Susprogdino skenduolį

Remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais „Atvira Klaipėda“ toliau pasakoja, kaip Klaipėdos uostui sekėsi tvarkytis su 1924-ųjų gegužės 17-osios vakarą ties jo prieigomis nuskendusiu laivu „Griesslan“ ir kokios išvados dėl šio incidento buvo padarytos.

„Nuskendusysis laivas su cementu jūrų žiotyse ties Klaipėdos uostu pačių bangų pagelba pašalintas iš kelio. Audros suskaldė jį ligi dar po vandeniu tebegulintį ir dalis iškėlė į viršų. Dalis laivo krovinių išžvejota. Šiuo laiku darbuojas narai pašalinti patį laivo korpusą, kurs vis dar tebetrukdo įplaukimą į uostą“, – 1924 m. birželio 14 d. rašė „Klaipėdos žinios“.

Spalio 9-ąją uosti direktorius Liudvikas Stupinas Susisiekimo ministerijai pranešė, kad „nesant galimybės kitaip pašalinti“ skenduolio, jis „turėjo būti sprogdintas“ ir galiausiai rugsėjo pabaigoje „laužo liekanos iš įplaukos“ buvo pašalintos.

Uosto vadovas informavo, kad tokie darbai atsiėjo 19 752,75 Lt ir nurodė, kad Valdyba iš laivo savininko „kartotinai reikalavo užsimokėti šitą sumą, bet be pasekmės“. „Kadangi savininkas John Heinz yra svetimšalis /jisai gyvena Hamburgyj/, mes neturime galimybės einant įstatymu prievartos keliu iš jo išreikalauti pinigus“, – rašė J. Stulpinas ir prašė su Užsienio reikalų ministerijos pagalba pradėti tokios sumos ieškojimą.

Beveik po mėnesio jis ministerijai pranešė, kad Jūros priežiūros valdyba spalio 17 d. vykusio posėdžio, kuriame dalyvavo ir Valstybės komisaras, metu konstatavo, jog incidento metu „locų garlaivis „v. Šlikman“ atliko pilnai savo pareigas“.

Anot L. Stulpino, locmanų garlaivis buvo išsiųstas laiku, „locų padavimas nebuvo galimas“, tad įgula elgėsi teisingai „plaukiant pirmyn ir „Griesslan“ užprašant jį sekti.

„Dar jūrose esant, bandyti „Griesslan“ įvilkti, locų garlaivio pareiga tik tada būtų buvusi, kad „Griesslan“ būtų pareiškęs tam tikru signalu, kad jis nestengia vienas uostan įplaukti, bet „Griesslan”“ to nedarė. Locų garlaivis galėjo tvirtai priimti, kad „Griesslan“ turi stiprias mašinas, ir vienas stengia uostan įplaukti. Kada jau buvo matoma, kad „Griesslanui“ gresia pavojus per vėlai buvo, ir nebuvo galima prie jo priplaukti, kad paėmus jį vilkimui. Šitoks bandymas labai pavojingas taip vienam, kaip ir kitam laivui, ir būtų turėjęs būti skaitomas kaipo stambus prasižengimas locų garlaivio. „Griesslan-ui“ nuskendus locų garlaivis nežiūrint didelio pavojaus, pilnai pildė savo pareigas išgelbiant laivo įgulą. Išgelbėjimo darbas užsitęsė gana ilgai, nėsa nebuvo galima žmonęs del sunkaus jūros judėjimo sužvejoti. Bet visgi ačiu nepailstamų pastangų buvo 4 žmonės išgelbėti, o kitus 3 išgelbėjo Melnaragės žvejai. – Jūros locų Valdybai pastebiant, kad laivas grimzta tuo tuojau alarmavo Melnaragės pagalbos vyrus ir taip atliko savo pareigas. – Locų Valdyba bei locų garlaivis skaitomi kaipo neturinti kaltės del nelaimės įvykio ir jo pasekmų, nėsa Valdyba kaip ir laivas atliko savo pareigas sąžiningai“, – informavo uosto vadovas.

Anot tyrėjų, „Griesslan“ išvilkti arba kitokiu būdu gelbėti nebuvo galima“.

Pasak L. Stulpino, analogiškas išvadas padarė ir dar tų metų gegužės 30 d. incidentą tyrusi Hamburgo Jūros priežiūros valdyba. „Nelaimė iš dalies per tai įvyko, kad motor.–būrin. laivui šuner buriai tapė nuplėšti ir jis tada vėjo tapė skersai bangų mestas; kurios jam lūkų dangčius atplėšė. Laivą vedantis kapitonas Borgwardt neturėjo galimybės savo laivu audrą pergalėti, kadangi jo motoras per menka pagalba laivui buvo. – Kapitonas Borgwardt savo pareigas pilnai pildė ir negalima jį dėl nelaimės įvykio kaltinti. Locų garlaivio „v. Šlikman“ teikta pasekminga pagalba mes dėkingai pripažystam“, – citavo ir šias išvadas L. Stulpinas.

„Visais atvejais pagalba, kuri atsižvelgiant į laikines aplinkybes laivui buvo galima teikti, teikta. Kadangi laivai, kurie iš šiaurės atplaukia nuo locų bokšto tik vėliai pastebimi, pasirodo reikalingu ant Klaipėdos švyturio įtaisyti tam tikrą locų sargybą, kurios pareiga yra, daboti šiaurės pusės horizontą“, – minėtosios Klaipėdos uosto valdybos siūlymą citavo L. Stulpinas.

Kartu jis pridėjo, jog „locų bokštas bėgyj daugiau kaip 50 metų visuomet savo pareigas gerai atliko ir dar šiame laike gana daug aplinkdairos jūron link turi“.

„Šiame atsitikime tikru laiku laivas buvo nuo locų bokšto pastebėtas taipjau ir švyturys savo uždavinį pilnai atliko. Jūros Priežiūros Valdybos patarimą galima vykdinti turėjus didesnių kreditų, kadangi tada reikėtų locų skaičiu padidinti, kuris jau ir dabar užtektinai didis atsižvelgiant į ne per labai didi laivų judėjimą Klaipėdos uoste“, – konstatavo L. Stulpinas.

„Atviros Klaipėdos“ skaitytojas Aleksandras pasidalino savo archyve turima nuotrauka, kurioje matyti 1926 m. vasario 18 d. Kopgalyje, ant kranto, esančios „Griesslan“ gabento cemento statinės.

Lietuvos jūrų muziejus rašo, kad šios statinės buvo panaudotos kopoms tvirtinti. Jose buvęs sukietėjęs cementas rastas pajūryje 1999 m. po uragano Anatolijus.

Keletas statinių eksponuojamos Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijos ekspozicijos salėje.