L. Kojala apie JT Generalinėje Asamblėjoje nagrinėtą Palestinos ateities klausimą: padėtis išlieka sudėtinga, perspektyvos miglotos
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kelios Vakarų šalys – Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Australija – oficialiai pripažino Palestinos valstybę. Tą patį padarė ir Andora, Belgija, Liuksemburgas, Malta bei Monakas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį žingsnį pavadino vieninteliu keliu į taikią Izraelio ateitį. Nors šis pripažinimas greitai nepakeis karo apimto regiono padėties, diplomatai jį laiko augančio pasaulinio sutarimo atspindžiu.
Dienraščiui „Bernardinai.lt“ padėtį Palestinoje komentuoja politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas LINAS KOJALA.
Gerbiamasis Linai, tarptautinė bendruomenė – Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos – palaiko idėją, kad taikiausias ir tvariausias konflikto Artimuosiuose Rytuose sprendimas yra dviejų nepriklausomų valstybių Izraelio ir Palestinos sukūrimas. Kodėl nuo 1967-ųjų nepavyksta įgyvendinti šio siekio?
Geopolitinė situacija yra labai sudėtinga. Matėme ne vieną bandymą įgyvendinti dviejų valstybių idėją, tačiau nepavyko. Dabartiniu metu dėl vykstančių karų, teroristinių aktų ir politinių nesutarimų tai padaryti taip pat sudėtinga. Klausimų daug: kaip ir kur brėžti šalių ribas, kaip užtikrinti, kad Izraelio valstybei nekiltų teroristinių organizacijų grėsmė, kas garantuotų palestiniečių teisių įgyvendinimą?
Dviejų valstybių idėja gyvuoja ir toliau, tačiau pastaraisiais metais ji sumenko tiek Izraelyje, tiek Palestinoje. Gyventojai nemato jos įgyvendinimo perspektyvų.
Protestas prieš Izraelį „Leiskit Gazai gyvent“. Vilnius, 2025 m. rugpjūčio 4 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Šiais metais Palestinos valstybę pripažino Kanada, Didžioji Britanija, Australija, Portugalija, Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Malta. Jų atstovai teigia, kad pripažinimas yra būdas atgaivinti taikos viltį ir skatinti politinį sprendimą, kuris užtikrintų saugumą tiek palestiniečiams, tiek izraeliečiams. Kodėl Palestinos valstybės tarptautiniam pripažinimui ypač priešinasi Izraelis ir Jungtinės Valstijos?
Valstybingumui reikalingi veiksniai, kuriems pritaria tarptautinė bendruomenė. Tai aiškios teritorinės ribos, efektyvi valstybės arba politinio veikėjo valdžia ir tarptautinis pripažinimas. Dabartiniu metu Palestina šių bruožų neturi. Jos teritorija neapibrėžta, skilusi į Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą. Nėra veiksmingos valdžios. Veikia „Hamasׅ“ ir Mahmoudo Abbaso valdžia. Šie veiksniai rodo, kad šiandien Palestinos valstybė nėra funkcionali.
Yra bandymų permąstyti situaciją, spręsti humanitarinę padėtį Gazos Ruože, sukurti prielaidas derybų procesui. Šiame lauke labai daug simbolizmo. Jis svarbus politikoje. Apie 150 pasaulio valstybių jau pripažįsta Palestiną, tačiau realūs pokyčiai staiga neįvyks.
Pasak Jungtinių Tautų tyrėjų grupės, Izraelis Palestinoje vykdo genocido politiką. Tuo metu Izraelis pareiškė, kad Palestinos valstybė negali apskritai egzistuoti ir kad Izraelis toliau plės gyvenviečių statybą okupuotame Vakarų Krante. Kaip tai pakomentuotumėte?
Izraelis nuolatos pabrėžia, kad tokiai nedidelei teritorine prasme valstybei kyla egzistencinė grėsmė. Tai liudija spalio 7-osios teroro aktai, daugybė karų, regione vykusių ne vieną dešimtmetį. Izraelis siekia užsitikrinti ilgalaikį saugumą.
Padėtis regione sudėtinga, paprastų sprendimų nėra. Perspektyvos, kad situacija artimiausiu metu pasikeis, – labai miglotos.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
