Įpusėjus mokslo metams, egzaminų kartelė mažinama iki 25 taškų: „Ministerija pradėjo žaisti pigų politinį žaidimą“

Pasak ministerijos, kartelę nuspręsta mažinti, kadangi egzaminas turi būti įveikiamas ne tik akademinių gimnazijų ar korepetitorių rengiamiems abiturientams, bet ir kitiems besimokantiesiems. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka

Sprendimas mažinti kartelę rodo švietimo sistemos problemas

Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinta švietimo ekspertė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė VAIVA JUŠKIENĖ sprendimą mažinti egzamino išlaikymo balą vertina neigiamai ir tikina, kad problema yra ne ten, kur bandoma ją spręsti. Jos manymu, kartelės mažinimas negali pasiūlyti ilgalaikio sprendimo. „Vėl bandome spręsti problemą iš kito galo. Problema – ne per aukšta kartelė, bet tai, ką egzaminuodami tikriname. Kadangi tikriname ne tuos dalykus, kuriuos ugdome, galai nesueina“, – tikina ji. Pasak pašnekovės, šis sprendimas patvirtina, kad švietimo sistema neveiksminga. „Dabar iš esmės tikriname tik akademinį pasirengimą. Jeigu jau dabar sakome, kad pasirengimas yra per menkas, ir mažiname balą tik dėl to, kad ateiti galėtų visi, tai iš esmės pripažįstame: mūsų bendrojo švietimo sistema turi rimtų problemų“, – teigia V. Juškienė. Faktas, kad išlaikymo kartelė krenta, pasak biologijos mokytojo PAULIAUS SUNGAILOS, rodo: valstybė nebetiki moksleiviais ir jų ambicijomis siekti aukštesnių rezultatų. „Siunčiame žinią, kad atestatas nebeturi jokios vertės, ir neaišku, ar jis apskritai rodo brandą. Tokie pokyčiai veda prie išvados, kad mes kaip valstybė orientuojamės į minimumą“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja jis. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė, švietimo ekspertė Vaiva Juškienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Ministerija gelbėja auką, kuri neegzistuoja

P. Sungaila nerimauja, kad moksleiviai, ruošdamiesi valstybiniams brandos egzaminams, jau antrus metus dirba be rimtų metodinių priemonių. „Net ir dirbant su aukštesnio lygio moksleiviais, kurie pretenduoja į šimtukus, siekti gerų rezultatų tampa praktiškai nebeįmanoma. Egzaminų reikalavimai per mokslo metus kinta, o išlaikymo ribą sužinome jiems įpusėjus. Gyvename neapibrėžtumu, kai nukenčia visos tikslinės grupės“, – sako jis. Ministerijos pasisakymai apie kartelės mažinimą mokinių labui, pasak pašnekovo, skamba manipuliatyviai: „Tai tarsi gelbėjimas sukurtos aukos, kuri, mano nuomone, neegzistuoja.“

Apmaudžiausia, kad labiausiai nukentės ne dėl devintukų ar dešimtukų kovojantys vaikai. Jie ir toliau mokysis, tačiau kartelės mažinimas – akivaizdus signalas balansuojantiems ties riba.

Buvęs Vilniaus vicemeras, švietimo ekspertas dr. ARŪNAS ŠILERIS baiminasi ne dėl gerai besimokančių, bet dėl balansuojančių ties riba moksleivių. „Ministerija pradėjo žaisti pigų politinį žaidimą, kurio tikslas – pasitelkus kriterijų mažinimą ir statistines manipuliacijas gerinti švietimo rodiklius savo kadencijos laikotarpiu. Apmaudžiausia, kad labiausiai nukentės ne dėl devintukų ar dešimtukų kovojantys vaikai. Jie ir toliau mokysis, tačiau kartelės mažinimas – akivaizdus signalas balansuojantiems ties riba. Jis sako: nėra ko stengtis. Kiek mokate, tiek pakaks“, – teigia ekspertas. Biologijos mokytojas Paulius Sungaila. Audriaus Gavėno nuotrauka

Pokyčiai – lyg kosmetinis remontas

Su dienraščiu „Bernardinai.lt“ kalbėjęsi pašnekovai tikina: tam, kad Vyriausybė atlieptų mokinių, mokytojų ir aukštųjų mokyklų poreikius, nedelsiant reikia imtis priemonių, t. y. siaurinti programų turinį, tobulinti užduočių rengimo ir egzaminų vertinimo sistemas. „Svarbiausia – subalansuoti ugdymo programas, o ne žaisti skaičiais, kurie iš išorės rodo, esą švietimo sistemoje nėra problemų. Reikia įsiklausyti, ką siūlo švietimo bendruomenė ir specialistai, išlįsti iš informacinio burbulo, nes matome jau antrą Vyriausybę, kuri negirdi kitų nuomonių ir neatsižvelgia į karščiausias bėdas“, – sako P. Sungaila. Jam pritaria ir V. Juškienė, teigdama, kad dabartiniai pokyčiai prilygsta kosmetiniam remontui. „Niekas nežiūri į esminius pamatavimo dalykus. Net kai pasakoma, kad tam tikras dalykas yra blogai, atsakoma „mes girdime“, „mes spręsime“, „mes šnekėsime“. Bet realiai apie tai visiškai nekalbama: ar girdime kalbas apie užduočių tobulinimą, apie programų dermę, apie egzaminų pritaikymą? Dabartinis sprendimas, mano nuomone, yra tik kosmetinis remontas, o po metų vėl pradės lįsti pelėsis. Ir ką tada reikės daryti?“ – klausimą kelia dekanė. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka

Abejojama matematikos egzamino perlaikymo nauda

Šiais mokslo metais abiturientams pirmą kartą bus leidžiama iš karto perlaikyti ir matematikos valstybinį brandos egzaminą, tačiau tai, pasak A. Šilerio, gali būti ne pagalba mokiniams, o bandymas maskuoti sistemines problemas. Švietimo eksperto teigimu, šis pakeitimas gali prilygti egzamino panaikinimui: „Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė žadėjo naikinti šį egzaminą, todėl esamas siūlymas ir yra panaikinimas de facto, nenaikinant pačios ritualinės formos – egzamino laikymo procedūros.“ Pašnekovas priduria, kad pernykštė pataisa, lėmusi būtinybę išlaikyti matematikos egzaminą stojant į aukštąją mokyklą, buvo akivaizdžiai per ankstyvas ir nepasiteisinęs žingsnis. „Kad ir kiek kalbėtume apie matematikos svarbą, yra akivaizdžių jos mokymo, metodikos, didaktikos problemų. Ilgai egzistavo ir tebeegzistuoja tiek patikimų vadovėlių, tiek skaitmeninių priemonių vakuumas“, – tikina jis. V. Juškienė teigia, kad perlaikyti egzaminus iš viso nereikia. „Ar per savaitę arba dvi įmanoma užtaisyti 12 metų mokymosi spragas, jei jų iš tiesų būta? Nežinau. Nebent kas nors turi stebuklingą lazdelę. Nemanau, kad tokie dalykai reikalingi. Aišku, tuomet sakoma, kad žlugdoma vaikų ateitis, tačiau tokių problemų nebūtų, jei mąstytume apie programas, jų dermę, apie etiškas užduotis“, – svarsto ji. Švietimo ekspertas dr. Arūnas Šileris. Asmeninio archyvo nuotrauka

Dėl pokyčių kentės ir aukštosios mokyklos

V. Juškienė neatmeta ir blogiausio scenarijaus aukštosioms mokykloms, kai jos turėtų užpildyti atsineštas moksleivių spragas. „Tam tikri dalykai, gebėjimai ir išmanymas yra svarbūs ateinant į aukštąjį mokslą. Aišku, mums svarbu, kad ateitų kuo daugiau studentų, bet jeigu jų gebėjimai bus visiškai menki, ar neatsitiks taip, kad aukštosios mokyklos turės daryti tai, kas turėjo būti padaryta bendrojo ugdymo įstaigose? Ar neteks mums pradėti lopyti spragas, kurias būsimi studentai atsineš?“ – klausia ji. Pranešama, kad 25 taškų išlaikymo riba nustatoma dvejiems metams iki 2027 metų rugpjūčio, o dėl tolesnių planų ministerija dar žada diskutuoti. Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Austina Pakalnytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama