MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2025.06.06 08:27

Kokie žmonės kūrė mūsų valstybės pamatus

Merkio kraštas
Merkio kraštas

Turinį įkėlė

Kokie žmonės kūrė mūsų valstybės pamatus
Your browser does not support the audio element.

Gegužės 28 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje įvyko jautrus ir prasmingas prisiminimų vakaras, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Juozo Dringelio (1935–2015) 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Vakaras prasidėjo vaizdo įrašo peržiūra – buvo parodyta ištrauka iš 2015 m. kovo 4 d. filmuotos laidos, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, kurioje prisiminimais dalijosi pats Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis. Taip renginio dalyviai išgirdo signataro balsą, pamatė jo veidą ir tarsi dar kartą susitiko su žmogumi, kuris gyvai pasakojo apie savo išgyvenimus, patirtis ir vertybes. Vakaro vedėja – šio straipsnio autorė – pristatė Juozo Dringelio gyvenimo ir veiklos kelią rodydama skaidres. Prisimintas J. Dringelio gyvenimo kelias nuo gimtinės Pabaronės kaime iki aktyvios veiklos Lietuvos persitvarkymo sąjūdyje, Seime. Skaidrėse atsispindėjo ir asmeninės gyvenimo akimirkos, supažindinta su J. Dringelio šeima, jo pomėgiais, kraštotyrine veikla. Skaidrėse panaudotos nuotraukos iš J. Dringelio šeimos archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos valstybės archyvų. Renginio metu buvo prisiminta garbinga J. Dringelio gyvenimo ir politinės veiklos kelionė. Jautriais prisiminimais dalijosi signataro žmona Valerija, broliai Motiejus ir Vytautas, giminaitis Gintautas Šapoka, kaimynė Teresė Čenienė, buvusi Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Svirskienė bei J. Dringelio bendražygis Gediminas Jakavonis. Jis perskaitė J. Dringelio laidotuvėse skambėjusį velioniui skirtą Alberto Antanavičiaus eilėraštį „In memoriam Juozui Dringeliui“. Prisiminimų vakaro dalyviai dalijosi ne tik istorijomis apie J. Dringelio politinę veiklą, bet ir apie jo didelį dėmesį lietuvių kalbai. Signataras pats kalbėjo taisyklinga lietuvių kalba ir nuolat skatino kitus puoselėti kalbos kultūrą bei vengti svetimybių. J. Dringelio šeimos nariai atskleidė šiltą ir žmogiškąją jo asmenybės pusę, prisiminė jį kaip rūpestingą brolį, vyrą, giminaitį. Valerija Dringelienė prisiminė gražius santykius šeimoje, vyro gerumą ir nuoširdumą. Signataro broliai Vytautas ir Motiejus kalbėjo apie Juozo, kaip politiko, padorumą ir profesionalumą. Renginio pabaigoje bibliotekininkė Renata Česnulevičienė perskaitė Varėnos literatės Vincentos Lebedzevičienės eilėraštį „Fakelas skersvėjuos“, skirtą signatarui J. Dringeliui. Prisiminimų vakarą papildė Juditos Ikasalienės atliktos dainos. Renginys subūrė artimuosius, kolegas, bendraminčius bei visus, kuriems brangus J. Dringelio atminimas. Šis vakaras tapo ne tik pagarbos ženklu Juozui Dringeliui, bet ir gyva istorijos pamoka – priminimu apie tai, kokie žmonės kūrė mūsų valstybės pamatus.

Autorius: Laimutė Cibulskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-09-10

Atvirai apie baimę suklysti ir drąsą bandyti

Atvirai apie baimę suklysti ir drąsą bandyti
2025-09-10

Muziejaus gimtadienio proga - pirmojo direktoriaus laiškas dabarties muziejininkams

Muziejaus gimtadienio proga - pirmojo direktoriaus laiškas dabarties muziejininkams
2025-09-09

Rasta kaukolė iš Batakių kapinyno

Rasta kaukolė iš Batakių kapinyno
2025-09-09

Rasta kaukolė iš Batakių kapinyno

Rasta kaukolė iš Batakių kapinyno
2025-09-09

Aušra Mozūraitytė: „Pianistinės svajonės natūraliai perėjo vaikams“

Aušra Mozūraitytė: „Pianistinės svajonės natūraliai perėjo vaikams“
Dalintis straipsniu
Kokie žmonės kūrė mūsų valstybės pamatus