Istorikas A. Jakubčionis: Rusijos gyventojai niekada neturėjo teisių ir nesupranta, kad tokias gali turėti
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kalbėdamas apie Rusijos imperijos agresyvumą istorikas akcentuoja, kad jis niekur nedingo ir šiandieninė Rusijos valstybė yra imperijos tąsa.
„Man įstrigo faktas, kad Vladimiras Putinas savo kabinete yra pasikabinęs Petro I portretą. V. Putinas, kaip ir Petras I, nori būti visų valdovų valdovas“, – atkreipia dėmesį jis.
A. Jakubčionis sutinka, kad imperinis mąstymas gyvas ir šiuolaikinės rusų visuomenės galvose. „Rusijos gyventojai niekada neturėjo ir neturi jokių teisių ir net nesupranta, kad gali turėti kokias nors teises“, – svarsto jis.
youtube.com video
Esate minėjęs, kad Rusijos agresyvumas yra istorinis ir nuolat vykstantis. Kaip tai pasižymėjo Rusijos imperijoje?
Pasaulio istorijoje buvo trys didžiosios galingosios imperijos – Didžiosios Britanijos, totorių-mongolų ir Rusijos. Visos imperijos suirdavo dėl vidinių priežasčių, tautos imdavo priešintis, reikalauti nepriklausomybės.
Įžengus į XX amžių būti imperija tapo nepriimtina, pradėta laikyti atsilikimu, tačiau tai negaliojo Rusijai ir Sovietų Sąjungai. Šiuo metu Rusijoje blogiausiais veikėjais laikomi Michailas Gorbačiovas ir Borisas Jelcinas, nes jie kaltinami sugriovę Sovietų Sąjungą.
Michailas Gorbačiovas su žmona Raisa vizito Lietuvoje metu Vilniuje 1990 m. sausio 11 d. Wikipedia.org nuotrauka
Prieš kelis dešimtmečius buvo atlikta apklausa, kaip rusai žiūri į tam tikras tautas, ir 60 procentų jų pareiškė, kad nekenčia amerikiečių, o 59 procentai – lietuvių, nes pastarieji sugriovė Sovietų Sąjungą.
Kuo Rusijos imperinė politika skyrėsi nuo kitų imperijų ekspansinės politikos?
Pirmiausia teroru prieš tų teritorijų gyventojus, kuriuos buvo okupavusi. Rusijos lyderiai buvo negailestingi – tiek svetimiems, tiek saviems. Kai kurie tyrinėtojai tai sieja su totorių-mongolų jungu – šie reikalaudavo, kad būtų klaupiamasi, rodoma pagarba. Jeigu koks nors Rusijos kunigaikštis nesumokėdavo duoklės, jis būdavo nužudomas. Buvo išugdytas paklusnumas turintiems valdžią ir tai išliko per amžius. Pirmasis Rusijos caras – Ivanas Žiaurusis, vien pravardė byloja, kad jis žiauriai susidorodavo su oponentais.
Stačiatikių Bažnyčia totorių-mongolų jungo metu buvo atleista nuo mokesčių. Tokiu būdu suformuota nuostata: jei palaikai valdžią, esi nerepresuojamas. Iki pat mūsų dienų Stačiatikių Bažnyčia palaiko Rusijos režimą.
Vasilijaus Surikovo paveikslas „Jermakas užkariauja Sibirą“. Wikipedia.org iliustracija
Atkreipčiau dėmesį į Vasilijaus Surikovo paveikslą „Jermakas užkariauja Sibirą“: jame rodomi rusai su muškietomis šaudantys į kitoje upelio pusėje esančius vietinius gyventojus, o pastarieji ginasi mažais lankais. Tai paprasčiausiai užkariavimas ir tikrai ne gynybinis karas.
XIX amžiuje išpopuliarėjo panslavizmo teorija, esą slavų tautos turi priklausyti Rusijos imperijai. Jeigu to padaryti neįmanoma, su tomis valstybėmis reikia kariauti, o jeigu ir tai nepavyksta, reikia paskelbti, kad šias tautas globoja Rusija.
Man įstrigo faktas, kad Vladimiras Putinas savo kabinete yra pasikabinęs Petro I portretą. V. Putinas, kaip ir Petras I, nori būti visų valdovų valdovas.
Dažnai girdime, kad šiandieninės Rusijos visuomenės mentalitetas – imperialistinis. Ar vadintumėte tai genu?
Buvo pradėta kurti rusų išskirtinumo teorija ir suformuota legenda, kad Rusiją aplankė apaštalas Andriejus. Kristus jį pašaukė pirmąjį, todėl esą Rusija tampa vienu svarbiausių katalikybės lopšių. Suformuotas kultas, kad rusai yra arčiausiai „tikrojo“ tikėjimo.
Istorikas, Vilniaus universiteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Rusijos imperija, Sovietų Sąjunga, paskui Rusijos Federacija. Klausant jūsų įžvalgų susidaro įspūdis, kad keičiasi tik pavadinimai.
Visiškai sutinku. Rusijos gyventojai niekada neturėjo ir neturi jokių teisių ir net nesupranta, kad gali turėti kokias nors teises. 1946 metais amerikiečių diplomatas George’as Cannonas, dirbęs Maskvoje, pasiuntė ilgąją telegramą, kurioje charakterizavo situaciją Sovietų Sąjungoje. Jis pareiškė, kad rusų liaudis yra amorfinė ir nesugeba būti savarankiška, o tik daro tai, kas sakoma.
Kita jo išvada buvo, kad rusų liaudis niekada neįgyvendins jokių pertvarkų, nes ji nesukurta tam ir nesugebanti. Dar viena jo mintis – Rusija niekada nesupranta derybų. Į derybas ji žiūri kaip į kitos pusės silpnumo įrodymą ir reikalauja neįmanomų dalykų.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Michailas Gorbačiovas su žmona Raisa vizito Lietuvoje metu Vilniuje 1990 m. sausio 11 d. Wikipedia.org nuotrauka
Prieš kelis dešimtmečius buvo atlikta apklausa, kaip rusai žiūri į tam tikras tautas, ir 60 procentų jų pareiškė, kad nekenčia amerikiečių, o 59 procentai – lietuvių, nes pastarieji sugriovė Sovietų Sąjungą.
Kuo Rusijos imperinė politika skyrėsi nuo kitų imperijų ekspansinės politikos?
Pirmiausia teroru prieš tų teritorijų gyventojus, kuriuos buvo okupavusi. Rusijos lyderiai buvo negailestingi – tiek svetimiems, tiek saviems. Kai kurie tyrinėtojai tai sieja su totorių-mongolų jungu – šie reikalaudavo, kad būtų klaupiamasi, rodoma pagarba. Jeigu koks nors Rusijos kunigaikštis nesumokėdavo duoklės, jis būdavo nužudomas. Buvo išugdytas paklusnumas turintiems valdžią ir tai išliko per amžius. Pirmasis Rusijos caras – Ivanas Žiaurusis, vien pravardė byloja, kad jis žiauriai susidorodavo su oponentais.
Stačiatikių Bažnyčia totorių-mongolų jungo metu buvo atleista nuo mokesčių. Tokiu būdu suformuota nuostata: jei palaikai valdžią, esi nerepresuojamas. Iki pat mūsų dienų Stačiatikių Bažnyčia palaiko Rusijos režimą.
Rusijos lyderiai buvo negailestingi – tiek svetimiems, tiek saviems.Daugiausia karų Rusija kovojo su gretimomis valstybėmis. Kaip dažnai agresijos priežastys būdavo grindžiamos „istorinėmis teisėmis“ ar „gynyba nuo išorės grėsmės“? 1547-aisiais Ivanas IV tapo caru, o Maskvos kunigaikštystė – Rusija. Tuo metu Rusijos plotas buvo trijų milijonų kvadratinių kilometrų, o 1914 metais Rusijos teritoriją sudarė 21,8 milijono kvadratinių kilometrų. Plotas padidėjo aštuonis karus. Kokiuose gynybiniuose karuose galima tiek kartų padidinti savo valstybės plotą? 12 karų kariauta su Turkija, 20 – su Švedija ir Lenkija, daugiausia nesutarimų buvo su gretimomis valstybėmis. Karų metu nuolat akcentuojama, kad nebuvo pasipriešinimo ir Rusija savavališkai užėmė tas žemes.
Vasilijaus Surikovo paveikslas „Jermakas užkariauja Sibirą“. Wikipedia.org iliustracija
Atkreipčiau dėmesį į Vasilijaus Surikovo paveikslą „Jermakas užkariauja Sibirą“: jame rodomi rusai su muškietomis šaudantys į kitoje upelio pusėje esančius vietinius gyventojus, o pastarieji ginasi mažais lankais. Tai paprasčiausiai užkariavimas ir tikrai ne gynybinis karas.
XIX amžiuje išpopuliarėjo panslavizmo teorija, esą slavų tautos turi priklausyti Rusijos imperijai. Jeigu to padaryti neįmanoma, su tomis valstybėmis reikia kariauti, o jeigu ir tai nepavyksta, reikia paskelbti, kad šias tautas globoja Rusija.
Man įstrigo faktas, kad Vladimiras Putinas savo kabinete yra pasikabinęs Petro I portretą. V. Putinas, kaip ir Petras I, nori būti visų valdovų valdovas.
Dažnai girdime, kad šiandieninės Rusijos visuomenės mentalitetas – imperialistinis. Ar vadintumėte tai genu?
Buvo pradėta kurti rusų išskirtinumo teorija ir suformuota legenda, kad Rusiją aplankė apaštalas Andriejus. Kristus jį pašaukė pirmąjį, todėl esą Rusija tampa vienu svarbiausių katalikybės lopšių. Suformuotas kultas, kad rusai yra arčiausiai „tikrojo“ tikėjimo.
Istorikas, Vilniaus universiteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Rusijos imperija, Sovietų Sąjunga, paskui Rusijos Federacija. Klausant jūsų įžvalgų susidaro įspūdis, kad keičiasi tik pavadinimai.
Visiškai sutinku. Rusijos gyventojai niekada neturėjo ir neturi jokių teisių ir net nesupranta, kad gali turėti kokias nors teises. 1946 metais amerikiečių diplomatas George’as Cannonas, dirbęs Maskvoje, pasiuntė ilgąją telegramą, kurioje charakterizavo situaciją Sovietų Sąjungoje. Jis pareiškė, kad rusų liaudis yra amorfinė ir nesugeba būti savarankiška, o tik daro tai, kas sakoma.
Kita jo išvada buvo, kad rusų liaudis niekada neįgyvendins jokių pertvarkų, nes ji nesukurta tam ir nesugebanti. Dar viena jo mintis – Rusija niekada nesupranta derybų. Į derybas ji žiūri kaip į kitos pusės silpnumo įrodymą ir reikalauja neįmanomų dalykų.
Rusijos gyventojai niekada neturėjo ir neturi jokių teisių ir net nesupranta, kad gali turėti kokias nors teises.Kokį vaidmenį šioje imperijoje atliko Lietuva? Lietuvai buvo skiriama mažiau dėmesio. Tačiau akcentuosiu kelis dalykus. Po 1831 metų sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas. Vadinasi, jeigu kultūros, mokslo židinys yra prieš režimą, reikia jį likviduoti. Dar vienas tikslas buvo skleisti stačiatikybę. Įvažiuojate į Vilnių ir pirmasis didelis pastatas – cerkvė, dabar esanti Algirdo gatvėje. Pereinate Žvėryno tiltą kitapus upės ir ką matote? Cerkvę.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama