Kraštiečių kūryba

Kraštiečių kūryba. Savo eilėmis su „Santarvės“ skaitytojais dalijasi kraštietė Liudvika Skeivaitė. Pavasario žeme Jau obelys bunda,Jau vaikšto rūkai –Kiekvieną sekundęVis mainos laukai. Lengviau man ir mielaKeliauti žeme –Viduržiemio gėląNuplauti eime. Nuprausime veidusŠaltinių šviesa,O saulė palaidosBėdas mūs visas. Ir obelys vėleiKaip nuotakos bus,Pavasario vėjaiGaivins jų lapus. O žiedlapių lietūsBaltai mus nulis –Man būsi saulėtųLaukų obelis. Išaugtas laikas Mes išaugome laiką –Tarsi rūbą vaikai.Bet, deja, pasitaiko –Ateities nematai. Štai pasikeičia mintys –O sparnų joms nėra.Tik bandai prisimintiVakarykščias žaras. Juk negrįžti negaliPraeitis atgalios,Nors iš naujo po šalįSenos godos skrajos.

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama