Ukrainiečių Velykos – brangios šeimos tradicijos
Jurbarko laikas
Turinį įkėlė
2025-aisiais Velykas tą pačią dieną, balandžio 20-ąją, švenčia ir katalikai, ir stačiatikiai, kas nutinka gana retai, mat skiriasi kalendoriai, pagal kuriuos skaičiuojama šios kilnojamos šventės data. Katalikai Velykas švenčia pagal Grigaliaus, o stačiatikiai – pagal senesnį, Julijaus, kalendorių. Tad tokia išskirtine proga nusprendėme pasidomėti, kaip Velykas švenčia, kokių tradicijų laikosi, kokius valgius valgo ukrainiečiai, ir pakalbinome jau trejus metus Jurbarke gyvenančią Valentiną Vladimirovą iš Naujosios Kachovkos Chersono srityje ir Tatjaną Majornikovą iš Chersono.
Pasak Valentinos, Velykos, Velikdien, tiek jos šeimai, tiek visiems ukrainiečiams, visada buvo ir yra viena didžiausių ir svarbiausių švenčių.
Valentina Vladimirova. O. Mazur nuotr.
Trys dienos iki Velykų
Valentinos šeimoje pasiruošimas šventei prasidėdavo likus kelioms dienoms iki Velykų – nuo Švaros ketvirtadienio, kuomet buvo būtina susitvarkyti, švarinti namus, aplinką, ir būtinai anksti rytą, dar iki saulės patekėjimo, išsimaudyti patiems. Tiesa, dėl to nereikia nerti į ežerą ar upę, užtenka namuose po dušu ar vonioje išsimaudyti.
Kai kurie tą dieną kepdavo ir Paską – saldžią Velykų duoną, tačiau Valentinos šeimoje ją kepdavo dažniausiai šeštadienį, Velykų išvakarėse, nes šventinį penktadienį nebuvo įprasta dirbti. Šeštadienį ir kiaušinius margindavo – Valentinos šeimoje tai daroma naudojant svogūnų lukštus, kaip ir pas mus, tik be papildomų dažų. Būtent šeštadienį gaminamas ir maistas – daug maisto: ruošiama žuvis, silkė, balandėliai, kotletai, verdama šaltiena, įvairiausių džiovintų vaisių kompotas. Ant stalo Valentinos šeimoje būdavo ir pačių gaminto saldaus raudono vynuogių vyno, ir, taip pat pačių gaminto, midaus.
Į cerkvę - su krepšeliais
Ypatinga ukrainiečių tradicija yra paruošti krepšelį, kuriuo nešini visi eina į vakarines pamaldas cerkvėje. Krepšelyje būtinai turi būti Paska, margutis, indas su vandeniu, gabalėlis mėsos ar lašinių, gali būti ir vyno butelis. Taip pat žvakė. Su tokiais krepšeliais, uždengtais siuvinėtais rankšluosčiais, visi gražiai pasipuošę eina į cerkvę, kur 19 valandą vakaro prasideda pamaldos, trunkančios iki pat kitos dienos ryto, iki saulės patekėjimo. Stačiatikiai meldžiasi stovėdami. Nors cerkvės pakraščiuose yra suolai, ant kurių gali prisėsti pavargusieji, bet tiek laiko cerkvėje išbūti nelengva, todėl vieni ateina nuo 19 val., o kiti prisijungia vėliau. Valentina šypsosi, kad nelengva būna ir šventikui, ypač vienam atliekančiam tarnystę kaimo bažnyčioje, mat miestuose, kur šventikų daugiau, pamaldas jie laiko pasikeisdami. Kiekvienas atėjęs į cerkvę uždega žvakių, todėl pamaldos atrodo ypač įspūdingai.
Prieš patekant saulei, apie 3.00 –3.30 val., visi išeina į cerkvės kiemą ir su savo krepšeliais sustoja ratu: kiekviename krepšelyje dega į Paską įstatyta žvakė. Sugaudžia varpai, šventikas ir jo palyda su procesijų vėliavomis, giedodami apeina kelis ratus apie cerkvę. Paskui šventiko pagalbininkai atneša kibirą švęsto vandens, kuriuo šventinami ir žmonės, ir jų atsineštas maistas bei gėrimai. Stengiamasi, kad švęsto vandens kliūtų ir atsineštam vandeniui. Tėvelis, visus šventindamas, kartoja: „Kristus prisikėlė“, į tai visi atsako: „Iš tiesų prisikėlė“.
Viena svarbiausių ukrainietiškų Velykų tradicijų – valgių šventinimas.
Valentina su šypsena pripažįsta, kad dabartiniais laikais kai kas pamaldas praleidžia, nė į cerkvę neina, bet ateina į tą šventinimo ceremoniją.
Vyriausias šeimos vyras
Iš cerkvės namo grįžę suaugusieji pažadina vaikus ir visi anksti susėda prie stalo, ant kurio patiekiama viskas, ką gamino šeštadienį. Garbingiausioje vietoje statoma šventinta Paska ir margutis, jau supjaustyti. Vieno ir kito pirmąjį gabalėlį paimti bei pirmas paragauti būtinai turi vyriausias šeimos vyras. Galiausiai prisijungia visi kiti, vieni kitiems linkėdami: „duok Dieve sulaukti kitų Velykų“. Valentinos šeimoje pareiga pradėti Velykų vaišes iš pradžių tekdavo tėvui, paskui vyriausiajam broliui. Vyriausiasis šeimos vyras prie stalo sukalba ir „Tėve mūsų“.
Pasirodo, su Velykomis yra susiję ir daugiau tradicijų: šventinį rytą atėjusios į svečius moterys neskuba įeiti į kiemą – pirmus leidžia vyrus, mat tikima, kad į kiemą įžengęs vyras atneša sėkmę. „Kai ateidavo pusbrolis su šeima, mama visada jį kviesdavo pirmą užeiti į kiemą. Visi juokdavomės. Tokia tradicija“, – šypsosi Valentina.
Per Velykas, kaip ir Lietuvoje, Ukrainoje įprasta daužyti kiaušinius – varžytis, kurio tvirtesnis. Tačiau margučių ridenimo tradicijos, bent jau Valentinos šeimoje, nėra.
Vaikštoma į svečius
Velykas ukrainiečiai švenčia tris dienas, per kurias negalima dirbti – sekmadienį, pirmadienį ir antradienį. Tomis dienomis vaikštoma į svečius – ateina pusseserės, pusbroliai, atsinešdami savo pačių keptų Paskų, salotų, kitų vaišių.
Ir dar, pastebi Valentina, visada per Velykas palydavo, būtinai nors keli lašai iškrisdavo, kad ir koks oras būtų. „Tarsi Dievas laimintų, šventintų mus“,–- šypsosi.
Po stačiatikių Velykų – Mirusiųjų diena
Ukrainoje yra dar viena ypatinga su Velykomis susijusi tradicija: nors šventinėmis dienomis dirbti negalima, tuo metu užsukama aptvarkyti kapus, nes po stačiatikių Velykų kitą sekmadienį švenčiamas Atminimo sekmadienis, primenantis lietuvių Vėlines ar Visų šventųjų dieną. Visi ukrainiečiai tą sekmadienį stengiasi aplankyti artimųjų kapus – eina ne tuščiomis, o nešini Paskomis, saldainiais, kuriuos deda tiesiai ant kapų. Šventinti kapų ateina dvasininkas. Prie kapų dalinamasi vaišėmis ir prašoma paminėti mirusius artimuosius. Vaikai gali nuo kapų rinkti ant jų sudėtus saldainius, taigi tą dieną saldainių privalgo sočiai. Grįžus namo valgomi mirusiųjų pagerbimo pietūs.
Didžiausia laimė gyventi po taikiu dangumi
Artėjančių Velykų proga Valenta sako norinti dar kartą padėkoti lietuviams už suteiktą pagalbą, paramą, palinkėti sveikatos ir taikos. „Taikos ir susivienijimo, vienybės ir gimtųjų namų. Man vienas lietuvis pasakė, kad jis niekada nepaliktų gimtųjų namų. Aš tepasakiau: neduok Dieve jums tai pajusti. Juk ir aš galvojau, kad niekada namų nepaliksiu... Didžiausia laimė gyventi laisvoje šalyje, savo gimtuose namuose ir po taikiu dangumi“, – kalbėjo ukrainietė Valentina Vladimirova. To paties visiems linkime ir mes.
Ukrainietiška Paska (Velykų boba)
Valentinos jauniausiosios sesers Larisos dukra Marija su velykinėmis vaišėmis ir iškeptomis Paskomis namuose Naujojoje Kachovkoje 2021 m.
Pasak Valentinos, Ukrainoje yra įvairiausių šio patiekalo receptų, kepamos didelės ir mažos Paskos. Žurnalo skaitytojams ji siūlo tą, pagal kurį kepa pati. Jos Paskos nedidukės.
Tešlai:
0,5 l pieno
50 g mielių
0,5 kg miltų
6 kiaušinių trynių
200 g sviesto
300 g cukraus
300 g razinų
Vanilinio cukraus
Glajui:
200 g cukraus
2 kiaušinių baltymų
Papuošimui:
Razinų ar džiovintų vaisių
Kaip gaminti
Šiek tiek pašildome pieną, įberiame mielių ir truputį cukraus. Tada supilame visus miltus, išmaišome ir laikome šiltai. Iškilusios masės tūris turi padidėti dvigubai. Atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų. Trynius ištriname su cukrumi ir vanile. Ištirpintą sviestą ir su cukrumi išsuktus trynius supilame į tešlą, ten pat sudedame nuplautas razinas. Tešlą reikia minkyti rankas ištepus saulėgrąžų aliejumi tol, kol ji nelips prie pirštų.
Puodelio ar stiklinės dydžio metalinių formų maždaug trečdalį užpildyti tešla. Palaukti, kol pakils. Metalines formeles su tešla įstatyti į iki 100 ºC įkaitintą orkaitę 10 minučių, paskui temperatūrą padidinti iki 180 ºC ir kepti dar 25–30 minučių.
Ištraukus iš orkaitės palaukti maždaug 5 minutes, kol formelės atvės ir tik tada išimti kepinius. Paskas vėsinti ne stačiomis, o paguldytas ant šono – kai vienas šonas atvėsta, perversti ant kito.
Atvėsusias pastatyti ir užpilti paruoštu glajumi. Glajui naudoti išplaktus su cukrumi ir žiupsneliu druskos kiaušinių baltymus.
Papuošti razinomis ar džiovintais vaisiais.
Tik su geromis mintimis
Valentina prisimena, kad jos mama ir močiutė, prieš pradėdamos minkyti tešlą Paskai, persižegnodavo, o minkydamos visą laiką melsdavosi. Sakydavo, kad Paską kepti reikia tik su geromis mintimis, kitaip niekas nepavyks. Nemėgdavo, ir jei kas dėmesį blaškydavo: negalima būdavo po kambarį zuiti ar duris darinėti.
Mama Paską kepdavo krosnyje. Ar krosnis tinkamai įkaitusi, tikrindavo prikišdama popieriaus lapą – jei apdegdavo, dar per karšta, o jei tik pagelsdavo – galima kepti.
Jei visos paskos nesuvalgysite, neišmeskite, pataria Valentina. Ją galim supjaustyti riekelėmis ir sudžiovinti – išeina labai skanūs džiūvėsiai.
Pieno kisielius
Iš karto pasakysime, kad šio gėrimo ukrainiečiai per Velykas ir kitas šventes negeria. Pasak Valentinos, tai yra paprastų dienų desertas, kurį jai mama virdavo vaikystėje. Šį kisielių paruošti labai paprasta. Į kaitinamą pieną nuolatos maišant beriama keletas šaukštų bulvių krakmolo ir vanilinio cukraus. Jei norisi tirštesnio gėrimo, reikia berti daugiau krakmolo. Labai skanus gėrimas.
Tatjana Lietuvoje Velykų nešvenčia
Jurbarke trejus metus su dukra Darja gyvenančiai Tatjanai Majornikovai apie Velykas kalbėti taip pat sunku. Paskutinį kartą ji šią pavasario šventę sutiko būtent prieš trejus metus, prasidėjus karui su Rusija. Sako, kad tai buvo pačios liūdniausios Velykos, nes tuomet ji paskutinį kartą jas šventė su artimaisiai.
Tatjana Majornikova. Asmeninio albumo nuotr.
Tatjana su šeima iki karo gyveno pačiame Chersone, kurio dalis yra Rusijos okupuota iki šiol.
„Mums šventė visada buvo aplankyti tėvus, stengėmės visas šventes leisti drauge. Pas tėvus atvažiuodavo ir brolis su šeima. Mama visada kepdavo Paską, margino kiaušinius. Būtina mūsų šeimos tradicija – mielinis aguonų vyniotinis. Nebuvo nė vienų mūsų šeimos Velykų be šio pyrago. Ir aguonų turi būti labai daug“, – pasakojo Tatjana.
Jos šeimoje Velykų šventimo tradicijos panašios kaip ir Tatjanos: visi eina į cerkvę, šventinama Paska. Į cerkvę eidavo su vaikais, nes tai jiems labai patikdavo. Tatjana turėjo mamos išsiuvinėtą nosinaitę, kuria uždengdavo į cerkvę nešamą krepšelį.
Moteris prisimena, kad išvažiuoti iš Ukrainos teko kaip tik per Velykas. „Paskutinė Velykų šventė, kurią praleidau namuose. Buvome pas brolį. Jis pasakė, kad pasiimčiau vaikus ir išvažiuočiau, nes darosi baisu. Man tai buvo paskutinės Velykos namuose. Labai sunkios, nes visas mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojom“, – pasakojo ji.
Velykų Lietuvoje ji nešvenčia. „Atvykusi į Lietuvą nusprendžiau, kad apskritai nešvęsiu jokių švenčių. Tiesiog gyvename ir laukiame pergalės. Manau, kad švęsime visas šventes tik tada, kai grįšime namo. Tiesiog taip nusprendžiau. Nieko nešvenčiu, išskyrus dukros gimimo dieną“, – sakė ji.
Beje, Tatjana yra viena aktyviausių Jurbarko krašte gyvenančių ukrainiečių bendruomenės narių: mokosi lietuvių kalbos, Jurbarke subūrė ukrainiečius nerti maskuojamųjų tinklų, lieti apkasų žvakių, renka siuntinius, kurie siunčiami Ukrainos kariams.
Tatjanos šeimos mielinio aguonų vyniotinio receptas
Tešlai:
500 g miltų;
Stiklinės pieno;
50 g mielių (šlapių) arba 25 g sausų;
4 kiaušinių trynių;
100 g sviesto;
100 g cukraus;
Pusės arbatinio šaukštelio druskos;
Įdarui:
200 g aguonų;
150 g cukraus;
50 g sviesto;
Dviejų kiaušinių baltymų;
Razinų (jei mėgstate).
Aptepimui:
Dviejų kiaušinių trynių;
Šlakelio vandens.
Kaip pasigaminti įdarą
Aguonas suberti į dubenį ir užpilti verdančiu vandeniu. Uždengti ir palaikyti apie 30-40 min. Tada nupilti vandenį, nusausinti aguonas, į kurias įberti cukraus, įpilti lydyto sviesto, įberti razinų. Kiaušinių baltymus išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į aguonų masę.
Kaip gaminti
Į šilto pieno stiklinę įberti mielių, vieną šaukštą cukraus ir šiek tiek palaikyti. Tuomet į indą su miltais supilti trynius, ištrintus su cukrumi, įberti druskos ir vanilės. Viską išmaišyti, į masę supilti ištirpintą sviestą ir maišyti tol, kol teška taps vientisa, glotni. Tuomet išmaišytą tešlą pastatyti į šiltą vietą, kad ji dar iškiltų ir taptų keletą kartų didesnė.
Tešlą padalinti į dvi dalis. Iškočioti kelių milimetrų storio stačiakampį, paskirstyti pusę aguonų įdaro. Suvynioti vyniotinį. Tą patį pakartoti su kita tešlos dalimi. Kiaušinio trynius lengvai išplakti su šlakeliu vandens. Plakiniu aptepti vyniotinius. Visą masę šiek tiek palaikyti ir, įkaitinus orkaitę, kepti 180 ºC temperatūroje 30-35 minutes kol gražiai pagels.
Autorius: Lina Juškaitienė / „Jurbarko laikas“ 2025 gegužės 28 d. 07:54 | Žmonės
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
