V. Valentinavičius: „Abejoju, kad dėl V. Aleknavičienės kultūrininkai atkimš šampaną“

Komentuodamas LRT audito išvadas pašnekovas teigia, kad rasti trūkumai nėra esminiai, tačiau juos išnaudos politikai. „Viena yra audito ataskaitos turinys, kita – politikų interpretacijos“, – sako jis. Kalbėdamas apie partnerystės įstatymo projektą Seime, V. Valentinavičius tikina, kad socialdemokratai tokiu būdu bando parodyti, jog dirba. „Tai strategija nukreipti dėmesį ir parodyti, kad socialdemokratai kažką sugeba“, – aiškina profesorius. Apie besibaigiančios savaitės Lietuvos politikos įvykius – dienraščio „Bernardinai.lt“ apžvalgoje. Pagaliau turime kandidatą į krašto apsaugos ministrus – socialdemokratą Robertą Kauną. Prezidentas jį vertina palankiai, nors opozicija jį laiko nepatyrusiu, dėl to vyko ir protesto akcija. Kalbama ir apie galimus politinius mainus tarp prezidento ir socialdemokratų, kad pastarieji pritars Gitano Nausėdos siūlomo Konstitucinio Teismo teisėjo kandidatūrai, o jis palaikys R. Kauną. Manote, kad taip galėtų būti? Teoriškai toks susitarimas įmanomas. Manau, gerai, kad prezidentas antrą kartą teikia Haroldą Šinkūną, nes jis yra rimtas teisininkas ir socialdemokratai, kariaudami su prezidentu, pasielgė labai neteisingai ir nepadoriai jo atžvilgiu. Kita vertus, nemanau, kad prezidentas turi galimybių atmesti R. Kauno kandidatūrą, nes visiems aišku, jog socialdemokratai neturi gerų kandidatų ir R. Kaunas yra geriausias pasirinkimas, kad ir kokia kukli būtų jo kokybė. Kaip alternatyva jam buvo minėti Rimantas Sinkevičius ir Rasa Budbergytė, o tai akivaizdžiai rodo, kad partija neturi normalių politikų. Jie turi daug jaunų politikų, kuriuos šaržuodamas vadinčiau chunveibinais, nes jie nesubrendę rimtam darbui. Bijau, kad šiai kategorijai priklauso ir premjerė Inga Ruginienė. Prezidento susitikimas su kandidatu į krašto apsaugos ministrus Robertu Kaunu. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka   Taip, R. Kauno patirtis kvestionuojama, bet kaip socialdemokratų kandidatas jis nėra blogesnis už jau paskirtą socialinės apsaugos ministrę Jūratę Zailskienę arba švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę. Ministrai, kurių kokybę ir patirtį buvo galima įžvelgti, tokie kaip Šarūnas Birutis ir Dovilė  Šakalienė, išmesti. Tai yra socialdemokratų vyriausybės sudarymo principas – ministras neturi būti per geras.  Maištaujantys kultūrininkai ir visi kiti mini „Nemuno aušrą“ kaip pagrindinę šios koalicijos problemą, bet pastarieji įvykiai rodo, kad socialdemokratai yra didesnė problema, nes jų kandidatai į ministrus nėra geresni už Remigijaus Žemaitaičio kosmonautus. Silpni ministrai ir premjerė rodo, kad tai klipatų Vyriausybė ir sunku tikėtis, jog jos gyvenimo ciklas bus labai ilgas. Po tylos Kultūros ministerijoje ši savaitė buvo gana intensyvi. Paskirti trys viceministrai, tiesa, vienas jų – Aleksandras Brokas penktadienį atsistatydino. Socialdemokratai vėl siūlo Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministrus. Kaip jūs tai vertinate? Vaida Aleknavičienė yra R. Popovienės ir J. Zailskienės lygio kandidatė. Galbūt ji nenusišnekės ir tiesiogiai nedarys gėdos, kaip ponas A. Brokas ar buvęs ministras Ignotas Adomavičius, kita vertus, blizgančios kompetencijos nematyti. Galbūt higieną Kultūros ministerijoje sugebės sutvarkyti, bet didelis klausimas, ar kultūrininkams ši kandidatūra sukels daug entuziazmo. Geriausia, ko galime iš jų tikėtis – pakantumo sukandus dantis. Kultūrininkai pradėjo maištauti siekdami neprileisti „Nemuno aušros“ prie ministerijos, bet manau, kad dabar reikia reikalauti socialdemokratų kandidatų į ministrus kompetencijos. Abejoju, kad dėl V. Aleknavičienės kultūrininkai atkimš šampaną, gali bręsti naujas mitingas su reikalavimu premjerei ir prezidentui rimčiau žiūrėti į darbą, kurį patikėjo rinkėjai.

Abejoju, kad dėl V. Aleknavičienės kultūrininkai atkimš šampaną, gali bręsti naujas mitingas su reikalavimu premjerei ir prezidentui rimčiau žiūrėti į darbą, kurį patikėjo rinkėjai.

Šią savaitę paskelbti LRT audito rezultatai. Pastabas visuomeninio transliuotojo vadovė pavadino neesminėmis ir ištaisomomis. Ar subliūško rimti dalies politikų kaltinimai LRT atžvilgiu? Audito turinyje nėra nieko rimto. Pritarčiau LRT vadovų reakcijai, kad pastebėti trūkumai yra neesminiai ir reikia juos taisyti. Tačiau viena yra audito ataskaitos turinys, kita – politikų interpretacijos. Akivaizdu, kad audito išvados, kad ir kas jose būtų parašyta, bus naudojamos tolesnėje politinėje kovoje, kurios tikslas yra pažaboti LRT arba bent daryti rimtą spaudimą. Mes jau kurį laiką matome, kad galbūt buvo organizuota grupė žmonių, kurie beveik metus bando įvairiais būdais kontroliuoti LRT, įskaitant transliuotojo programų turinį. Tos grupės nariai yra valstybės kontrolierė, buvusi prezidento patarėja Irena Segalovičienė, taip pat prezidento skirtas ir išrinktas LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. Kiek man žinoma, jis savo ranka įrašė į LRT tarybos dokumentą reikalavimą ištirti politinį neutralumą LRT programose. Šios grupės narys yra ir R. Žemaitaitis, tačiau jiems akivaizdžiai pritaria socialdemokratai, įskaitant I. Ruginienę. Na ir kaip dar vieną narį paminėčiau Frederiką Jansoną. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Politinės šio audito pasekmės plėsis, nes šios grupės dalyviai nesiruošia nuleisti rankų. Tačiau man įdomiausia M. Jurkyno pozicija: jis kaip politologijos profesorius puikiai žino, kad politikų norima žiniasklaidos kontrolė nesuderinama su žodžio laisve, bet nepaisydamas to dalyvauja šiame projekte. Politikai objektyvumą supranta labai paprastai – apie mane arba gerai, arba nieko. Prezidentas jau seniai išreiškė savo poziciją žiniasklaidos atžvilgiu, kai į prezidentūrą neįleido Vytauto Bruverio, Ritos Miliūtės ir Rimvydo Valatkos. Grupė socialdemokratų, liberalų ir konservatorių siūlo partnerystę įteisinti Civiliniame kodekse. Ar tikėtina, kad dabartiniai valdantieji galėtų įteisinti partnerystę? Man ši situacija atrodo labai mįslingai. Reikėtų skaičiuoti, kiek balsų yra ir ar jų pakanka. Bet tai reiškia kelis dalykus, kad socialdemokratai yra aiškiai susiskaldę šiuo klausimu. Taip, yra sąžiningų socialdemokratų, kurie prisimena, kas buvo parašyta partijos programos dokumentuose apie partnerystę ir mažumų teises. Tačiau akivaizdu, kad yra ir konservatyvių veikėjų, kurie priešinsis tam.

Galbūt tai strategija nukreipti dėmesį ir parodyti, kad socialdemokratai kažką sugeba.

Natūralu, kad kiekvienoje partijoje šiuo klausimu bus skilimas – tarkime, tarp konservatorių nepritars Audronius Ažubalis, bet pritars Ingrida Šimonytė. Man kyla įtarimas, kad parodyti, jog ši Vyriausybė ir dauguma kažką gali, yra I. Ruginienės iniciatyva. Nuo pat paskyrimo premjere ji ragino telktis į darbus, bet realių darbų parodyti vis nepavyksta – biudžeto dar laukiame. Galbūt tai strategija nukreipti dėmesį ir parodyti, kad socialdemokratai kažką sugeba. Mykolo Romerio universiteto profesorius, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Baltarusijoje įstrigę maždaug vienas tūkstantis Lietuvos vilkikų ir puspriekabių, tačiau kol kas Vyriausybei nepavyksta nieko padaryti. Kaip vertinate šią situaciją? Reikia bandyti tartis, bet šansai susitarti yra maži. Manau, Vyriausybė neturi prisiimti atsakomybės už vilkikus. „Linava“ puikiai žinojo rizikas, susijusias su verslo darymu Baltarusijoje ir Rusijoje. Jie buvo įspėti ne kartą, nudegę ir tai vėl atsitiko. Labai nesinorėtų, kad Vyriausybė spręstų šį klausimą atšaukdama savo sprendimą uždaryti sieną su Baltarusija. Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama