Uoste susidūrė du laivai, vienas nuskendo

Apie tai, kas dėjosi Klaipėdos uoste 1924-aisiais remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais rašanti „Atvira Klaipėda“ šiame cikle jau pristatė, kokių sunkumų buvo kilę dėl ties uosto vartais tų metų gegužę nuskendusio laivo „Grieslan“. Tais metais uosto valdybai teko vargti ir dėl dar vieno skenduolio.

1924 m. birželio 29-osios vakarą, apie 22 val., uoste susidūrė du laivai. Laikraštis „Lietuvos žinios“ apie nelaimės detales skaitytojus informavo remdamasis ją mačiusio Rapolo Mazinterio liudijimu.

„Garlaivis „Kranz“ plaukė su 800 keleivių iš Juodkrantės Kuršių marėmis Klaipėdos link. Jis kodėl tai neturėjo žibintuvų. Priešais celiuliozos dirbtuvę jis susitiko su laivu „Beathoven“, plaukiančiu į Juodkrantę. Tačiau laivai pamatė viens kitą tokiame atstume, kada katastrofa jau buvo neišvengiama. „Beathoven“ spėjo biškį pasukti šonan, kuomet tuo tarpu „Kranz“ sudavė jam savo pirmagaliu šonan. „Beathoven“ per 5 minutes paskendo. Kapitoną ir tarnybą paėmė laivas „Kranz“, kuris tačiau nuo susidūrimo irgi prakiuro, o mašinos sugedo. Dar vieną kartą pasisekė įsiveržusį vandenį išpompuoti, bet toliau mašina atsisakė veikti. Kilo didžiausia keleivių panika, kurių dalis jau norėjo mestis vandenin. Vienok karingas kapitonas p. Bibert su revolveriu rankoj prigrasino to nedaryti. Nors į signalą pribuvo keletas motorinių valčių, tačiau laivas „Kranz“ vandenio nešamas pasiekė krantą. Išlipus publikai iš laivo, kapitonas pareiškė, kad laivas būtų galėjęs išsilaikyti tik 5 minutes ant vandenio. Nuskendusio laivo nesimato“, – rašė laikraštis.

Liepos 20-ąją jis informavo, kad garlaivio „Beathoven“ iškėlimo darbai buvo sustabdyti, nes to nepavyko padaryti net keturiais kranais. „Laivas yra gana silpnai statytas ir būtų bekeliant perlūžęs. Dabar nieko daugiau nebelieka, tik laivų po vandeniu išardyti ir bent mašinas išgelbėti. Tuo tarpu iš vandens kyšo tiktai dūmolaida“, – rašė „Lietuvos žinios“.

Apie šią avariją ir jos padarinių likvidavimą uosto direktorius Liudvikas Stulpinas Susisiekimo ministerijai raportavo spalio 9-ąją.

„Birželio mėn. 29 d. Kuršių įlankoje Klaipėdos uosto pietinėje dalyje tarp vadinamos briedžių pievos ir Gerlach’o malkų pleciaus šalia farvaterio susikūlė 2 garlaiviai. Ant garlaivio „Beethoven“ plaukiančio Juodkrantėn ir turinčio 2 keleivius, užbėgo keleivių garlaivis „Cranz“ turėdamas apie 150 keleivių, plaukiantis iš Juodkrantės Klaipėdon, ant ko laivas „Beethoven“ tuojau grimzdo. „Beethoven“ vyrai bei ant jo esantieji keleiviai tapė nugalbėti. Garlaivis „Cranz“ po susikūlimo galėjo toliau plaukti Klaipėdon, kadangi buvo paiškadytas virš vandens linijos. Žmonių laike nelaimės nežuvo. Kadangi grimzdęs laivas sudarė laivininkystei pavojų ir ateinančioje žiemoje galėjo laivus arba jo dalis ledais būti nuneštas kiton vieton, kur galėjo paiškadyti pakrančių įtvarus arba laivus. Laivo savininkas Uosto Valdybos buvo užprašytas laužtą pašalinti. Iš karto visos kėlimo pastangos nepavyko, ir savininkas laivo norėjo išsižadėti. Tiktai Uosto Valdybai rimtai reikalaujant jo pašalinimą, buvo prigabentos tinkamos prietaisos, ir šį kartą kėlimas grimzdusio laivo pasisekė. Šio mėn. 8 d. garlaivis buvo nugabentas į verftą Lindenau ir Co, kur jisai bus atremontuotas“, – savo rašte išdėstė L. Stulpinas.