MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Naujienų, tiriamoji žurnalistika • 2025.10.29 14:34

Psichologė-psichoterapeutė S. Valevičienė: keldami mamoms per didelius lūkesčius nesukursime erdvės pagalbai

Bernardinai.lt
Bernardinai.lt

Turinį įkėlė

Psichologė-psichoterapeutė S. Valevičienė: keldami mamoms per didelius lūkesčius nesukursime erdvės pagalbai
Your browser does not support the audio element.
Kokią įtaką visuomenės nuomonė daro mamoms? Laidoje S. Valevičienė svarsto, kad vieši kaltinimai nepagerina padėties, nes moterys, ypač patiriančios pogimdyminę depresiją, ir taip jaučiasi prislėgtos didžiulės kaltės. „Kritika nesukuria erdvės, kurioje mama jaustųsi saugi kreiptis pagalbos“, – sako pogimdyminės depresijos reiškinį nagrinėjanti specialistė. Ji mano, kad visuomenės spaudimas dar sustiprina įsitikinimą žmogui, jog kažkas jam negerai. Pašnekovės teigimu, kiekviena vaiko palikimo istorija yra labai sudėtinga, o visuomenės lygmeniu trūksta empatijos. youtube.com video Ar mama tapo įrankiu šiuolaikinėje kultūroje?  Pasak S. Valevičienės, sprendimas palikti vaiką gali būti ir ilgo proceso, ir staigaus afekto rezultatas. Priežastys įvairios – nuo pogimdyminės depresijos iki potrauminio streso sutrikimo, jei gimdyta sudėtingai. Specialistės teigimu, pasitaiko atvejų, kai tam tikrais atvejais moters realybės suvokimą iškraipo psichozė. „Aplinkiniams tobula galinti atrodyti mama vieną dieną ima ir palūžta“, – tęsia ji. Psichologė-psichoterapeutė užsimena, kad šiuolaikinėje kultūroje į mamą žiūrima kaip į įrankį, kuris turi sukurti vaikui idealią vaikystę, pamirštant pačios moters psichologinę būklę. „Beveik visos į psichoterapeutės kabinetą ateinančios mamos jaučiasi neadekvačios ir mano, kad joms vienoms nesiseka“, – sako ne vienus metus pogimdyminės depresijos reiškinį nagrinėjanti specialistė. Jos teigimu, socialiniai tinklai šį jausmą stiprina formuodami nerealius lūkesčius. Be kita ko, informacijos perteklius kartu su nuolatiniu spaudimu lemia ne tik perdegimą, bet ir nerimo sutrikimus ar depresiją. Pogimdyminė depresija gresia ir tėčiams S. Valevičienė akcentuoja ir besikeičiantį tėčio vaidmenį visuomenėje. Ji mano, kad šiandien iš vyrų tikimasi ne tik finansinio aprūpinimo, bet ir aktyvaus emocinio įsitraukimo auginant vaiką, o daugeliui tai tampa iššūkiu. „Pogimdyminę depresiją patiria ne tik mamos – ja suserga maždaug vienas iš dešimties tėčių“, – atnaujinta statistika dalijasi specialistė. Ji priduria, kad vyrai vis dar rečiau ieško pagalbos ir savo būseną dažnai slepia priklausomybėmis ar pasinerdami į darbą. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-12-10

Muziejuje „Globus“ – gimnazistų ekskursijos

Muziejuje „Globus“ – gimnazistų ekskursijos
2025-12-10

STEAM – žaidimų aikštelė protui

STEAM – žaidimų aikštelė protui
2025-12-10

Mažieji klaipėdiečiai dalijosi tvarumo idėjomis

Mažieji klaipėdiečiai dalijosi tvarumo idėjomis
2025-12-10

KU studentė triumfavo nacionaliniame konkurse

KU studentė triumfavo nacionaliniame konkurse
2025-12-09

Socialdemokratas apie pataisas LRT: čia buvo politinis sprendimas

Socialdemokratas apie pataisas LRT: čia buvo politinis sprendimas
Dalintis straipsniu
Psichologė-psichoterapeutė S. Valevičienė: keldami mamoms per didelius lūkesčius nesukursime erdvės pagalbai