Uzbekistanas – lietuvių dar neatrasta šalis

Susidūrusios su revanšistine Rusija ir vis labiau besiplečiančia Kinija, Centrinės Azijos valstybės pačios pradėjo stiprinti regioninį bendradarbiavimą. 2015-aisiais įkurta C5+1 platforma iš diplomatinio eksperimento tapo tvariu ir lanksčiu Vašingtono įrankiu, skirtu regioninei diplomatijai intensyvinti. 2025 metais balandį Samarkande, Uzbekistane, vykęs Centrinės Azijos ir Europos Sąjungos aukščiausio lygio susitikimas atskleidė ketinimus stiprinti bendradarbiavimą įvairiose srityse. Visa tai rodo, kad Rusija, beviltiškai įstrigusi kare Ukrainoje, praranda pozicijas ne tik Artimuosiuose Rytuose, Pietų Kaukaze, bet ir Centrinėje Azijoje – šio regiono valstybės vis labiau gręžiasi į Vakarus. Analitikas: „Uzbekistanas, palaikantis artimus santykius su gretimomis valstybėmis, laikomas saugiausia šalimi Centrinėje Azijoje“  Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas, 2023-iaisiais paklaustas, kieno pusėje yra Uzbekistanas, atsakė: „Mano atsakymas vienas – aš esu vienoje pusėje (Uzbekistano). Esu pasiruošęs mirti už savo tautą, savo žmones, savo didįjį Uzbekistaną.“ Toks Uzbekistano lyderio pareiškimas akivaizdžiai byloja apie pragmatišką užsienio politiką, kurią vykdant laimi visi. Uzbekistanas XIX amžiuje buvo įtrauktas į Rusijos imperiją. Šalis garsėja sena istorija ir kultūra, kadaise ją kirto senovinis Šilko kelias, jungęs Persiją ir Kiniją. Uzbekistane klesti islamas, dauguma gyventojų – apie 90 procentų – yra musulmonai, kiti išpažįsta ortodoksų, katalikų ir judėjų tikėjimą. Religijos tolerancija saugoma įstatymais – visos religinės bendruomenės turi galimybę laisvai praktikuoti savo tikėjimą. Uzbekai rugsėjo 1-ąją mini kaip savo Nepriklausomybės dieną, kovo 8-ąją – Tarptautinę moters dieną, gegužės 9-ąją – Atminimo ir garbės dieną. Spalio 1-ąją švenčiama Mokytojų diena, gruodžio 8-ąją – Konstitucijos diena, o sausio 1-ąją pasitinka Naujuosius metus. Švenčiamos ir dvi musulmoniškos religinės šventės, kurių datos kinta: Eid al Fitr (švenčiama pasibaigus ramadanui) ir Eid al Adha – Aukojimo šventė, turinti bendrų sąsajų su krikščionių ir judėjų religijomis dėl Ibrahimo (Abraomo) pasiryžimo Dievui paaukoti sūnų. Žurnalistas Adchamdžonas Janobidinovas. Asmeninio archyvo nuotrauka „Uzbekistanas, palaikantis artimus santykius su gretimomis valstybėmis, laikomas saugiausia šalimi Centrinėje Azijoje“, – portalui „Bernardinai.lt“ sako Adchamdžonas Janobidinovas, nepriklausomas analitikas ir žurnalistas, rašantis Centrinės Azijos aktualijų temomis. – Turistai beveik visose lankomose vietose saugomi policijos pareigūnų, laisvai kalbančių keliomis kalbomis. Uzbekistano piliečiai gali keliauti į Tadžikistaną, Kirgiziją ir Kazachstaną naudodamiesi tik asmens tapatybės kortelėmis.“ Uzbekistanas garsėja savo senovės istorija ir spalvinga svetinga kultūra. Pastaraisiais metais šalyje buvo įgyvendinti dideli projektai, skirti šalies turizmo plėtrai, o 2024-aisiais Uzbekistaną aplankė daugiau nei aštuoni milijonai užsienio keliautojų. Spalio 30-ąją Samarkande vyko 43-iosios UNESCO Generalinės konferencijos atidarymo ceremonija, kurioje susirinko daugiau nei 190 šalių atstovai. Kuo naudingi galėtų būti Uzbekistano ir Lietuvos santykiai? Žlugus Sovietų Sąjungai, diplomatinius santykius su Lietuva Uzbekistanas užmezgė 1992 metais rugpjūčio 5 dieną. Nuo tada abiejų šalių ryšiai stiprėjo, ypač transporto ir logistikos srityse. Lietuva šiai šaliai svarbi ne tik dėl prekių į Europos rinkas tranzito, bet ir dėl galimybės Uzbekistano studentams čia studijuoti aukštosiose mokyklose ir integruotis į darbo rinką. Analitiko A. Janobidinovo nuomone, Uzbekistano ir Lietuvos bendradarbiavimas turi ir daugiau neišnaudotų galimybių, kurios galėtų būti naudingos abiem šalims. Viena iš perspektyviausių sričių yra logistika ir prekybos ryšiai. Uzbekistanas tampa vis svarbesniu eksportuotoju, o Lietuva, turinti strategiškai svarbius uostus ir modernią logistikos infrastruktūrą, galėtų būti vartai, per kuriuos Uzbekistano prekės patektų į Europos rinkas.

Nuoširdžiai tikiu, kad Uzbekistanas galėtų būti puiki kelionės kryptis lietuviams – jie gali be vizos šioje šalyje lankytis 30 dienų.

Kita svarbi galimybė yra profesinis mokymas ir darbo jėgos judumas. Šių metų pradžioje abi šalys pasirašė memorandumą dėl Uzbekistano specialistų mokymo transporto ir logistikos srityse. Tokia partnerystė padeda Lietuvai spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, o Uzbekistano gyventojams suteikia galimybę įgyti vertingų įgūdžių ir tarptautinės patirties. „Manau, kad Lietuvoje žmonės Uzbekistaną žino dėl bendros sovietinės praeities, tačiau kažin ar žinote, ką jis gali pasiūlyti turizmo srityje? Nuoširdžiai tikiu, kad Uzbekistanas galėtų būti puiki kelionės kryptis lietuviams – jie gali be vizos šioje šalyje lankytis 30 dienų“, – tvirtina A. Janobidinovas. Lietuviai Uzbekistaną gali pasiekti tiesioginiais skrydžiais iš Rygos į Taškentą. Paklaustas, ką vertėtų aplankyti, A. Janobidinovas  siūlo kelionę pradėti nuo sostinės Taškento. „Šiame mieste dera sovietinės architektūros ir modernių dangoraižių stiliai, yra įvairių parkų ir pramogų. Viena iš Taškento įdomybių – unikali metro sistema, kurios stotyse naudojami tradiciniai uzbekų raštai. Gamtos mėgėjai, norintys pabėgti iš miesto, gali aplankyti Taškentą supančius kalnus. Samarkandas – žymiausias Uzbekistano miestas, kuris kadaise buvo Timūridų imperijos, vienos didžiausių XIV amžiuje imperijų, sostinė. Mieste yra keletas įspūdingiausių pasaulio architektūros paminklų, leidžiančių lankytojams pasijusti tarsi Šilko kelio laikų mieste. Miestai Chiva ir Buchara turi daugiau nei 2500 metų ir yra puikiai išsilaikę. Ferganos slėnis garsėja derlinga žeme ir tradiciniais rankdarbiais. Apskritai kiekviename Uzbekistano mieste yra kas nors unikalaus. Lankytojai kasdien gali atrasti naujų kultūros vertybių, įgyti naujos patirties“, – pasakoja A. Janobidinovas. Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Rasa

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama