G. Česnakas: „Pokrovsko užėmimas Rusijai būtų svarbus įrodymas, jog karinė kampanija vyksta sėkmingai“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Ukraina paneigė rusų teiginius, kad Maskvos kariai apsupo jos pajėgas, siekiančias išlaikyti strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto šalies rytuose, kurį intensyviai puola Rusija, kontrolę.
Pentagonas Baltiesiems rūmams leido tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“, įvertinęs, kad tai neturės neigiamo poveikio JAV atsargoms, o galutinį sprendimą paliko prezidentui Donaldui Trumpui.
Demokratas Zohranas Mamdani laimėjo Niujorko mero rinkimus. Tai sukėlė JAV prezidento D. Trumpo pasipiktinimą.
Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, buvęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius dr. GIEDRIUS ČESNAKAS.
Europos Sąjunga penktadienį pareiškė, kad neišduos rusams daugkartinių vizų, leidžiančių atvykti į bloką, siekdama spausti Maskvą dėl jos karo Ukrainoje. Kaip vertinate šį sprendimą?
Manau, kad šis sprendimas yra labai teigiamas ir tikrai reikalingas. Nors gali pasirodyti keista, tačiau matome, kad vykstančių į Europą rusų turistų ir keliautojų skaičius nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, vis dar auga. Jei neklystu, jis jau pasiekė lygį, buvusį iki karo pradžios. Todėl tai akivaizdus signalas, kad kažką reikia daryti, nes rusai nebuvo baudžiami už tai, kad nespaudžia savo vadovybės nutraukti karo. Jų valstybė kariauja didžiausią agresinį karą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o jie vis dar gali laisvai keliauti po Europos Sąjungos šalis. Tai buvo didelis nesusipratimas, todėl gerai, kad dabar judame teisinga kryptimi.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Ukrainos gynybos ministras tikina, kad šalis Pokrovską vis dar kontroliuoja, nors padėtis sudėtinga. Kuo svarbus Pokrovskas vienai ir kitai kariaujančioms pusėms?
Pokrovskas buvo vienas iš pagrindinių Ukrainos gynybos atramos taškų, stabdant Rusijos veržimąsi į Donecko sritį. Šio miesto praradimas reikštų ir šalia esančio Myrnohrado netektį. Tokiu atveju rusai galėtų įsitvirtinti šioje teritorijoje, sukurti gynybinį bastioną ir perkelti pajėgas Konstantinivkos, Kramatorsko ar Slovjansko kryptimis, siekdami užimti visą Donecko sritį.
Ukrainai Pokrovskas buvo itin svarbus atraminis taškas, nes į vakarus nuo jo driekiasi didelės atviros erdvės, kurios galėtų tapti platesnių rusų veiksmų zona. Tačiau toks judėjimas ribojamas Ukrainos dronų. Be to, Pokrovskas – svarbus logistikos centras: per jį ėjo pagrindiniai geležinkeliai ir keliai į vakarus, šiaurę bei pietus, todėl jo praradimas sunkina tiekimo grandines.
Rusijai Pokrovskas strategiškai svarbus ir dėl propagandinių priežasčių – Maskvai reikia parodyti, kad jos kariuomenė vis dar sugeba judėti į priekį. Šis miestas tapo tarsi trečiu simboliniu tašku po Bachmuto ir Avdijivkos. Pokrovsko užėmimas Rusijai yra svarbus naratyvo elementas – įrodymas, esą karinė kampanija „vyksta sėkmingai“. Tačiau šis judėjimas agresorei kainuoja milžiniškas aukas: skaičiuojama, kad už kiekvieną kvadratinį miesto metrą jie netenka aštuonių karių. Dabar Pokrovskas virtęs griuvėsiais, bet Kremlius tokius „laimėjimus“ mėgsta pabrėžti propagandoje. Jeigu rusai visiškai įsitvirtintų Pokrovske, jie galėtų perkelti dalį pajėgų ir kitur – greičiausiai Konstantinivkos link.
Ukrainos kariuomenė. EPA-ELTA nuotrauka
Ukrainos kariai. Pokrovskas, Ukraina, 2025 m. lapkričio 4 d. EPA-ELTA nuotrauka
Pentagonas Baltiesiems rūmams leido tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“, įvertinęs, kad tai neturės neigiamo poveikio JAV atsargoms, o galutinį politinį sprendimą paliko prezidentui Donaldui Trumpui, kuris sprendimo priimti neskuba. Kiek Ukrainai svarbios šios raketos ir galėtų padėti kare su Rusija?
Šios raketos yra labai reikšmingos, nes jų veikimo nuotolis siekia apie 1500 kilometrų, o sprogstamosios galvutės svoris – iki 450 kilogramų. Jos galėtų smogti giliai Rusijos teritorijoje esantiems kariniams objektams daug veiksmingiau nei ukrainietiški dronai. Tačiau reikia suprasti, kad „Tomahawk“ yra paleidžiamos iš povandeninių arba paviršinių laivų, kurių Ukraina neturi.
Sukurtos alternatyvios sistemos, leidžiančios raketas paleisti iš sausumos konteinerių, tačiau tokių įrenginių Ukraina dar taip pat neturi. Be to, sausumos versijų nuotolis mažesnis. Kad šios raketos būtų veiksmingai naudojamos, reikėtų ir JAV karinės infrastruktūros ar sistemų, iš kurių būtų galima jas paleisti. Todėl kyla klausimas, kiek šis sprendimas realiai įgyvendinamas, o kiek – tik retorinis signalas Maskvai. Matyt, be tiesioginio JAV įsitraukimo ši ginkluotė nebūtų veiksminga, o šiuo metu Jungtinės Valstijos, atrodo, nėra pasirengusios tiesiogiai įsitraukti.
Ukrainos kariai. Pokrovskas, Ukraina, 2025 m. lapkričio 4 d. EPA-ELTA nuotrauka
Ukrainos kariai. Pokrovskas, Ukraina, 2025 m. lapkričio 4 d. EPA-ELTA nuotrauka
JAV išplatino neslapto pobūdžio telegramą, kurioje teigiama, kad Kuba yra antra pagal dydį užsienio karių tiekėja Rusijai po Šiaurės Korėjos. Kas jums žinoma apie kitų šalių karių tarnavimą Rusijos kariuomenėje?
Jau žinoma, kad Šiaurės Korėja yra nusiuntusi daugiau nei 10 tūkstančių karių į Rusijos kariuomenę, o neseniai paskelbta apie dar 5 tūkstančius karių, daugiausia skirtų karinėms statyboms. Dėl Kubos situacijos – kalbama ne tiek apie oficialiai siųstus, kiek apie „savanorius“ karius, kurių dalis priverstinai išsiųsti į Rusiją. Skaičiuojama, kad jų yra nuo 3 iki 5 tūkstančių. Juos motyvuoja ekonominės priežastys – atlyginimai Rusijoje net ir samdinių lygmeniu gerokai didesni nei Kuboje.
Demokratas Zohranas Mamdani. Niujorkas, JAV, 2025 m. lapkričio 5 d. EPA-ELTA nuotrauka
„Hamas“ vis dar perduoda Izraeliui įkaitų kūnus. Paskelbtas paliaubų planas vis dažniau vadinamas trapiu. Kaip vertinate dabartinę padėtį Gazos Ruože?
Formaliai kalbama apie taikos susitarimą, tačiau matome, kad padėtis Gazoje išlieka labai trapi. Neseniai įvyko „Hamas“ išpuolis, per kurį žuvo du Izraelio kariai, Izraelis atsakė oro smūgiais, per kuriuos žuvo palestiniečių civilių. Be to, dalis ginkluotų grupuočių bando perimti humanitarinius konvojus ir sunkvežimius. Padėtis išlieka itin nestabili.
Nors abi pusės deklaruoja norą laikytis paliaubų, vis dar vyksta riboti karo veiksmai. Esminės problemos lieka neišspręstos: Gazai atstatyti reikia bent 55 mlrd. JAV dolerių, bet tarp Izraelio ir palestiniečių vadovybės nėra sutarimo dėl šio proceso. Izraelis reikalauja, kad „Hamas“ nedalyvautų valdant teritoriją, todėl kyla rimtų prieštaravimų.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Ukrainos gynybos ministras tikina, kad šalis Pokrovską vis dar kontroliuoja, nors padėtis sudėtinga. Kuo svarbus Pokrovskas vienai ir kitai kariaujančioms pusėms?
Pokrovskas buvo vienas iš pagrindinių Ukrainos gynybos atramos taškų, stabdant Rusijos veržimąsi į Donecko sritį. Šio miesto praradimas reikštų ir šalia esančio Myrnohrado netektį. Tokiu atveju rusai galėtų įsitvirtinti šioje teritorijoje, sukurti gynybinį bastioną ir perkelti pajėgas Konstantinivkos, Kramatorsko ar Slovjansko kryptimis, siekdami užimti visą Donecko sritį.
Ukrainai Pokrovskas buvo itin svarbus atraminis taškas, nes į vakarus nuo jo driekiasi didelės atviros erdvės, kurios galėtų tapti platesnių rusų veiksmų zona. Tačiau toks judėjimas ribojamas Ukrainos dronų. Be to, Pokrovskas – svarbus logistikos centras: per jį ėjo pagrindiniai geležinkeliai ir keliai į vakarus, šiaurę bei pietus, todėl jo praradimas sunkina tiekimo grandines.
Rusijai Pokrovskas strategiškai svarbus ir dėl propagandinių priežasčių – Maskvai reikia parodyti, kad jos kariuomenė vis dar sugeba judėti į priekį. Šis miestas tapo tarsi trečiu simboliniu tašku po Bachmuto ir Avdijivkos. Pokrovsko užėmimas Rusijai yra svarbus naratyvo elementas – įrodymas, esą karinė kampanija „vyksta sėkmingai“. Tačiau šis judėjimas agresorei kainuoja milžiniškas aukas: skaičiuojama, kad už kiekvieną kvadratinį miesto metrą jie netenka aštuonių karių. Dabar Pokrovskas virtęs griuvėsiais, bet Kremlius tokius „laimėjimus“ mėgsta pabrėžti propagandoje. Jeigu rusai visiškai įsitvirtintų Pokrovske, jie galėtų perkelti dalį pajėgų ir kitur – greičiausiai Konstantinivkos link.
Ukrainos kariuomenė. EPA-ELTA nuotrauka
Ukrainos kariai. Pokrovskas, Ukraina, 2025 m. lapkričio 4 d. EPA-ELTA nuotrauka
Pentagonas Baltiesiems rūmams leido tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“, įvertinęs, kad tai neturės neigiamo poveikio JAV atsargoms, o galutinį politinį sprendimą paliko prezidentui Donaldui Trumpui, kuris sprendimo priimti neskuba. Kiek Ukrainai svarbios šios raketos ir galėtų padėti kare su Rusija?
Šios raketos yra labai reikšmingos, nes jų veikimo nuotolis siekia apie 1500 kilometrų, o sprogstamosios galvutės svoris – iki 450 kilogramų. Jos galėtų smogti giliai Rusijos teritorijoje esantiems kariniams objektams daug veiksmingiau nei ukrainietiški dronai. Tačiau reikia suprasti, kad „Tomahawk“ yra paleidžiamos iš povandeninių arba paviršinių laivų, kurių Ukraina neturi.
Sukurtos alternatyvios sistemos, leidžiančios raketas paleisti iš sausumos konteinerių, tačiau tokių įrenginių Ukraina dar taip pat neturi. Be to, sausumos versijų nuotolis mažesnis. Kad šios raketos būtų veiksmingai naudojamos, reikėtų ir JAV karinės infrastruktūros ar sistemų, iš kurių būtų galima jas paleisti. Todėl kyla klausimas, kiek šis sprendimas realiai įgyvendinamas, o kiek – tik retorinis signalas Maskvai. Matyt, be tiesioginio JAV įsitraukimo ši ginkluotė nebūtų veiksminga, o šiuo metu Jungtinės Valstijos, atrodo, nėra pasirengusios tiesiogiai įsitraukti.
Ukrainos kariai. Pokrovskas, Ukraina, 2025 m. lapkričio 4 d. EPA-ELTA nuotrauka
Ukrainos kariai. Pokrovskas, Ukraina, 2025 m. lapkričio 4 d. EPA-ELTA nuotrauka
JAV išplatino neslapto pobūdžio telegramą, kurioje teigiama, kad Kuba yra antra pagal dydį užsienio karių tiekėja Rusijai po Šiaurės Korėjos. Kas jums žinoma apie kitų šalių karių tarnavimą Rusijos kariuomenėje?
Jau žinoma, kad Šiaurės Korėja yra nusiuntusi daugiau nei 10 tūkstančių karių į Rusijos kariuomenę, o neseniai paskelbta apie dar 5 tūkstančius karių, daugiausia skirtų karinėms statyboms. Dėl Kubos situacijos – kalbama ne tiek apie oficialiai siųstus, kiek apie „savanorius“ karius, kurių dalis priverstinai išsiųsti į Rusiją. Skaičiuojama, kad jų yra nuo 3 iki 5 tūkstančių. Juos motyvuoja ekonominės priežastys – atlyginimai Rusijoje net ir samdinių lygmeniu gerokai didesni nei Kuboje.
Akivaizdu, kad Maskva ieško visų įmanomų būdų papildyti savo žmogiškuosius išteklius dėl didelių nuostolių kare.Anksčiau buvo mėginimų pritraukti karius iš Sirijos, tarnavusius Basharo al-Asado režimui, taip pat savanorius iš Balkanų, ypač Serbijos. Daugiausia samdinių vis dėlto atvyksta iš Afrikos – Malio, Sudano, Centrinės Afrikos Respublikos, dažnai per „Vagner“ grupuotę. Yra pavienių atvejų ir iš Indijos ar kitų Azijos valstybių. Tačiau šie samdiniai sudaro tik nedidelę dalį visų Rusijos fronto karių. Vis dėlto akivaizdu, kad Maskva ieško visų įmanomų būdų papildyti savo žmogiškuosius išteklius dėl didelių nuostolių kare. Demokratas Zohranas Mamdani laimėjo Niujorko mero rinkimus. Kodėl šalies prezidentas taip priešiškai nusiteikęs prieš išrinktąjį Niujorko merą? Išrinktasis meras yra visiška Donaldo Trumpo priešingybė tiek ideologiškai, tiek gyvenimo būdu. Zohranas Mamdani JAV piliečiu tapo tik 2018 metais, tad yra imigrantas. Žinant Trumpo požiūrį į imigraciją, tai jau savaime kelia įtampą. Nors Mamdani migravo legaliai, o Trumpas yra žinomas dėl savo griežtos pozicijos neteisėtos migracijos atžvilgiu – tai buvo vienas pagrindinių jo politinės kampanijos ramsčių. Be to, Mamdani save apibūdina kaip demokratų socialistą. Jo rinkimų kampanijos akcentai – būsto kainų mažinimas, nemokamas viešasis transportas ir socialinės lygybės stiprinimas – tiesiogiai prieštarauja Trumpo mažesnės valstybės ir riboto kišimosi į ekonomiką idėjoms. Taip pat Mamdani yra kritiškesnis Izraelio politikos atžvilgiu ir labiau palaiko palestiniečių pusę – tai taip pat kertasi su Trumpo pozicijomis. Tad jų ideologinė ir vertybinė skirtis – labai ryški. Be to, užtenka ir to, kad Mamdani yra demokratas, o Trumpas – respublikonas, priklausantis MAGA judėjimui. Šių dviejų stovyklų nesutarimai dabar ypač ryškūs, o net ir ilgiausias JAV istorijoje vyriausybės uždarymas iš esmės kilo būtent dėl šių grupių konflikto finansavimo klausimais. Tad priešiškumo šaknų ieškoti toli nereikia.
Demokratas Zohranas Mamdani. Niujorkas, JAV, 2025 m. lapkričio 5 d. EPA-ELTA nuotrauka
„Hamas“ vis dar perduoda Izraeliui įkaitų kūnus. Paskelbtas paliaubų planas vis dažniau vadinamas trapiu. Kaip vertinate dabartinę padėtį Gazos Ruože?
Formaliai kalbama apie taikos susitarimą, tačiau matome, kad padėtis Gazoje išlieka labai trapi. Neseniai įvyko „Hamas“ išpuolis, per kurį žuvo du Izraelio kariai, Izraelis atsakė oro smūgiais, per kuriuos žuvo palestiniečių civilių. Be to, dalis ginkluotų grupuočių bando perimti humanitarinius konvojus ir sunkvežimius. Padėtis išlieka itin nestabili.
Nors abi pusės deklaruoja norą laikytis paliaubų, vis dar vyksta riboti karo veiksmai. Esminės problemos lieka neišspręstos: Gazai atstatyti reikia bent 55 mlrd. JAV dolerių, bet tarp Izraelio ir palestiniečių vadovybės nėra sutarimo dėl šio proceso. Izraelis reikalauja, kad „Hamas“ nedalyvautų valdant teritoriją, todėl kyla rimtų prieštaravimų.
Kol nebus atkurtos pagrindinės gyvenimo sąlygos ir infrastruktūra, konfliktas tik imituos stabilumą – bus apsimetama, kad paliaubos galioja, nors esminės priežastys nebus pašalintos.Dauguma gyventojų vis dar glaudžiasi palapinėse, trūksta aprūpinimo, o visas Gazos Ruožas – sugriautas. Tai didelė humanitarinė krizė. Deja, ši tema vis rečiau minima pasaulio žiniasklaidoje. Net ir arabų šalys, kurios galėtų padėti atstatyti, nori garantijų, kad konfliktas nebus atnaujintas ir jų investicijos nebus sunaikintos. Kol tokių garantijų nėra, padėtis išlieka įstrigusi, o labiausiai kenčia paprasti palestiniečiai. Kol nebus atkurtos pagrindinės gyvenimo sąlygos ir infrastruktūra, konfliktas tik imituos stabilumą – bus apsimetama, kad paliaubos galioja, nors esminės priežastys nebus pašalintos.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
