Ar mokame padėkoti?

Ar mokame padėkoti?. Visi įvertiname kitų gerumą, dosnumą, pastangas padėti, bet dažnai nemokame padėkoti. Labai jau mėgstame rusišką vertalą „didelis ačiū“ arba „didelis dėkui“ (plg. большое спасибо). Šalia padėkos jaustukų netinka pažyminys „didelis“, nes jis nusako ne jausmą, kurį norime išreikšti, o dydį, kiekį, brandą, gausumą, svarbumą, reikšmingumą ir kt. Be to, jaustukai ačiū ir dėkui – nekaitomi, o, pridėdami žodį „didelis“, jau ir priskiriame vyriškajai giminei. Jausmus nusakome ne dydį ar kiekį reiškiančiu žodžiu, o jausmo intensyvumą nurodančiais žodžiais: labai, nuoširdžiai, širdingai, nepaprastai, ypač, nuolankiai, kuo labiausiai, iš visos širdies, kuo nuoširdžiausiai. Galime padėką sustiprinti pakartojimu: oi dėkui, dėkui; jau dėkui, tai dėkui; ačiū, labai ačiū ir kt. Padėkos žodžiai dažniausiai eina sakinio pradžioje. Tarmės turi savų iš pirmo žvilgsnio nelogiškų padėkos formulių: „Baisiausiai dėkoju, kai galėsiu, – atiduosiu.“ Prieveiksmio baisiai perkeltinė prasmė – labai („Dabartinės kalbos žodynas“). Žemaičiai turi pastiprinamąjį žodį dėdlē; dėdliausē, kuris reiškia labai. Pradžiuginkime vieni kitus dėkodami lietuviškai, tegu stebuklingi padėkos žodžiai kuria gerą nuotaiką.Pagal Valstybinės kalbos inspekcijos informaciją parengėGenovaitė Valantienė

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama