Iš muziejaus – žinios apie naujas knygas
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Vilkaviškio rajono žmonės nuolat kviečiami ir visada laukiami Vinco Kudirkos muziejaus renginiuose. Pastaruoju metu šioje kultūros įstaigoje Kudirkos Naumiestyje (Šakių r. sav.) buvo pristatytos dvi knygos.
Viena literatūros naujiena – knyga „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892–1984) – tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“. Tai pirmas išsamus leidinys apie šią asmenybę.
Į pristatymą, kurį moderavo istorikas dr. Norbertas Černiauskas, atėję žmonės daugiau sužinojo apie vieną iškiliausių Nepriklausomos Lietuvos kultūrinės diplomatijos figūrų ir aukščiausias pareigas Lietuvos diplomatinėje tarnyboje ėjusią moterį.
Brazavo kaime (Kalvarijos valsčiuje) gimusi, Vusteryje, Masačiusetso valstijoje (JAV) nuo vaikystės augusi ir gyvenusi Magdalena Avietėnaitė buvo viena iš nedaugelio moterų tarpukario Lietuvoje, pasiekusių tokių karjeros aukštumų srityse, kurios tuo metu beveik išimtinai buvo laikomos vyriškomis. Kandidatuodama į aukštas pareigas valstybės tarnyboje, kaip ir daugelis jos kartos moterų, M. Avietėnaitė susidūrė su karjeros ribojimais dėl kultūrinių nuostatų bei visuomenėje įsišaknijusių elgesio modelių. Deja, nepaisant profesinės kompetencijos ir nuopelnų valstybei, jai nepavyko pramušti savo laikmečio stiklo lubų – to meto diplomatijos elitas nesiryžo paskirti moters reziduojančia diplomate nė vienoje iš Lietuvos atstovybių užsienyje. Paradoksalu, tačiau į diplomatinę tarnybą neįsileista M. Avietėnaitė Antrojo pasaulinio karo metais reagavo kaip tikra diplomatė ir ryžtinga kovotoja.
Šitomis žiniomis dalijosi knygos sudarytojos bei tekstų autorės Kristina Stankaitė ir Violeta Karmalavičienė, iš Amerikos lietuvių kultūros archyvo gauto M. Avietėnaitės palikimo tyrinėtoja Laimutė Baltakojė. Renginyje taip pat dalyvavo knygos dizainerė Julija Tolvaišytė-Leonavičienė.
Knygoje „Šiferio byla. Kolektyvizacijos Lietuvoje istorija“ aprašomi dabartinės vyresniosios kartos išgyventi laikai.
„Landsbergis sugriovė kolūkius“ – ši frazė tapo folkloru, vartojamu tiek nuoširdžiai, tiek ironiškai, nelygu, kokios kalbėtojo vertybės ir politinės pažiūros. Ji iki šiol nepalieka abejingų ir dar sykį patvirtina, kad (de)kolektyvizacijos atmintis tebėra visuomenę skaldanti tema. Vieniems kolektyvizacija buvo didžiausia šeimos tragedija, kitiems skausmingu iššūkiu tapo perėjimas iš socialistinės ekonomikos į laisvąją rinką. A. Terleckas pažvelgė į menkai tyrinėtą, bet didžiosios dalies Lietuvos šeimų gyvenimus negrįžtamai pakeitusį istorijos etapą. Apie visa tai su knygos autoriumi Vinco Kudirkos muziejuje kalbėjosi iš Šakių kilusi istorijos magistrantė Agnė Kereišiūtė.
Vinco Kudirkos muziejaus inf.
Autorius: Renata Vitkauskienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
