1941-ųjų birželio 22–28 dienų sukilimo atgarsiai Dzūkijoje
Merkio kraštas
Turinį įkėlė
1941-ųjų birželio 22–28 dienų sukilimo atgarsiai Dzūkijoje...Apie žudynes pirmasis sužinojo kitam sukilėlių būriui vadovavęs ltn. V. Šimoliūnas. Jo draugams pasisekė su vokiečiais išsiaiškinti ir todėl jų nesuėmė, o tik nuginklavo. Ltn. V. Šimoliūnas atvyko į kareivines, bandė aiškintis. Tačiau jam atsakinėjo, kad tie vadai, kurie įsakė sukilėlius suimti, nužygiavo pirmyn nepasirūpinę, kad įsakymas būtų pakeistas. Pasakyti viešai, kad sukilėliai žuvo nuo vokiečių rankos, nebuvo galima. Tiesa, vėliau Vokietijos kariuomenės armijų grupės „Centras“ vadas, generolas Fedoras fon Bokas (vok. Fedor von Bock) per Alytaus miesto komendantą, majorą Kurtą Krečmerį (vok. Kurt Kretschmer) atsiprašė. Jis paaiškino, kad įvyko nesusipratimas. Puolimas buvo staigus. Miestą puolusi kariuomenė su sukilėliais neturėjo ryšio ir nesuprato jų veiksmų. Dalinio, žygiavusio Kaniūkų tilto kryptimi, vadas apie incidentą pranešti neturėjo kada ir generolas apie viską sužinojo pavėluotai. Žadėjo susisiekti su antrosios linijos vadais ir viską išsiaiškinti. Įsakymo šaudyti jis nedavęs. Pasitvirtino teiginys, kad nesvarbu, kokios spalvos okupantas, jis su pavergta tauta visada elgiasi žiauriai. 1941 m. birželio 23 d. Lazdijų apskrityje, Lazdijų valsčiuje, Verstaminų kaime, ties Dubjojos ežerėliu, Raudonosios armijos kareivis iš kulkosvaidžio pradėjo šaudyti į važiuojantį vokiečių automobilį ir nušovė karininką. Vokiečiai surinko 13 Verstaminų k. vyrų, nusivarė juos į Seimeniškių k. ir ten sušaudė. Nuo aklo vokiečių žiaurumo žuvo dar 15 asmenų, kuriuos nušovė Verstaminų k. Dar pirmą karo dieną prie Verstaminų mokyklos susirinkusi grupelė vyrų sudegino komunistų plakatus ir portretus, veiklesni vyrai pradėjo rankioti raudonarmiečių išmėtytus ginklus, kad apsigintų, jei bėgantieji sovietai bandytų griebtis kokio nors smurto. Šitą 15 vyrų būrį užklupo vokiečiai ir, kadangi jie buvo ginkluoti, visus sušaudė. Todėl po karo sovietų valdžia visiškai neminėjo šio nacių įvykdyto nusikaltimo. Karo pradžioje vokiečių armija puolė labai sparčiai, todėl fronto dalinių užnugaryje likdavo daug išsklaidytų sovietų karių. Tuos paskirus ar pakrikusius būreliais raudonarmiečius gaudė ir naikino vokiečių užfrontės saugumo daliniai. Vienas toks dalinys birželio 24 d. gaudė Lazdijų apskrityje, Šventežerio apylinkėse. Vokiečių kareiviai, priartėję prie Kirceliškės k., pamatė, kad prie sodybų esą būriuojasi ginkluoti vyrai. Vokiečiai ėmė padeginėti ūkininkų sodybas ir šaudyti namuose rastus įtartinus asmenis. Įėję į ūkininko Gylio namus, kareiviai ten rado tris jo sūnus (Antaną, Martyną ir Praną) ir du kaimynų vyrus, kuriuos visus tuojau sušaudė. Iš 13 to kaimo sodybų nesudegintos liko tik dvi. Degančiose sodybose žuvo ir sunkiai sužeisti tų sodybų gyventojai. Balys Delnickas (g. 1903 m.), gyvenęs Alovės valsčiuje, Raudonosios Alovės kaime, vokiečių kareivių nušautas birželio 23 d., kai vedė vokiečiams perduoti suimtus raudonarmiečius. Birželio 23 d. Alytaus apskrityje, Daugų miestelyje, vokiečių kariai nušovė 3 pogrindinės „Geležinio Vilko“ organizacijos narius – sukilėlius: Alfonsą Petružį, s. Jokūbo; Vytautą Petružį, s. Gabrio (gyv. Daugų k.) ir Juozą Pūtį (gyv. Dvarčėnų k.). Jų „kaltė“ buvo, kad su gink-lais atėjo sutikti „išvaduotojų“ vokiečių. Dar vienas šios organizacijos narys Juozas Rūkštelis žuvo birželio 23 d. kovoje su raudonarmiečiais Mikalavo k., prie Pivašiūnų mstl. Prieš karo pradžią Varėnos vasaros karinėje stovykloje, Raudonosios armijos 29-ajame šaulių teritoriniame korpuse, tarnavo daug lietuvių karių. Didžioji dalis karių, vadovaujami karininkų, sukilo bei apsiginklavo. Likvidavę rusus vadus bei politinius vadovus, birželio 23–24 d. dalyvavo kautynėse prieš raudonarmiečius. Vokiečiams apsupus besikaunančiuosius, dalis lietuvių karių žuvo. Kiti buvo nukauti vokiečių karių, kai mažomis grupelėmis iš Varėnos poligono traukėsi link Alytaus ir Kauno. Birželio 24 d. vokiečiai sulaikė ir patalpino Alytaus internuotųjų stovykloje 26 karininkus bei 399 karius lietuvius.
Autorius: Gintaras Lučinskas, Alytus
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama