Eglės Rakauskaitės „Troškūnų pokeris“

Troškūnuose, buvusios parduotuvės pastate, pradėjo veikti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Eglės Rakauskaitės paroda „Troškūnų pokeris 26“. Pati menininkė sako, kad paroda yra tarytum jos veiklos, 30-mečio kūrybos, ataskaita.

Paroda atidaryta praėjusį šeštadienį – 2026 metų 6 mėnesio 6 dieną. Menininkė dėstė, kad nesirinko magiškų skaičių, taip sutapo, kad pirmasis vasaros šeštadienis buvo šeštų metų, šešto mėnesio, šeštoji diena, tačiau numerologija ją lydi visą gyvenimą.
„Čia mano ataskaita ir susipažinimas su aplinka. Pernai buvo amžinatelsį tėvo Romualdo Rakausko ir Rimanto Dichavičiaus fotografijų paroda. Kartu jų dviejų. Prieš pat Naujus metus – Vlado Juodagalvio paveikslų paroda ir tarytum atsisveikinimas su Vladu. Aš profesionalė, tėvas profesionalus, o čia – tas jo naivus menas. Platforma nebe ta. Jam labiau tiktų Anykščiai.

Šie metai – antrieji mano veiklos metai Troškūnuose ir visa vasara bus mano. Tėvo kolegos klausiau, kokią parodą daryti, sako – daryk savo. Galvoju, kodėl aš prisidenginėju tėvo ar R. Dichavičiaus autoritetu? Jų abiejų darbai – aktai. Skirtis yra ir niekas iki šiol jų nebuvo sugretinęs. Iš vidaus darau, žiūriu, kaip man atrodo. Tema ta pati, bet stilistika kita. Ir man įdomu. Žiūrėkit, aš jau šitą ėjimą šachmatų lentoje išnaudojau ir jūs to nebegalėsite daryti.
Šiais metais vykstančią parodą reikia suprasti kaip dailininko studiją. Aš menininkė. Dailininko studija, kuri kiekvieną savaitę, šeštadienį ir sekmadienį, nuo 13 valandos lauks ekskursijų. Pati pasakosiu, kas su kuo ir kaip transformavosi. Beveik visi mano darbai sukasi spirale, prasidėjo kažkokia tema, apsuko ratą ir transformavosi. Kaip buvo kažkada merginos su kasomis, dabar su dirbtinių gėlių vainikais. Laikas pasikeitė. Man pačiai įdomu į vieną vietą ištraukti iš visų pakampių. Realiai čia viskas mano rankomis padaryta“, – „Anykštai“ sakė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.
Merginos su kasomis – vienas iš pagrindinių E. Rakauskaitės tėvo fotomenininko R. Rakausko ciklo „Žydėjimas“ motyvų. Pernai per R. Rakausko fotografijų parodą Troškūnuose vidinė galerijos tvoros pusė buvo papuošta kelis kartus pakartota fotomenininko nuotrauka, kurioje mergaitės laiko prie galvos priglaudę ilgą gėlių vainiką, besidriekiantį tartum jų kasos.

Šeštadienį, per parodos atidarymą, dalis eksponatų lankytojus pasitiko lauke – šakėmis prismeigtas ir vis iš jų bandantis išsivaduoti dronas, bažnyčios klausykla, kurioje nėra vietos kunigui…
„Retrospektyva. Bėgant vasarai vis dar daugiau kažko ištrauksiu. Ir dabar yra daug, bet netelpa. Galbūt aš ir noriu parodyti, kaip aš netelpu. Ne savam kailyje, o šitame pastate“, – kalbėjo menininkė.

E. Rakauskaitė svarstė, kad jeigu ji valstybei padovanotų savo ir tėvo darbus, galbūt būtų galima kažkokiu būdu įveiklinti ir tuščią likusią erdvę, kurioje iki tol stovėjo apleistas buvusios Troškūnų profesinės mokyklos bendrabutis, kuris šiais metais nugriautas.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės parodos lankymas yra mokamas – be nuolaidos ekskursijos kaina 15 eurų, su nuolaida – 10. E. Rakauskaitės įsitikinimu, nemokami muziejai ir parodos tarytum nuvertina pačius eksponatus. „Vilniuje už parkingą sumokėjau 9 eurus. Už porą valandų, paprastoje aikštelėje. Požiūrio dalykai. Blogai, kai parodų lankymas nieko nekainuoja“, – dėstė menininkė, pridūrusi, kad Troškūnų gyventojai parodoje lankytis galės nemokamai.
Pasak E. Rakauskaitės, klausykla yra vienintelis eksponatas, kurį pagamino ne ji pati. Menininkė sugalvojo idėją, nupiešė eskizą ir užsakė pas meistrą.
„Važiuoju iš Kauno link Jonavos. Labai skubu. Pasiveja nežymėtas automobilis, įsijungia švyturėlius, mane į šalikelę. Išlipęs neuniformuotas vyriškis klausia – kur taip skubate? Aš sakau – į bažnyčią. Ir nemeluoju. Jis pažiūri, sako: „O jeigu nenuvažiuosite iki tos bažnyčios? Jūs labai greitį viršijate.“ Čia buvo šitos klausyklos pradžia, nes buvau išsirinkusi prototipą, kurį norėjau išsimatuoti, o bažnyčia buvo atrakinta tik sekmadienį ir tik per Mišias“, – atsiminė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

Už ąžuolinės klausyklos gamybą E. Rakauskaitė sumokėjo filmo „Mano Amerika“ lėšomis – filmą iš menininkės nusipirko Lietuvos nacionalinis muziejus. „Mano Amerika“ – 12 minučių 29 sekundžių filmas, kuriame pati E. Rakauskaitė Amerikoje slaugo sunkiai sergantį ligonį.
Klausyklos gamyba buvo kuriozinė. Meistras ją padarė taip, kaip pačiam atrodė gražiau ir tik po griežto menininkės spaudimo savąjį meną pataisė.
„Šita klausykla kol kas yra tylinti. Šveicarijoje jau turi virtualų dievą, skenuoji QR kodą ir gali tiesiogiai eiti į tą kontaktą – kokia nori tema užduodi klausimus ir gauni dirbtinio intelekto atsakymus. Bet kai aš savo klausyklą sugalvojau, dar nežinojau, kad atsiras dirbtinis intelektas“, – apie tai, kad dirbtinis intelektas jau skverbiasi ir į dvasinį gyvenimą, pasakojo E. Rakauskaitė.

„Troškūnų pokeris 26“ parodoje galima pamatyti 20 E. Rakauskaitės filmų, parodoje įdiegti QR kodai.
Ši E. Rakauskaitės paroda finansuojama Lietuvos kultūros tarybos, o liepos mėnesį Troškūnuose vyks fotografijos rezidencija, Anykščių rajono savivaldybės finansuojamas projektas. Per fotografijos rezidenciją Toškūnuose gyvens keturi menininkai, kurie fiksuos miestelio vaizdus.

Autorius: Vidmantas ŠMIGELSKAS

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama