1941-ųjų birželio 22–28 dienų sukilimo atgarsiai Dzūkijoje

1941-ųjų birželio 22–28 dienų sukilimo atgarsiai Dzūkijoje...1941 m. rugpjūčio 20 d. Alovės valsčiaus viršaičio sudarytame „Alovės valsčiaus ribose esančių lietuvių karių kapų“ sąraše pateikta informacija apie žuvusius 8 lietuvius karius: 1. Trys nežinomi lietuviai kariai, žuvę 1941 m. birželio 23 d., palaidoti Meškasalio kaime, Jono Savilionio sklype. 2. Vienas nežinomas lietuvių karys, žuvęs 1941 m. birželio 23 d., palaidotas Kaniūkų kaime, Antano Bakūno sklype. 3. Keturi nežinomi lietuvių kariai, žuvę 1941 m. birželio 23 d., palaidoti Poteronių kaimo kapinėse. 1942 m. birželio 11 d. Alytaus miesto „Karių kapams tvarkyti ir karių lavonams perkelti komisijos“ duomenimis: iš 8 lietuvių karių, žuvusių Alovės valsčiuje, tapatybės nustatytos tik 3 karių. Tai – Janušas, Vincas Jasiulis ir Juozas Kuras. Nurodoma, kad juos 1941 m. birželio 22–25 d. Poteronių kaime nušovė vokiečiai. Kiti kariai taip pat vokiečių nušauti. 1942 m. birželio 11 d. Alytaus miesto „Karių kapams tvarkyti ir karių lavonams perkelti komisijos“ duomenimis Butrimonių valsčiuje žuvo 5 lietuviai kariai: 1. Jonas Ylius, Butrimonių miestelio kolonijoje 1941 m. birželio 24 d. vokiečių nušautas. 2. Jonas Račius, Butrimonių valsčiuje 1941 m. birželio 24 d. vokiečių nušautas. 3. Nežinomas lietuvių karys, Butrimonių miestelio kolonijoje, Račkio sklype, 1941 m. birželio 24 d. vokiečių nušautas. 4. Nežinomas lietuvių karys, Butrimonių miestelio kolonijoje, savivaldybės sklype, 1941 m. birželio 24 d. vokiečių nušautas. 5. Nežinomas lietuvių karys, Eičiūnų kaime, Jono Sakavičiaus sklype, 1941 m. birželio 24 d. vokiečių nušautas. Šios komisijos duomenimis, 1941 m. birželio 22–25 d. Jiezno valsčiuje, Pelekonių ir Beniukų kaimuose vokiečiai nušovė po 4 lietuvių karius (iš viso 8 karius). 1942 m. rugsėjo 12 d. Alytaus miesto „Karių kapams tvarkyti ir karių lavonams perkelti komisijos“ duomenimis: 1941 m. birželio 22 d. Daugų miestelio kolonijoje vokiečiai nušovė 2 nežinomus lietuvių karius. 1942 m. birželio 18 d. Alytaus miesto „Karių kapams tvarkyti ir karių lavonams perkelti komisijos“ duomenimis, I Varėnos valsčiuje žuvo 17 lietuvių karių: 1. Antanas Sniečkus, I Varėnoje 1941 m. birželio 22 d. vokiečių nušautas. 2. Juozas Akelaitis, I Varėnoje prie Kartono fabriko 1941 m. birželio 23 d. vokiečių nušautas. 3. Petras Birgiolas, Sanatorijos rajone 1941 m. birželio 24 d. vokiečių nušautas. 4. Antanas Blikertas, Naujaulyčio kaime 1941 m. birželio 24 d. vokiečių nušautas. 5. Julius Čapskas, Naujaulyčio kaime 1941 m. birželio 24 d. vokiečių nušautas. 6. Petras Dapkus, Sanatorijos rajone 1941 m. birželio 24 d. vokiečių nušautas. 7. Du nežinomi lietuvių kariai, Naujaulyčio kaime 1941 m. birželio 24 d. vokiečių nušauti. 8. Trys nežinomi lietuvių kariai, Perlojos bažnytkaimyje 1941 m. birželio 22–25 d. vokiečių nušauti. 9. Du nežinomi lietuvių kariai Žilinėlių kaime, 1941 m. birželio 22–25 d. vokiečių nušauti. 10. Nežinomas lietuvių karys Gliebo ežero rajone, 1941 m. birželio 22–25 d. vokiečių nušautas. 11. Nežinomas lietuvių karys Vazgirdonių kaime, 1941 m. birželio 22–25 d. vokiečių nušautas. 12. Nežinomas lietuvių karys I Varėnos valsčiuje, 1941 m. birželio 22–25 d. vokiečių nušautas. 13. Jonas Juozaitis, Vazgirdonių kaime 1941 m. birželio 25 d. vokiečių nušautas. 1941 m. rugpjūčio mėn. Alytaus apskrities viršininko įstaigos sudarytame „Lietuvių karių, žuvusių karo metu, Alytaus apskrityje“ sąraše nurodyta, kad II Varėnos valsčiuje žuvę: 1. Julius Jankauskas, žuvęs 1941 m. birželio 23 d., palaidotas Vydenių kaimo kapinėse. 2. Nežinomas lietuvių karys, žuvęs 1941 m. birželio 23 d., palaidotas Barčių kaimo kapinėse. Varėnos apylinkėse buvo nušautas puskarininkis A. Židžiūnas. Nuėjusiam pas atžygiuojančius vokiečius jam buvo liepta eiti į užnugarį. Beeinantis nušautas iš užpakalio. Šitokių beprasmiškai nušautų visoje Lietuvoje buvo gana daug. 1941 m. rudenį rimtai susirūpinta žuvusių karių kapų priežiūra. Alytaus apskrities viršininko įstaigoje sukurta atitinkama komisija. Netoli Alytaus apskrities ligoninės buvo suprojektuotos bendros vokiečių ir lietuvių karių kapinės, vadintos Alytaus Karių kapais. 1941 m. vėlyvą rudenį vokiečiai pradėjo iš laukų ir pakelių rinkti savuosius žuvusius (perkelti 230 karių palaikai). 1942 m. gegužės 21 d. į šias kapines pradėti perkeldinėti žuvusių lietuvių karių palaikai. Nuo 1942 m. gegužės 21 d. iki birželio 10 d. Alytaus miesto „Karių kapams tvarkyti ir karių lavonams perkelti komisijos“ rūpesčiu iš palaidojimo (žuvimo) vietų visoje apskrityje į Alytaus Karių kapus buvo perkelti 38, o liepos mėnesį – dar 7 lietuvių karių (iš viso 45), žuvusių 1941 m. birželio 22-25 d., palaikai. Dzūkijoje sukilėliai, jų būriai (dauguma būrių susidarė jau karui prasidėjus) veikė Alovėje, Birštone, Butrimonyse, Dauguose, Druskininkuose, Krokialaukyje, Marcinkonyse, Merkinėje, Miroslave, Nedzingėje, Nemunaityje, Punioje, Rudnioje, Seirijuose, Simne, Stakliškėse, Varėnoje, Ūdrijoje. Šiose apylinkėse lietuviams sukilėliams daugiau teko kovoti ne tiek su besitraukiančia Raudonąja armija, kiek su pakrikusiais sovietų kareiviais ir atvykusiais bei vietiniais komunistais, taip pat organizuoti apsaugą ir atkurti lietuvišką administraciją. Spontaniškai prasidėjęs sukilimas buvo nukreiptas prieš besitraukiančią Raudonąją armiją, o sykiu ir prieš vokiečių interesus, nes buvo deklaruotas Nepriklausomybės atkūrimas, Laikinosios Vyriausybės sudarymas. Sukilėliai gaudė ir izoliavo ginkluotus Raudonosios armijos karius, sovietinius aktyvistus; rinko išmėtytus ginklus, palaikė viešąją tvarką ir užtikrino rimtį visuomenėje, nes policija dar ne visur buvo atsikūrusi; steigė įvairius komitetus valsčiuose, formavo vietinės savivaldos organus, kad perimtų valdžią, nes buvę sovietinės valdžios pareigūnai pabėgo ar pasislėpė. Varėnos vasaros stovyklos lietuvių karių sukilimo įvykiai istorikų, kraštotyrininkų nuosekliai netyrinėjami. Gal laikomi nevertais, ar nėra svarbūs? Bet istorijoje nereikšmingų įvykių nebūna. Nesidomėjimas lietuvių kovomis menkina mūsų tautos istoriją, neįvertinama garbinga laisvės kovų patirtis.

Autorius: Gintaras Lučinskas, Alytus

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama