Naujasis Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas A. Antanaitis: kuo daugiau nuomonės formuotojų, tuo didesnis tikros žurnalistikos ilgesys

Dienraščiui „Bernardinai.lt“ jis pasakoja apie šiuolaikinės žurnalistikos iššūkius ir perspektyvas.

Žurnalistikos transformacijos

Matęs įvairias Lietuvos žurnalistikos epochas – nuo sovietinės iki šiandieninio skaitmeninio virsmo – A. Antanaitis konstatuoja, kad stambiosios popierinės spaudos beveik nebeliko.

Vis dėlto išliko kultūros žurnalai, mėnraščiai ir savaitraščiai, taip pat vietinė regioninė žiniasklaida, kuri yra „arti vietinio žmogaus“ ir gyventojams aiškiau atsako į klausimą, kas yra žurnalistika.

Svečio teigimu, išnykusius popierinius leidinius pakeitė interneto portalai, pasižymintys intensyvesniu naujienų tempu.

Redakcijos vaidmuo ir profesionalumo kriterijai

Viena skaudžiausių šiuolaikinių problemų – redakcijos sampratos nykimas. Naujasis Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas kritiškai vertina ir tai, kad kiekvienas nuomonės formuotojas save laiko žurnalistu.

„Tikrosios žurnalistikos esmė – ne nuomonės formavimas, o principas Audi alteram partem – „Tebūnie išklausyta ir antroji pusė“. Žurnalisto siekis – objektyvumas, faktų pateikimas ir analizė, remiantis abiejų pusių nuomonėmis“, – tikina naujasis profesinės sąjungos pirmininkas.  

Pašnekovas mano, kad redakcija išlieka saugikliu, įvertinančiu žurnalisto darbą ir atsakančiu už jo kokybę. Jo teigimu, šis darinys nustato kokybės kriterijus ir etines normas.

Visuomeninio transliuotojo dilema

Kalbėdamas apie visuomeninį transliuotoją, A. Antanaitis pažymi, kad pozityvių reitingų siekimas ir reikalavimas vykdyti misiją – nesuderinami dalykai.

„Visuomeninis transliuotojas turi būti nenuobodus, bet vykdyti misiją. Dabar matome, kad spaudimas sukelia reiškinių, kai transliuotojo taryba tampa įkaite dėl savų interesų“, – sako naujasis Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Pašnekovas priduria, kad nereikia bijoti audito, ir nesutinka su vyraujančia nuomone, esą tokiais auditais ribojama žodžio laisvė. „Audituojami biudžetiniai pinigai, todėl svarbu matyti, kaip išleidžiamas mokesčių mokėtojų euras“, – mintį tęsia pašnekovas.

Žiniasklaidos ateitis

Prakalbus apie žiniasklaidos vaidmenį, ilgametis žurnalistas tikina, kad jam nepatinka, jog žurnalistai vaizduojami kaip valdžios priešai: valstybėje visi yra bendradarbiai, o žiniasklaidos vaidmuo – skelbti informaciją, kurią institucijos privalo pateikti visuomenei.

Pirmininko A. Antanaičio teigimu, partinė žiniasklaida Lietuvoje neturi perspektyvų dėl mažos rinkos, lėšų trūkumo ir apribojimo kalbėti „tik savo partijos žmonėms“.

Jis įsitikinęs, kad vienas iš pagrindinių Lietuvos žurnalistų sąjungos siekių yra pabrėžti skirtį tarp tikro žurnalisto ir nuomonės formuotojo.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama