Raudonų plytų dulkės: Kudirkos Naumiesčio ir Širvintos istorija
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Vinco Kudirkos muziejaus prieigose pradėjo veikti lauko paroda.
Ji pasakoja daugiau nei 300 metų kaimynystėje gyvavusių dviejų pasienio miestų – Kudirkos Naumiesčio ir Širvintos – istoriją. Juos jungė ekonominiai ryšiai, šeimos, religinis ir kultūrinis gyvenimas. Tačiau 1939 m. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir XX a. totalitariniai režimai kaimyninių miestų erdvę pavertė politinių sprendimų ir karo veiksmų zona, naikinusia vietoves, bendruomenes ir jų atmintį.
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Pagal 1939 m. rugsėjo 28 d. nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos susitarimą, Užnemunė turėjo atitekti Vokietijai, o sovietai buvo įsipareigoję už šią teritoriją sumokėti 7,5 mln. aukso dolerių kompensaciją strateginėmis žaliavomis. Okupacija atnešė represijas, nacionalizaciją, prievartinį gyventojų iškeldinimą ir bendruomenių irimą. Nacistinės okupacijos metais sunaikintos žydų bendruomenės, o 1944 m. artėjant frontui, miestai tapo karo taikiniais.
Sovietų ir nacistinių režimų atneštas karas paliko neišdildomų pėdsakų ne tik žmonių atmintyje, bet ir kraštovaizdyje. Lauko paroda atskleidžia, kaip sunaikinti miestai buvo perkurti, išardyti ar panaudoti naujai ideologijai įtvirtinti, o materialiojo paveldo liekanos – plytos, griuvėsiai, keliai – tapo tyliais liudininkais istorijos tarpsnio, kai esminis buvo išlikimo klausimas.
Akį patraukia ir raudonų plytų kelio kompozicija. Molinės plytos simboliškai primena Miestlaukio laukuose Antrojo pasaulinio karo metais klotą plytų kelią, vedusį Širvintos link. Ši kompozicija liudija XX a. totalitarinių režimų padarytus sunaikinimus ir skaudžią istorinę patirtį, kurią patyrė Kudirkos Naumiestis ir Širvinta.
Autorius: Aurimas KANAPKIS
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
