L. Kukuraitis: nuo kitų metų pensinis amžius bus ne didinamas, o suvienodintas

Šių pokyčių svarbą dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras LINAS KUKURAITIS. youtube.com video Pone Kukuraiti, vyrų ir moterų pensinio amžiaus skirtumas egzistavo ne tik sovietmečiu, bet ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tapus Europos Sąjungos nare. Kokios aplinkybės lėmė pensinio amžiaus suvienodinimą? Taip, Lietuvoje buvo įtvirtintas skirtingas vyrų ir moterų pensinis amžius. 2004 metų gegužės 1-ąją Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare, o nuo 2011-ųjų buvo pradėta vyrų ir moterų pensinio amžiaus skirtumą mažinti bei pensinio amžiaus ribą vėlinti. Šis vėlinimo etapas 2026-aisiais baigiasi. Kiekvienais metais po tris keturis mėnesius buvo vėlinama pensinio amžiaus riba tiek vyrams, tiek moterims, kol bus pasiekta 65 metų amžiaus riba. Ateityje pensinio amžiaus riba nebus judinama. Nėra jokių politinių įsipareigojimų ar minčių tai daryti. Ši riba atspindi bendrą požiūrį į vyrus ir moteris. Jie kviečiami vienodai dalyvauti darbo rinkoje, prisiimti šeiminius ir visuomeninius įsipareigojimus. Manau, šis vakarietiškas, europietiškas modelis, perkeltas į mūsų šalį, išliks ilgam, pensinis amžius nebus didinamas, bus ieškoma sprendimų derinti demografinius iššūkius, kurie lemia tam tikrą spaudimą mūsų socialinio draudimo sistemai ir žmonių pensijoms. Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Linas Kukuraitis Linas Kukuraitis. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka Noriu dar kartą pabrėžti, nes žmonėms tai labai aktualu: ar po 2026 metų pensinis amžius ir liks ties 65 metų riba, ar numatyta automatinio ilginimo formulė – susieti pensinį amžių su vidutine gyvenimo trukme, kaip tai daroma kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, kur pensinis amžius ateityje sieks ir 74 metus? Šį klausimą sprendžia visos Europos Sąjungos šalys. Senstanti visuomenė kelia daug sunkumų. Viena jų – ką padaryti, kad pensijų sistemos būtų pajėgios mokėti ir išmokėti kiek galima oresnes senatvės pensijas. Mums pagrindinis iššūkis, palyginti su Vakarų Europos šalimis, yra tai, kad mūsų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė yra labai maža. Vakarų šalių vyrai ir moterys sveikiau gyvena, juos mažiau kankina sunkios ligos. Todėl didinti senatvės pensinį amžių, kol nesutvarkyta mūsų sveikos gyvensenos sritis, nėra prasmės. Politinėse diskusijose šis klausimas kol kas apskritai nesvarstomas. Dabar turi būti tam tikra riba, tam tikra pauzė. Gal tuo metu rasime sprendimus, kurie pirmiausia padėtų sutvarkyti mūsų sveiką gyvenseną, galimybes ilgiau gyventi. Taip pat ieškoma sprendimų, kaip spręsti didesnių pensijų klausimus. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka Ir linksmesnis, retorinis klausimas. Gerai, kad sulyginamas vyrų ir moterų pensinis amžius, tačiau oficialiai žinoma, kad vyrai gyvena dešimčia metų trumpiau nei moterys. Ar šiuo atveju nėra diskriminuojami vyrai? Klausimas atspindi sudėtingą Lietuvos tikrovę. Ji byloja, kad mūsų vyrų problema yra ne gyvenimas sulaukus pensinio amžiaus, bet sulaukti pensinio amžiaus. Lyginant Europos statistiką, aiškėja, kad mūsų vyrų kur kas daugiau nesulaukia senatvės pensijos. Tie, kurie sulaukia, gyvena panašiai kiek ir moterys. Tačiau anksčiau mano minėti dalykai iškreipia statistiką vyrų nenaudai. Šiame pokalbyje akcentuočiau vyrų galimybes ilgiau ir sveikai gyventi, kad kuo daugiau jų pasiektų senatvės pensiją. Tai reiškia, kad bus sumokėta daugiau mokesčių, bus oresnės pensijos, nes vyrų pensijos paprastai būna didesnės. Dėl to bus geriau visai visuomenei. Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama