jaučiu, kad tai tik pradžia. Mano kelias dar tik prasideda.“ Po parodos atidarymo vis dar netyla skambučiai, žmonės rašo, dėkoja, dalijasi savo išgyvenimais. Kūrėjai tai yra didžiausias įvertinimas. „Planų turiu daug, bet šiuo metu viskas dar labai šviežia, gyva – reikia laiko viskam susigulėti. Idėjos sproginėja galvoje kaip pavasario pumpurai – žinau, kad viską kursiu toliau, dar giliau, dar nuoširdžiau, kad tik pasiekčiau daugiau širdžių.“ Dinaros žinutė paprasta – ji linki kiekvienam surasti tai, kas šildo širdį, įkvepia, kviečia gyventi su meile. Nes kai gyvename iš širdies – gimsta stebuklai. Meilė yra didžiausia kūrybos jėga, o kai ja dalinamės, mes gydome ne tik kitus, bet ir patys augame.Kiekvienas iš mūsų atėjome su savo misija. Palinkėčiau ją išgirsti, nebijoti ir eiti. Nes pasaulis laukia to, ką tik Tu gali atnešti.“  Jurbarko viešosios bibliotekos erdves Dinaros paveikslai puoš visą vasarą: galbūt ir jums „Tekstūros“ taps tiltu į gilesnį ryšį su savimi. Ligita Gražulevičienė Dinara Klapatauskienė – pilna gyvenimo džiaugsmo mados dizainerė, holistinio gyvenimo būdo puoselėtoja, nuolat atranda naujų savirealizacijos veiklų. Šį kartą ji originalia technika sukūrė puikius paveikslus.

Autorius: Jurbarko šviesa

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-07-01

Sunkiausiomis valandomis prieš akis stodavo audžianti močiutė

Sunkiausiomis valandomis prieš akis stodavo audžianti močiutė
2025-07-01

Jei nešaukė, tai ne patriotas?

Jei nešaukė, tai ne patriotas?
2025-07-01

Brangiausi vokai – iš legendinio lakūno kišenės

Brangiausi vokai – iš legendinio lakūno kišenės
2025-07-01

Kovinė dvasia – iš beveik šimtametės praeities

Kovinė dvasia – iš beveik šimtametės praeities
2025-07-01

„Tarta Ledi“: kai durys užsidarė, darbu ir atkaklumu pravėrė langą

„Tarta Ledi“: kai durys užsidarė,  darbu ir atkaklumu pravėrė langą
Dalintis straipsniu
„Tekstūros“ – kai audinio skiautis tampa sielos veidrodžiu