Lietuvos nepriklausomybė buvo paminėta su maldomis ir dainomis

Antradienį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio proga Vilkaviškio rajone vyko įvairūs renginiai. Išradingai šią sukaktį paminėjo ir aktyvūs opšrūtiškiai, sukvietę tikinčiuosius į pamaldas prie Mažučių Marijos Malonės versmių koplyčios.

Taps tradicija

Tautiškomis spalvomis pasipuošę apylinkių gyventojai į sakralią vietą pradėjo rinktis dar prieš pamaldas. Vieni nuskubėjo prie Mažučių šaltinėlio vandens pasisemti, kiti apžiūrinėjo koplytstulpius, kuriuos prieš trisdešimt metų sukūrė tautodailininkas Vidmantas Kapačiūnas. Nešini trispalvėmis renginyje taip pat dalyvavo Pilviškių šaulių 404-osios kuopos nariai bei seniūnas Vytautas Judickas.

Greitai prisipildė ir pati koplytėlė. Joje šventines mišias aukojo Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Virginijus Vaitkus ir kunigas Mindaugas Martinaitis. Kunigas V. Vaitkus tikintiesiems kalbėjo, jog laisvė ateina iš paties žmogaus, o Viešpats savo malda tik parodo žmogaus gyvenimo tikslą ir kryptį.

„Neraginsiu mylėti tėvynę, kadangi jūsų buvimas čia liudija jūsų ištikimybę, meilę ir troškimą išsaugoti Lietuvos laisvę. Bet tam neužtenka tik mūsų vienų noro ir troškimo, reikia ir Dievo pagalbos“, – sakė dvasininkas.

Viena pirmųjų prie Mažučių koplytėlės atvyko kaimynystėje gyvenanti ir ją prižiūrinti Alma Ambrasienė. Moteris pasidžiaugė, kad ši vieta – gražiausia Mažučių kaime, todėl tiki, jog ateityje ji taps traukos objektu: „Norėjome atšvęsti šią dieną kažkaip kitaip. Svarstėme visokius variantus, kol galiausiai nutarėme, kad pirmą kartą šventę minėsime būtent čia.“

Moteriai antrino ir ne vieną gražią idėją Opšrūtų kaime įgyvendinęs Kęstutis Virketis. Aktyvus opšrūtiškis sakė, jog pasitarus su klebonu V. Vaitkumi bei kunigu M. Martinaičiu buvo nutarta vienu šūviu nušauti tris zuikius: atšvęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, padėkoti Dievo Motinai už sugrąžintą laisvę bei atkreipti visuomenės dėmesį į Mažučių koplytėlę ir jos prieigas, mat norint atgaivinti šią vietą reikės suremti pečius visai bendruomenei.

K. Virketis dalijosi prisiminimais iš tų laikų, kai drauge su dešimtimis tūkstančių tautiečių stovėjo prie Seimo rūmų. Prisiminė tuometinio vadovo Vytauto Landsbergio raginimą trauktis nuo langų, nes šie duždami gali sužaloti. Taip pat atsiminė ir kunigo Roberto Grigo suteiktą palaiminimą, jei tektų žūti.

„Ten irgi buvo Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Panaši į mūsiškę prie koplyčios, mėlynu rūbu apsiausta. Tada dėkojome Dievo Motinai už pagalbą“, – pasakojo opšrūtiškis K. Virketis.

Po šv. Mišių Mergelės Marijos, kaip ištikimiausios užtarėjos, vaidmenį krikščioniškos Lietuvos istorijoje akcentavo visuomenininkas Romualdas Sveikata. Minėjimą susirinkusieji užbaigė sugiedodami Lietuvos Respublikos himną.

Įteikė padėkas

Šventinis rytmetis Vilkaviškyje prasidėjo vėliavų pakėlimo ceremonija Jono Basanavičiaus aikštėje. Garbė atlikti šį veiksmą buvo patikėta Vilkaviškio P. Karužos 406-osios kuopos šauliams. Vėliau Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčioje buvo aukojamos mišios už Lietuvos nepriklausomybę. Po jų šventė tęsėsi Vilkaviškio kultūros centre, kur vyko iškilmingas koncertas „Labas! Mano vardas – Lietuva“.

Visus susirinkusiuosius su Lietuvos gimtadieniu sveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė. Ji linkėjo taikos, mylėti Lietuvą ir būti savo šalies patriotais.

„Kad mūsų vaikams būtų gražesnis rytojus, tėvai ir protėviai ilgai ėjo link nepriklausomybės, o mūsų karta dėl šio tikslo kovojo. Nepriklausomybė – tai laisvė kurti savo planus, laisvė svajoti, džiaugtis pasiekimais, keliauti“, – kalbėjo vicemerė ir įteikė mero padėkos raštus pagarbos nusipelniusiems kraštiečiams.

Už efektyvų ir prasmingą darbą su Vilkaviškio krašto jaunimu, įgyvendinamus projektus ir savanorystės puoselėjimą padėka buvo įteikta Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro Atviro jaunimo centro vedėjai Rasai Venclovei .

Neliko nepastebėtas ir pedagogo Martyno Kasperaičio indėlis į lietuviškosios kultūros sklaidą užsienio lietuvių bendruomenėje, etninės kultūros ir tautiškumo puoselėjimą. Jam taip pat buvo įteikta gėlių puokštė, valstybinė vėliava ir padėkos raštas.

Už ilgametę kūrybinę veiklą, Bartninkų krašto garsinimą ir kūrybinį palikimą ateities kartoms apdovanotas menininkas Juozas Šalčiūnas.

Sveikinimo žodžiai, gėlės ir plojimai taip pat buvo skirti Virbalio pagrindinės mokyklos mokytojai Ingai Kardauskienei. Pedagogė pagerbta už etninės kultūros puoselėjimą ir aktyvumą ruošiant mokinius etninės kultūros olimpiadai.

Šventiniame koncerte žmones džiugino Vilkaviškio kultūros centro jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras ir choreografinė grupė (vad. Saulius Mickevičius ir Sonata Jankienė). Ne vieną skambią dainą ir kūrinį dovanojo vokalinis ansamblis „Svaja“ (vad. Rita Štrimaitienė), liaudiškos muzikos kapela „Vingis“ (vad. Gintas Turonis), folkloro ansambliai „Sūduviai“ (vad. Jūratė Drunienė) ir „Lankupa“ (vad. Daiva Ambrasaitė).

Publika taip pat mėgavosi liaudiškų šokių kolektyvo „Lelija“ (vad. Irena Šunokienė), moterų šokių kolektyvo „Vilkės“ (vad. I. Šunokienė) bei šokių studijos „Vyželė“ (vad. S. Jankienė) pasirodymais.

Programą užbaigė dokumentinio filmo „Spiečius“ apie Vilkaviškio krašto žmones peržiūra.

Vyko protmūšis

Kovo 11-osios šventė smagiai praėjo ir Alvite. Ten vietos gyventojai buvo pakviesti dalyvauti mišiose Šv. Onos bažnyčioje bei pasiklausyti literatūrinės ir muzikinės kompozicijos.

Šventinį renginį bažnyčioje vedė moksleivė Liepa Marazaitė ir Alvito kultūros namų kultūrinės veiklos vadybininkė Angelė Blažaitienė. Jų skaitomą poeziją papildė akordeonistės Austėjos Budrevičiūtės kūriniai, o Valentino Strioko šeima dovanojo dainą apie Lietuvą. Sveikinimo žodį tarė Šeimenos seniūnijos seniūnas Gintas Bakūnas.

Po renginio bažnyčioje gyventojai buvo pakviesti pasiklausyti saksofonisto Mindaugo Rozenbergo melodijų bei dalyvauti jau penktą kartą organizuotame protmūšyje „Kas išmintingas – tas visad laimingas“. Jo organizatorė A. Blažaitienė sakė, kad šiemet sulaukė itin daug jaunimo. Visiems teko pasukti galvas, mat buvo klausimų iš įvairių sričių: apie Paprūsės ir M. K. Čiurlionio metus, apie Lietuvą ir pasaulį.

„Dalyvavo net 8 komandos – 45 žmonės. Buvo norinčiųjų ir daugiau, tačiau visi nebūtume tilpę bendruomenės namuose. Kviečiame ir kaimynus, todėl šiemet vėl dalyvavo Klampučių komanda, taip pat tradiciškai prisijungė mokytojų kolektyvas. Šios komandos surinko daugiausiai balų“, – sakė A. Blažaitienė.

Autorius: Simona Simanavičienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama