Ekonomistė E. Leontjeva: keturių darbo dienų savaitė Lietuvai būtų pavojingas eksperimentas

Vyriausybė (per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją) mato šią idėją kaip galimybę, bet akcentuoja, kad sėkmingam įgyvendinimui reikalingas bandomasis projektas, atidžiai įvertinant rezultatus, darbo krūvio paskirstymą ir užtikrinant tą patį atlyginimą už trumpesnę savaitę.

Verslo atstovai šią idėją vertina itin kritiškai ir vadina ją politiniu futurizmu.

Dienraštis „Bernardinai.lt“ paprašė šį klausimą išsamiau pakomentuoti žinomą ekonomistę, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentę Eleną Leontjevą.

Jūs turite aiškų, paremtą įvairiais skaičiavimais, trumpesnės darbo savaitės poveikio ekonomikai, darbo rinkai, darbuotojų sveikatai vertinimą. Galite juo pasidalyti?

Šiandien, kai kalbamės, yra ketvirtadienis. Jeigu būtų buvusi įvesta keturių darbo dienų savaitė, nuo rytojaus būtume galėję ilsėtis tris dienas.

Keturių darbo dienų savaitė atrodo kaip rinkėjų gundymas – prisiminkime Edeno sodo istoriją. Visi trokštame gyventi laisviau, draugiškiau, kad nereikėtų prakaituoti dirbant, tačiau esame iš Edeno sodo išvaryti. Darbas yra ne tik būtinybė, bet ir mus kaip asmenybes kurianti priemonė, didžiulė pagalba sau patiems.

Nuolatinis žmonių kurstymas prieš darbą man atrodo labai pavojingas, tarsi jis būtų mūsų priešas. Tokiu būdu mes prieštaraujame savo prigimčiai – tarnauti kitiems, realizuoti save per darbą, nuolat stengtis. Be darbo, be pastangų mes nieko nepasieksime nei moksle, nei kultūroje įgyvendindami savo svajones. Visur reikalingos pastangos.

Mano argumentas – žmonės neturi būti priešinami su darbu, darbdaviais, kurie neva verčia mus dirbti. Žmogiška prigimtis verčia mus dirbti, kad galėtume tęsti giminę, kad turėtume, ką valgyti, turėtume stogą virš galvos. Šis supriešinimas su kitu žmogumi, kuris tarsi tave verčia dirbti, yra pavojinga apgaulė, nes mums dabar kaip niekad reikia santarvės.

Ten, kur įgyvendinami trumpesnio darbo eksperimentai, visada reikalaujama per trumpesnį laiką padaryti tą patį darbą kaip anksčiau. Šalies mastu tai būtų BVP, įmonės mastu – toks pats produkcijos kiekis. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad dirbti reikia greičiau, efektyviau, investuoti į naujas technologijas. O investicijos pas mus mažėja, nesudarome joms palankių sąlygų. Darbo našumas atsilieka nuo atlyginimų. Tad jį reikia didinti, bet neretai girdime, kad jau dabar dalis įvairių sektorių žmonių pasiekę išsekimo ribą.

Taigi priversti žmogų keturias dienas dirbti dar greičiau yra nehumaniška.

Mums reikia ne tik greitesnio, didesnio našumo per vieną valandą, bet reikia didesnio našumo apskritai, nes norime, kad mūsų BVP pasiektų 100 milijardų eurų. To reikia, kad galėtume finansuoti išaugusius gynybos poreikius. Dabar BVP sudaro apie 80 milijardų eurų. Turime dirbti ne tik našiau, greičiau, bet ir išlaikyti bent tą pačią kaip šiuo metu darbo apimtį.

Keturių darbo dienų savaitė išbandoma daugelyje šalių ir privataus, ir viešojo sektoriaus įmonėse. Suprantama, darbuotojams, kaip sakote, tai naudinga. O kaip tokia praktika paveikia šalių ekonomiką? Kas dengia praradimą? Juk per keturias dienas nepagaminsi tiek produkcijos, kiek per penkias dienas?

Jeigu visuomenė pasiekusi tokį lygį, kad gali sau leisti daugiau ilsėtis, mažiau dirbti, eksperimentas įmanomas. Bet mes to nesame pasiekę.

Kai kurios valstybės įmonės įgyvendina keturių darbo dienų savaitę, tačiau tai nereiškia, kad jų patirtį galima visuotinai pritaikyti. Viena vertus, tai rodo, kad valstybės sektorius gali dirbti greičiau, taupiau, bet tuo sutaupymu turi naudotis visa visuomenė, o ne konkrečios įmonės darbuotojai.

Dabartinės valdžios atstovai gana aktyviai kaip savotišką masalą rinkėjams naudojo keturių darbo dienų savaitės idėją. Dabar būdami valdžioje pritilo. Šią idėją turbūt gesina ir naujausia Tarptautinio valiutos fondo rekomendacija Lietuvai didinti mokesčius. Pabrėžta, kad be papildomų pajamų iš mokesčių nebūtų užtikrintas biudžeto tvarumas, ypač augant gynybos išlaidoms?

Reikėtų atsižvelgti į padėtį mūsų darbo rinkoje. Jau dabar stokojame žmonių beveik visuose sektoriuose. Trūksta slaugių, gydytojų, mokytojų. Kas nutiktų, jeigu žmonės dirbtų viena diena mažiau? Turėti tris poilsio dienas vilioja, tačiau ir muziejai būtų uždaryti, nes darbuotojai ilsėtųsi, ir pas gydytojus neprisibelstume. Susumavus visas pasekmes aiškėja, kad tai būtų labai pavojingas eksperimentas.

Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijoje pabrėžiama, kad Lietuvos surenkamos mokesčių pajamos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Kodėl?

Rengiant praėjusią mokesčių reformą turėjo būti atsižvelgta į problemas, kurias įvardija Tarptautinis valiutos fondas. Tai PVM atotrūkis, šešėlinė ekonomika, labai skirtingi tarifai, Lietuvoje sukuriantys tam tikras mokesčių rojaus zonas. Deja, šios problemos nebuvo išspręstos arba buvo sprendžiamos tik iš dalies.

Mūsų mokesčių sistema neatitinka pamatinių mokesčių administravimo ir apskritai mokesčių sistemos principų. Mūsų instituto atlikta mokesčių analizė parodė teisinių principų ir tikrovės atotrūkį, dėl jo atsiranda atotrūkis tarp galimų ir realių pajamų, kurias gauna biudžetas. Taigi reikia pradėti nuo principų. Jeigu galima gauti tas pačias pajamas paprasčiau, skaidriau, privalome tai daryti, o ne kurti sudėtingas schemas.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama