Ugniagesių savanorių pagalba bendruomenei labai svarbi

Kai kaimyno namo stogas paskęsta liepsnose ar audra užverčia medį ant vienintelio kelio į kaimą, pirmieji į pagalbą dažnai skuba tie, kurie gyvena šalia. Tai – ugniagesiai savanoriai, savo laisvą laiką ir jėgas skiriantys bendruomenės saugumui. Lietuvoje ši veikla, turinti gilias tarpukario tradicijas, šiandien išgyvena renesansą, tapdama ne tik parama profesionalams, bet ir pilietiškumo simboliu. Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai jau ne vienerius metus išlieka didžiausią visuomenės pasitikėjimą pelniusia tarnyba Lietuvoje – jais pasitiki apie 93 proc. gyventojų.

Taikomi griežti reikalavimai

Pasak Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Ryčio Masio, Lietuvoje veikia dviejų lygių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema, kurią sudaro valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos. Savivaldybių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos koordinuoja ir savanorių ugniagesių veiklą. Savanorių ugniagesių darbas įgauna vis platesnį mastą.

Yra dvi savanorystės formos. Tai – savanoriai ugniagesiai, kurie tiesiogiai dalyvauja gaisrų gesinime ir gelbėjimo darbuose. Jiems taikomi griežtesni sveikatos ir fizinio pasirengimo reikalavimai.

Taip pat savanoriauja prevencijos specialistai, kurie nevyksta į gaisrus, bet vykdo švietėjišką veiklą, lanko gyventojus ir moko saugaus elgesio su ugnimi. Marijampolės regione ugniagesiai savanoriai dažniausiai renkasi aktyvią veiklą – gesina gaisrus, atlieka gelbėjimo darbus.

Ugniagesiams savanoriams taikomi griežti atrankos kriterijai. Jais gali tapti nuolatiniai gyventojai nuo 18 iki 65 metų. Jie turi baigę specialius įvadinius mokymus ir išlaikę egzaminą. Be to, būtina nepriekaištinga reputacija (pavyzdžiui, asmuo neturi būti policijos įskaitoje).

Savanorystė – brandžios visuomenės požymis

Ugniagesiai savanoriai yra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų. Jiems kompensuojamos išlaidos (transportas, ryšys) ir mokamas atlygis už faktiškai sugaištą laiką gesinant gaisrą. Bet daugeliui ugniagesių savanorių svarbiausias moralinis veiklos aspektas – prisidėti prie savo kaimo ar miestelio saugumo, tiesiogiai padedant bendruomenei. Gera žinoti, kad esi reikalingas, turi galimybę padėti žmogui.

Pasak Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos vadovo Tado Klesevičiaus, savanorystė – brandžios visuomenės požymis, žmonės ne tik rūpinasi savimi, bet geba padėti ir kitiems. Marijampolėje ugniagesių savanorystės veikla įsitvirtino prieš dešimtmetį. Dabar praktiškai visi ugniagesiai, kurie dirba priešgaisrinėje apsaugos tarnyboje, savanoriauja. Tokių yra apie keturiasdešimt.

Savanorių ugniagesių tinklas formuojamas atsižvelgiant į jų gyvenamąją vietovę, todėl nelaimės vietą jie gali pasiekti per kelias minutes, kol profesionalios pajėgos dar kelyje. Gesinti gaisrų kviečiami tie savanoriai ugniagesiai, kurie arčiausiai gyvena nuo gaisravietės.

„Savanorystė vis labiau vertinama. Tai yra papildomos pajėgos labai konkrečioje vietoje, greičiausiai pasiekiančios nelaimės vietą. Čia esminis pamatinis dalykas – kad ugniagesiai savanoriai gyvena tose pačiose bendruomenėse. Tai yra pilietiškumo, atsakingumo ir bendruomeniškumo principai“, – kalbėjo T. Klusevičius.

Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos vadovo teigimu, savanorystė ypač svarbi dabar, kadangi valstybės finansavimas nėra perteklinis, jo visada trūko ir truks. Nėra tiek finansinių resursų, kad savivaldybės ugniagesių komandoje per parą galėtų budėti po du gaisrininkus. Bet situaciją išlygina ugniagesiai savanoriai, kurie sulaukę aliarmo iš karto atvyksta į gaisravietę. „Kiekvienoje ugniagesių cisternoje yra po du komplektus darbinių drabužių, skirtų gaisrams gesinti, apsaugos ir gesinimo priemonių. Tai reiškia, kad bet kuris į gaisrą atvykęs savanoris gali rengtis ugniagesio uniforma, dėtis saugos priemones ir imtis gesinimo darbų. Ugniagesybos principas – gaisrų gesinimui aliarmuojama arčiausiai esanti ugniagesių komanda ir savanoriai“, – aiškino tarnybos vadovas.

V. Klusevičius pasidžiaugė, kad šiandien Marijampolės savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos ugniagesių komandos Savivaldybės administracijos pastangomis aprūpintos naujausia technika ir priemonėmis, tad čia dirbantiems ir savanoriaujantiems žmonėms sudarytos geros darbo sąlygos. Gera technika ir priemonės automatiškai pasitarnauja efektyvesniam darbui.

Pasak V. Klusevičiaus, šis savanorystės principas paimtas iš Vakarų demokratijos, itin išplitęs Skandinavijoje. Vokietija, Austrija, Lenkija irgi seniai taiko šį principą.

Tai – pilietiškos visuomenės požiūris. Tapti ugniagesiu savanoriu yra reikšmingas asmens apsisprendimas: padėti kitiems pavojaus akimirką, pasirinkti aplinkinių pagarbos vertą ugniagesio gelbėtojo kelią.

Apie ugniagesio darbą ir savanorystę pasakoja Igliaukos komandos ugniagesys gelbėtojas Andrius Kunca.

Autorius: Loreta Tumelienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama