Istorinis Vinco Kudirkos tiltas sulaukė rekonstrukcijos

Kudirkos Naumiestyje (Šakių r. sav.) prasidėjo tilto per Šešupę rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu vyksta pasiruošimas laikinojo tilto statyboms. Senasis tiltas turėtų būti pradėtas demontuoti vasaros viduryje.

Įrengs laikinąjį

„Via Lietuva“ skelbia, kad krašto kelyje Nr. 138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai esantį Vinco Kudirkos tiltą planuojama visiškai nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują. Šis istorinę vertę turintis statinys yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl bus rekonstruojamas išlaikant tuos pačius konstrukcinius sprendinius, kokie yra senajame.

Kultūros vertybių registro informacijoje nurodoma, kad tilto vertingosiomis savybėmis laikomos tarpinės atramos ir jų pamatai, arkiniai tarpatramiai, augaliniai turėklų dekorai, du bareljefai, fragmentiškai išlikęs betoninis pylimų sutvirtinimas šešiabriaunėmis plokštelėmis.

Pasak Kudirkos Naumiesčio seniūno Edvardo Belevičiaus, autentiškas šlaitines plyteles darbininkai jau surinko.

„Pietryčių pusėje visi šlaitai iki pat vandens buvo sutvirtinti šešiakampėmis plytelėmis. Per laiką jos apžėlė žole, velėna. Taip pat bus atstatyti bareljefai. Tiltas bus platesnis, nes dabar dviem sunkvežimiams prasilenkti yra sudėtinga“, – kalbėjo seniūnas.

Dabartinio tilto plotis siekia 9,3 m. Naujasis beveik 11 metrų pločio ir 73 m ilgio tiltas turėtų būti daug patogesnis. Ant jo numatoma įrengti 6,5 m dviejų eismo juostų važiuojamąją dalį – asfaltuotą dangą, taip pat 1,5 m pločio pėsčiųjų taką.

Dar kovo mėnesį prie Šešupės krantus jungiančio tilto buvo pradėta gabenti technika, įrengta statybų aikštelė. Šiuo metu darbininkai formuoja sankasą, todėl rytinėje senojo tilto pusėje bus nutiestas laikinasis tiltas su viena juosta automobiliams važiuoti ir perėjimu pėstiesiems. Seniūnas akcentavo, kad tiek pėstieji, tiek vairuotojai turės apsišarvuoti kantrybe, nes pervažiuoti šviesoforo reguliuojamą laikinąjį tiltą kiek užtruks.

„Seniai laukėme remonto ir pagaliau sulaukėme. Daug metų apie tai kalbėta. Tiltas – apgailėtinos būklės. Važiuodamas automobiliu gal ir nepajusi, o eidamas pėsčiomis jauti, kad jis virpa. Dėl rekonstrukcijos kilsiančius nepatogumus pakentėsime“, – kalbėjo E. Belevičius.

Kudirkos Naumiesčio seniūnas nėra matęs viso projekto, vis dėlto jis tikisi, kad numatyta atnaujinti ir prietilčius. Ypač prastos būklės – rytinėje pusėje esantis šaligatvis. „Kai tiltas buvo statomas, turbūt nebuvo pagalvota, kad jog bus tokia apkrova, todėl prietilčiai nuo svorio slenka į šonus. Tikimės, kad dabar specialistai sutvarkys“, – viltingai kalbėjo seniūnijos vadovas.

Laikinąjį tiltą planuojama įrengti iki liepos pradžios, o naująjį užbaigti iki 2026-ųjų rugpjūčio.

Tilto statyboms skirta daugiau nei 4,6 mln. eurų. Darbus atlieka transporto infrastruktūros statybų bendrovė „Kauno tiltai“.

Statė keturis kartus

Kultūros vertybių registre yra informacija, kad pirmasis medinis tiltas per Šešupę kaimyniniame mieste buvo pastatytas 1877 m. Kamuojamas nepagydomos ligos šiuo tiltu dažnai vaikščiodavo rašytojas Vincas Kudirka. Buvusį gražų ir tvirtą statinį jis matė jau nykstantį. Tokį jį ir aprašė savo satyroje „Lietuvos tilto atsiminimai“.

Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1914 m. rugsėjo 1 d., Rusijos kariuomenė, pasitraukdama iš Naumiesčio, šį tiltą sudegino. Sekančiais metais vokiečiai karo reikmėms surentė kitą, taip pat medinį tiltą, tačiau jis nebuvo patogus – siauras, vienos judėjimo krypties. Po poros metų statinį nugriovė patys vokiečiai.

Trečiąjį medinį tiltą vokiečiai pastatė 1917 m. Jis buvo platesnis, dviejų judėjimo krypčių. Kadangi statytas dar karo metu, jo apdaila neprilygo pirmajam. Be to, tiltui stigo aukščio, todėl per potvynius jį apsemdavo Šešupės vanduo.

Greta senojo tilto 1938 m. buvo pradėtas statyti šiandieninis gelžbetoninis tiltas. Jį ketinta pavadinti Dr. Vinco Kudirkos vardu, todėl tikėtasi statybą baigti tais pačiais metais, kai bus minimas Lietuvos Nepriklausomybės 20-metis. Šio tilto autorius buvo inžinierius-statybininkas Pranas Morkūnas.

Pernešė karvę

Vinco Kudirkos muziejaus darbuotoja Danguolė Dabrišienė pasakojo, kad tilto statybą pavyko užbaigti numatytu laiku, tačiau dėl nekokybiškai atliktų darbų jau 1939 m. pradžioje juo buvo leidžiama keliauti tik pėsčiomis.

Muziejininkė papasakojo kuriozišką įvykį, kuris buvo aprašytas 1939 m. sausio 31 d. „Lietuvos Aido“ laikraščio 48-ajame numeryje.

„Rado išeitį. Nesant per Šešupę laikinojo tilto ir neleidžiant naudotis naujai pastatytu Dr. Vinco Kudirkos tiltu, žmonės labai vargsta, nes viską reikia gabenti per naująjį tiltą ant pečių. Kartą vienam piliečiui reikėjo būtinai pergabenti karvę į Naumiestį. Tilto administracija per tiltą gabenti neleido, bet pėstiems žmonėms vaikščioti leidžia. Nematydamas kitos išeities, pilietis paprašė dar tris vyrus ir jie keturiese karvę gabeno ant rankų per tiltą“, – buvo rašoma leidinyje.

Pataisius statinio dangą, 1939 m. birželio 21 d. objektą priėmė valstybinė komisija ir leido juo važiuoti. Kadangi statiniui buvo numatyta suteikti Vinco Kudirkos vardą, tilto viduryje, prie tvorelės, buvo pritvirtinti du skulptoriaus Juozo Zikaro sukurti didžiojo varpininko bareljefai.

Lietuvos kultūros registro informacijoje rašoma, kad 1962 m. nuo tilto turėklų šie bareljefai buvo nuimti. Vieną jų – su Vinco Kudirkos atvaizdu, išsaugojo naumiestietis Juozas Šipaila. Šiuo metu bareljefo originalas yra saugomas Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje. Antrasis bareljefas taip ir liko nesurastas. Nėra išlikę nei jo fotofiksacijos, nei aprašymo, todėl 1994 m. pagal atsiminimus jį atkūrė dailininkė Skaistė Žilienė. Bareljefų kopijos Vinco Kudirkos tiltą puošia iki šių dienų. Beje, dar vieną kopiją saugo ir eksponuoja Vievyje (Elektrėnų sav.) veikiantis Kelių muziejus.

„Tilto turėklus su stilizuotomis tulpėmis nukalė vokiečių kilmės Naumiesčio kalvis Simonas Remezaitis. Tilto architektas – jaunas, gabus tiltų statytojas Adolfas Jazbutis. Lengvų, grakščių formų tiltas iš esmės pakeitė Kudirkos Naumiesčio panoramą nuo šiaurinės pusės“, – pasakojo muziejininkė D. Dabrišienė.

Autorius: Simona Simanavičienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama