Kanklės – inkilas tautos dvasiai

Vilkaviškio literatų klubas ,,Seklyčia“ į Paežerių dvaro rūmus sukvietė kanklių muzikos mylėtojus iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių: Kauno, Vilniaus, Marijampolės, Birštono, Elektrėnų, Ignalinos, Kalvarijos, Alytaus, Jurbarko.

Šventėje buvo apdovanoti respublikinio poezijos konkurso ,,Kanklės – inkilas tautos dvasiai“ nugalėtojai. Laureate tapo Adelė Daukantaitė iš Šateikių (Plungės r.), diplomantais – Virgilijus Bespalovas iš Liubavo, vilkaviškietė Vaidutė Diržiuvienė, šiuo metu gyvenanti Birštone, Dalia Sakalauskienė iš Kauno. Už savitą poetinį žodį nominantais paskelbta keliolika kūrėjų.

Literatų kūrybą gražiomis dovanomis pagerbė kultūrai neabejingi Audronė Jarutytė, Lineta ir Vaidas Gataveckai, Rima ir Raimondas Čiuprinskai, Rita Kaminskienė, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus, Jono Basanavičiaus gimtinė, Vilkaviškio trečiojo amžiaus universitetas, Vilkaviškio viešoji biblioteka.

Džiugu, kad šventėje kankliavo net du Vilkaviškio menų mokyklos kanklių ansambliai: ,,Sadutė“, vadovaujama Daivos Venienės, ir ,,Vyšnelė“ – Raimondos Kurauskienės kolektyvas. Klausytojus pakerėjo senovinis kanklių maršas, lietuvių liaudies dainos, subtilūs Žemynos Trinkūnaitės, Vydūno kūriniai, iki sielos gelmių sujaudino R. Kurauskienės ,,Lopšinė“, atliekama vokalistės Elijos Plečkaitytės (mokytoja Rita Štrimaitienė), išskirtinio balso atlikėjos Aušros Masteikaitės-Bosienės išringuotos Liudviko Rėzos ir brolių Juškų dainos. Ypatingo dėmesio sulaukė Indros Mažuikaitės ,,Saulėleidis“ (žodžiai Salomėjos Nėries), kurią įtaigiai atliko „Aušros“ gimnazijos dvyliktokas Pijus Striokas, mokytojos Rasos Arlauskienės mokinys.

Šventėje harmoningai derėjo ir kankles šlovinančios eilės, ir skaidrūs kanklių sąskambiai, ir Giedriaus Giedraičio smuikas, ir Arnoldo Jasevičiaus prakalbintas rojalis, sukurdami džiaugsmingą, užburiančią atmosferą. Ekrane viena kitą keitė nuotraukos, liudijančios svarbiausius lietuviškų kanklių istorijos momentus, mūsų tautos patriarchų, kultūros puoselėtojų mintys apie kankliavimo tradicijas, kanklių švenčių akimirkos.

Popietę vedė, šventės balsus į vieną raštą supynė respublikinio poezijos konkurso sumanytojos ir organizatorės Jovita Grakavinienė ir šio rašinio autorė. Literatės Aldonos Maksvytienės žodžiai ,,Labai trūko tokių akimirkų, kai jautiesi dvasiškai pakylėtas ar iki ašarų sujaudintas, kai išauga sparnai ir norisi skristi“, – tai padėka visiems šventės kūrėjams.

Autorius: Vilija ŽALIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama