1941-ųjų birželio 22–28 dienų sukilimo atgarsiai Dzūkijoje

1941-ųjų birželio 22–28 dienų sukilimo atgarsiai Dzūkijoje...1941 m. birželį, Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo išvakarėse, iš Kauno per Butrimonių miestelį atvyko į Alytų slaptas pasiuntinys ir, susiradęs antisovietinio pogrindžio vadus, pranešė, kad lietuviai ruoštųsi sukilimui nelaukdami į Lietuvą įžengsiančios Vokietijos kariuomenės... Ženklas pradėti sukilimą turės būti per radiją skambėsianti Kipro Petrausko įdainuota „Saulelė raudona“. Sovietinių okupantų Alytaus šaulių kuopa buvo likviduota, tačiau buvusio kuopos vado ltn. Benjamino Meškelio pastangomis tos kuopos dalis susitelkė į slaptą šaulių būrelį. Kpt. Domininkas Jėčys drauge su ltn. B. Meškeliu, ltn. Vladu Šimoliūnu ir vrš. Pranu Valiuliu surinko gausų alytiškių būrį ir laukė signalo. Šauliai pasikeisdami budėjo prie radijo aparato. Išsitraukė paslėptus ginklus. Kpt. D. Jėčio būrys veikė dešiniajame Nemuno krante, ltn. V. Šimoliūno būrys – prie kelio į Kauną, o ltn. B. Meškelio būrys – Artilerijos kareivinių zonoje. 1941 m. birželio 23-osios rytą per Kauno radiją LAF įgaliotinis Leonas Prapuolenis pranešė apie prasidėjusį Tautos sukilimą, perskaitė Nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją ir paskelbė apie sudarytą Lietuvos Laikinąją Vyriausybę bei jos narių sąrašą. Policininkai ir tarnautojai buvo pakviesti grįžti į savo darbo vietas, buvusias iki 1940 m. birželio 15 d., atkurti buvusias lietuviškas įstaigas, palaikyti viešąją tvarką. Buvo paskelbta šaulių mobilizacija – šauliai privalėjo nedelsdami atvykti į buvusias savo būrių vadavietes ir prisidėti prie viešosios tvarkos palaikymo. Tą pačią birželio 23-iąją Alytaus gimnazijos mokytojo Mykolo Babiliaus iniciatyva sušauktas vietos lietuvių susirinkimas išrinko Komitetą viešajai tvarkai palaikyti. Komitetas paskyrė laikinai eiti apskrities viršininko pareigas kpt. Stepą Maliauską. Pirmasis besikuriančios lietuvių administracijos potvarkis buvo paskelbtas birželio 23 d. popietę. Jis buvo adresuotas Alytaus miesto visuomenei ir pasirašytas Alytaus mieste turtui saugoti ir tvarkai palaikyti komiteto. Padaugintas rašomąja mašinėle lygiagrečiai lietuvių ir vokiečių kalbomis, jis buvo iškabintas keliose miesto vietose. Miesto gyventojams buvo įsakoma nekelti netvarkos, nenaikinti ir negadinti privačių ir valdiškų pastatų, neplėšti krautuvių ir privačių namų, net neužeiti į savininkų paliktus namus, paimtą svetimą turtą nedelsiant atnešti į pastatą S. Dariaus ir S. Girėno g. 11, nenešioti jokios uniformos ir ženklų bei ginklų, nevaikščioti nuo 21 val. vakaro iki 5 val. ryto, laikrodžius atsukti viena valanda atgal (t. y. Alytuje buvo panaikintas iki tol galiojęs Maskvos laikas), gaudyti plėšikus ir netvarkos kėlėjus arba bent pranešti apie juos minėtu adresu. Potvarkio išleidimo dieną turėjo būti laidojami užmuštieji, tad buvo leista, kas atpažins savuosius, nedelsiant juos pasiimti ir palaidoti. To komiteto būstinė buvo apskrities valdybos rūmuose. Birželio 23 d. Alytuje komendantūrą ėmėsi organizuoti kpt. D. Jėčys. Apie tai jis liepos 10 d. raporte kariuomenės vadui rašė: „Vokiečių armijai pradėjus triuškinti bolševikų raudonąją armiją ir š. m. birželio mėn. 22 d. įžengus į Alytų, 23 d. nesant vietoje buvusio Alytaus komendanto pulk. ltn. Basiulio, aš kaipo buvęs tos komendantūros tarnautojas – Rinktinės vado padėjėjas, ėmiausi organizuoti karo komendantūrą Alytuje ir suėjęs į kontaktą su likusiais vietos lietuviais veikėjais, ėmiausi tvarkyti miesto ir kitus visuomeninius reikalus. [...]“ Nors Alytaus šauliai-partizanai ant rankovių ryšėjo pogrindžio nurodytus baltus raiščius, o laikinosios policijos sargybiniai buvo aprūpinti liudijimais vokiečių kalba, vis tiek įvyko didelė tragedija – birželio 23 d. vokiečiai sušaudė ltn. B. Meškelio vadovaujamą 42 šaulių-partizanų būrį, o birželio 24-osios naktį sušaudė aštuonis Alytaus laikinosios policijos nuovados sargybinius ir du partizanus, padėjusius policininkams, taip pat buvo nužudyta apie 300 civilių miesto gyventojų. Birželio 22 ir 23 d. ltn. B. Meškelio vadovaujamo būrio sukilėliai Alytuje, Kaniūkų tilto prieigose, pateko tarp dviejų kariaujančių priešų: Vokietijos kariuomenės puolančio dalinio ir besitraukiančių iš Alytaus (ir pro Alytų) Varėnos link Raudonosios armijos dalinių. Birželio 23 d. areštuotus sukilėlius ginkluoti GFP (vok. Geheime Feldpolizei – slaptoji lauko policija) kareiviai nuvedė į Nemuno pakrantę ir visus sušaudė. Išsigelbėjo tik vienas vyras – Antanas Merkelis, kuris buvo geras plaukikas. Jis, pastūmęs į šalį artimiausią konvojininką, staiga šoko į Nemuną, pasinėrė ir šiaip taip nusigavo į kitą Nemuno pusę. Kai kurių žuvusiųjų pavardės yra žinomos: būrio vadas ltn. B. Meškelis, viršila P. Valiulis, šauliai Juozas Andriuškevičius, Juozas Laukaitis, Andrius Tamulevičius, Leonas Miglinas, Juozas Pakrosnis… Okupantų vokiečių nužudytieji laikinosios policijos sargybiniai – Jonas Andruškevičius, Rapolas Česynas, Petras Jodauga, Stasys Linkevičius, Antanas Matusevičius, Stasys Mugenis, Juozas Ramanauskas, Juozas Tumasonis; sukilėliai – Vytautas Buinickas, Algirdas Ražaitis ir kt. Sąrašas nebaigtas, kaip neturi pabaigos ir mūsų tėvynės istorija. Sušaudytųjų lavonus vokiečiai ten pat ir paliko. Gavę leidimą, giminės žuvusiųjų kūnus surinko ir palaidojo Alytaus miesto bei Rumbonių k. kapinėse (Alytaus valsč.). B. Meškelį artimieji birželio 24 d. palaidojo Ūdrijos k. kapinėse (Alytaus valsč.). 1942 m. pavasarį B. Meškelis perlaidotas Alytaus Šv. Angelų bažnyčios šventoriuje.

Autorius: Gintaras Lučinskas, Alytus

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama