Panemunės pilyje atgijo XIX amžiaus dvarų kultūra ir istorija

Panemunės pilyje atgijo XIX amžiaus dvarų kultūra ir istorija. Birželio 27 d. Panemunės pilyje įvyko ketvirtasis dvarų kultūros festivalis „Ponas Tadas“, kuris yra tarptautinio Baltijos dvarų festivalio dalis. Šių metų renginį įkvėpė žymiosios Adomo Mickevičiaus poemos antrasis skyrius „Pilis“, tad visą dieną lankytojai galėjo pasinerti į XIX amžiaus pradžios dvarų gyvenimą, istorines pramogas ir kultūrą. Nuo istorinių stovyklų iki dvaro etiketo Šventė prasidėjo pokalbiu apie poemos „Ponas Tadas“ simboliką ir dvaro kiemo mugės atidarymu. Pilies parke įsikūrė istorinės karo stovyklos rekonstrukcija, kurioje lankytojai susipažino su Napoleono laikų manevrais ir karių gyvensena. Daug dėmesio sulaukė kūrybinės dirbtuvės, pristatančios 1830–1831 metų sukilimo istoriją per komiksų žanrą. Norintys giliau pažinti praeities tradicijas rinkosi į edukaciją apie bajorų etiketą bei papročius, o vėliau klausėsi literatūrinių skaitymų ir diskusijų apie pilies simboliką bajorų pasaulėžiūroje. Pavakare pilies kieme buvo rengiama dvaro šokių pamoka, kurioje visi norintys galėjo patys pasimokyti polonezo ir kitų istorinių šokių žingsnelių. Nuo pusės septynių vakaro pilies kieme ramią dvaro nuotaiką pakeitė šiuolaikiniai ritmai. Čia pasirodymą surengė elektroninės muzikos duetas „Ailenas ir Otto“ (Mystic Moods London). Jų atliekama muzika sujungė skirtingų pasaulio kultūrų garsus, eksperimentinę elektroniką ir tradicinius ritmus, taip sukurdama išskirtinę atmosferą istoriniame pilies fone. Sutemus lankytojai buvo pakviesti į temines ekskursijas „Pilies šešėliai ir juodoji sriuba“, leidusias pažvelgti į paslaptingąją pilyje vykstančio pasakojimo pusę. Ugnis ir architektūra Pagrindiniu šventės akcentu tapo naktinė programa „Ugnie, eik su manimi“. Pilies parke buvo parodytas trijų dalių fejerverkų spektaklis, įkvėptas Kazimiero Semenavičiaus garsiojo veikalo „Didysis artilerijos menas“. Žiūrovai išvydo unikalias architektūrines skulptūras, kurias septynias dienas kūrė dvylika studentų iš Šiaurės ir Baltijos šalių. Šie darbai, įkvėpti baltų mitologijos, vėlyvą vakarą virto įspūdingu ugnies, šviesos ir pirotechnikos reginiu. Taip pat buvo atgaivinta sena, beveik pamiršta baroko laikų tradicija – degančių diskų svaidymo pasirodymas, tapęs įsimintinu viso festivalio pabaigos akcentu. šviesos inform. Renginio programa buvo gausi įvairių veiklų, kuriose žiūrovus pasitiko ir po festivalio erdves lydėjo jo vedėjai – Milda Prūsaitytė ir dr. Marius Daraškevičius.                                                                                                                                               I. Skridlos nuotr.

Autorius: Jurbarko šviesa

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama