M. Baltrukevičius apie prezidento ir socialdemokratų santykius: bandoma parodyti, kad šalies vadovas nėra visagalis
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="„Geopolitinis fonas reikalauja, kad ministru būtų pasirinktas žmogus, tiek turintis prezidento pasitikėjimą, tiek opozicijos vertinamas gana gerai“, – kalbėdamas apie galimą kandidatą į krašto apsaugos ministrus sako Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas MATAS BALTRUKEVIČIUS."]
Be krašto apsaugos ministrės atsistatydinimo ir svarstymo apie naująjį ministrą, šią savaitę Lietuvos politikos padangė kaito ir dėl prezidento santykių su valdančiaisiais, kurie Seime nepalaikė jo teikto kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus.
Apie besibaigiančios savaitės Lietuvos politikos įvykius – dienraščio „Bernardinai.lt“ apžvalgoje.
Prezidentas šią savaitę iš krašto apsaugos ministro pareigų atleido Dovilę Šakalienę. Kaip apskritai žiūrite į šią situaciją? Kaip iki tokio lygio per mažiau nei mėnesį suprastėjo premjerės ir ministrės santykiai?
Man sunku prisiminti panašų atvejį, kad ministrų kabinetui startavus per tokį trumpą laiką iš jo pasitrauktų du ministrai. Ignotas Adomavičius apskritai pagerino antirekordą, o Šakalienės atvejis truputėlį kitoks, nes ji ir prieš tai dirbo ministre. Dabar mes daugiausia kalbame apie gynybai skiriamą finansavimą, bet manau, kad prezidentui labiau rūpėjo viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie ministrės darbo stilių.
Iki tol matėme didelę politinio pasitikėjimo darbuotojų kaitą, dabar kai kurie iš jų irgi kalba su žiniasklaida apie priežastis, kodėl pasitraukė. Tad manau, kad prezidentui ši pusė buvo svarbesnė, o ketvirtadienį jis pripažino, jog jam ne visi žingsniai, padaryti vasarą, patiko. Jis minėjo, kad karinės žvalgybos vadovui reikėjo leisti ramiai baigti kadenciją.
Nors iki šiol Prezidentūra gynė Šakalienę, dabar pats prezidentas atvirai kalba, kad ne visi ministrės sprendimai buvo geri. Greičiausiai jis būtų užėmęs kitokią poziciją, jeigu ginčas būtų tik dėl gynybos finansavimo. Prezidentas irgi vertina visumą – socialdemokratams kliūva vieni dalykai, Nausėdai – kiti, vis dėlto jis mato, kad esamomis sąlygomis nelabai buvo galima tęsti darbą.
[caption id="attachment_1397227" align="alignleft" width="2560"]
Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
Premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi kandidatą į krašto apsaugos ministrus turėti kitą savaitę. Viešojoje erdvėje jau pasigirsta kalbų, kad viceministras Karolis Aleksa galėtų tapti naujuoju ministru. Kaip vertinate jo kandidatūrą?
Didelio pasirinkimo nėra – socialdemokratai nėra iš tų partijų, kad prie Krašto apsaugos ministerijos rikiuotų norinčiųjų ir galinčiųjų būti ministrais eiles. Jei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai dabar galėtų skirti krašto apsaugos ministrą, turėtų daugiau kandidatų. Teoriškai socialdemokratai turi penkis savo žmones Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), bet nematau jokio akivaizdaus pasirinkimo.
Visai logiška, kad žiūrima į viceministrus. Aišku, vieniems gali susidaryti įspūdis, kad ne tik Šakalienė, bet ir visa jos komanda yra susikompromitavusios ir reikia balto lapo. Tačiau šiuo atveju dar sunkiau rasti kandidatą – atrodo, kad Šakalienės komanda pasitikėjimą turi, ir turbūt logiškiausia Aleksą teikti ministru. Jis kaip tik neseniai tapo socialdemokratu. Matome, kad įtampa tarp partijos ir Nausėdos auga, tad kito viceministro Tomo Godliausko šansai mažesni, nors jis vertinamas gerai.
Geopolitinis fonas reikalauja, kad ministru būtų pasirinktas žmogus, tiek turintis prezidento pasitikėjimą, tiek opozicijos vertinamas gana gerai. Vakar buvęs NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas apie Aleksą atsiliepė neblogai. Šiuo atveju ir darbų perėmimas būtų lengvesnis, jei ateitų dirbęs ministerijoje žmogus.
Tai, kad socialdemokratai pasilieka šiek tiek laiko ir kandidato šią savaitę dar nepristatė, rodo, jog diskusijos partijoje dar nesibaigusios ir yra alternatyvių variantų, vis dėlto favoritas gana aiškus.
Premjerė Inga Ruginienė Seimo plenariniame posėdyje. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
Pakalbėkime apie oro erdvės pažeidimus. Trečiadienio naktį fiksavus keliasdešimt oro erdvės pažeidimų, pasieniečiai perėmė dvylika kontrabandinių balionų ir sulaikė keturis žmones. Ketvirtadienio vakarą Lietuvos oro erdvę pažeidė du Rusijos naikintuvai. Ar visuomenė neliks nusivylusi, kad oro erdvės apsaugai politikai nepasiūlo naujų algoritmų?
Aišku, kad tokios situacijos nėra malonios. Balionai didelės grėsmės pačiam saugumui nekelia, nes, anot ekspertų, jie dažniausiai skrenda per daug neprognozuojamai, kad juos būtų galima panaudoti kariniams tikslams. Tačiau balionai sutrikdo skrydžius, tuomet lėktuvai nukreipiami į kitus oro uostus, ir žmonės patiria didelių nepatogumų. Yra lūkestis, kad su oro erdvės pažeidimais būtų tvarkomasi efektyviau ir greičiau.
Dėl ketvirtadienį įvykusio oro erdvės pažeidimo didelių priekaištų neturėtų būti, reaguota pagal visus algoritmus. Manau, visuomenę labiau jaudina dronų incidentai, ypač kai dronas nukrito poligone. Akivaizdus lūkestis, kad tokioms istorijoms turėtų būti užkertamas kelias.
Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad balto dūmo iš Kultūros ministerijos kaminų dar nėra. Kaip manote, kodėl taip užtruko ministro paieškos?
Paieškos užsitęsė dėl to, kad nėra akivaizdaus sprendimo. Socialdemokratai pasiūlė išeitį – jie perima ministeriją iš „aušriečių“, tai buvo ir įtvirtinta, bet praėjo kelios dienos, Ruginienė susitiko su Remigijumi Žemaitaičiu, ir tada formuluotės pasikeitė: teigta, esą ieškosime visi, bus bendras kandidatas.
Socialdemokratai plėšomi skirtingų interesų. Viena vertus, ramybę tiek jiems, tiek prezidentui viešųjų ryšių prasme garantuotų pačių socialdemokratų žmogus arba su jokiomis politinėmis partijomis nesusijęs, kultūros visuomenėje gerbiamas stiprus kultūros vadybininkas, taip pat tai, kad nebūtų nė vieno viceministro, susijusio su „Nemuno aušra“.
Kita vertus, Žemaitaičio žodžius reikia interpretuoti atsargiai, nes jo pozicijos keičiasi. Tačiau jis yra gana aiškiai pasakęs, kad Vaida Aleknavičienė galėtų būti bendra koalicijos kandidatė į kultūros ministrus. Vis dėlto vargu ar jam tinka scenarijus, pagal kurį „Nemuno aušra“ negali pasiūlyti net savo viceministrų. Manau, būtent socialdemokratai delsia dėl to, kad nežino, kaip į vieną ar kitą sprendimą reaguos Žemaitaitis, ir bando šį klausimą nustumti į šoną, kad procesai su biudžetu pajudėtų į priekį.
Tai, kad viskas taip ilgai trunka, rodo, jog nėra gerų išeičių.
[caption id="attachment_1399747" align="alignleft" width="2560"]
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka[/caption]
Matome, kad socialdemokratai suinteresuoti dirbti koalicijoje, kaip ir Žemaitaitis. Frakcija pastarajam davė pylos dėl jo komunikacijos, nes dėl jo kalbų socialdemokratų kantrybė rimtai išbandoma. Jeigu atsitiktų taip, kad įtampa dėl Kultūros ministerijos būtų neišsprendžiama ir koalicija neatlaikytų, tada jos griūties scenarijus taptų įmanomas. Tačiau Žemaitaitis puikiai supranta, kad jo frakcijos žmonėms rūpi ilgiau išbūti valdžioje, ir jis stengsis susitarti. Šioje situacijoje abi pusės nori tęsti darbą kartu, tačiau klausimas, ar pavyks susitarti.
Konstitucinio Teismo teisėjais šią savaitę Seimas paskyrė Julių Sabatauską ir Artūrą Driuką, bet atmetė prezidento teikto Haroldo Šinkūno kandidatūrą. Buvo visokių svarstymų, kad šis gestas rodo pablogėjusius prezidento ir valdančiųjų socialdemokratų santykius. Kaip tai vertinate?
Slaptas balsavimas kaskart palieka didelę intrigą, nes Seimo nariai remdamiesi savo sąžine sprendžia, kaip elgtis vienomis ar kitomis aplinkybėmis. Šioje situacijoje daug neapibrėžtumo, nes prezidentas kaltina socialdemokratus, kad susiklostė toks atvejis. Jie yra pirmasis taikinys, nes opozicija nesugebėtų pasiekti tokio rezultato, kad kandidatas būtų atmestas. Visgi frakcijų atsakomybė yra labai neapibrėžta, nes negalima patikrinti, kaip kuri frakcija balsavo, kiek jos narių balsavo „už“, „prieš“ arba susilaikė.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Prezidentas jautriai reagavo į atmestą kandidatūrą, tačiau jau vakar švelnino toną. Nausėda supranta, kad per likusią savo kandencijos dalį jis turės dirbti su šiuo Seimu, galbūt ir su šia Vyriausybe. Nes jis turi ambicijų veikti ne tik užsienio, bet ir vidaus politikoje, o to nepadarysi be bent jau neutralių santykių su valdančiaisiais.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
Premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi kandidatą į krašto apsaugos ministrus turėti kitą savaitę. Viešojoje erdvėje jau pasigirsta kalbų, kad viceministras Karolis Aleksa galėtų tapti naujuoju ministru. Kaip vertinate jo kandidatūrą?
Didelio pasirinkimo nėra – socialdemokratai nėra iš tų partijų, kad prie Krašto apsaugos ministerijos rikiuotų norinčiųjų ir galinčiųjų būti ministrais eiles. Jei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai dabar galėtų skirti krašto apsaugos ministrą, turėtų daugiau kandidatų. Teoriškai socialdemokratai turi penkis savo žmones Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), bet nematau jokio akivaizdaus pasirinkimo.
Visai logiška, kad žiūrima į viceministrus. Aišku, vieniems gali susidaryti įspūdis, kad ne tik Šakalienė, bet ir visa jos komanda yra susikompromitavusios ir reikia balto lapo. Tačiau šiuo atveju dar sunkiau rasti kandidatą – atrodo, kad Šakalienės komanda pasitikėjimą turi, ir turbūt logiškiausia Aleksą teikti ministru. Jis kaip tik neseniai tapo socialdemokratu. Matome, kad įtampa tarp partijos ir Nausėdos auga, tad kito viceministro Tomo Godliausko šansai mažesni, nors jis vertinamas gerai.
Geopolitinis fonas reikalauja, kad ministru būtų pasirinktas žmogus, tiek turintis prezidento pasitikėjimą, tiek opozicijos vertinamas gana gerai. Vakar buvęs NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas apie Aleksą atsiliepė neblogai. Šiuo atveju ir darbų perėmimas būtų lengvesnis, jei ateitų dirbęs ministerijoje žmogus.
Tai, kad socialdemokratai pasilieka šiek tiek laiko ir kandidato šią savaitę dar nepristatė, rodo, jog diskusijos partijoje dar nesibaigusios ir yra alternatyvių variantų, vis dėlto favoritas gana aiškus.
Man labai kliūva tokie personaliniai sprendimai, kai iš esmės pasakoma, kad ministras nesusitvarko, tad tą klausimą perduokime kitai ministerijai. O jeigu perdavus kitai ministerijai pasirodys, kad ir ji nesusitvarko?Pirmadienį premjerė pranešė, kad gynybos pramonę nuo šiol kuruos Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ministerijos. Ar tikėtina, kad paskyrus naująjį krašto apsaugos ministrą ši sritis galėtų grįžti KAM priežiūrai? Man labai kliūva tokie personaliniai sprendimai, kai iš esmės pasakoma, kad ministras nesusitvarko, tad tą klausimą perduokime kitai ministerijai. O jeigu perdavus kitai ministerijai pasirodys, kad ir ji nesusitvarko? Tai gal dar kitai ministerijai perduosime šį klausimą? Įsisuka keistas rastas, juo labiau kad Ruginienė pirmadienį buvo šimtu procentų tikra, jog su Šakaliene teks išsiskirti, – kam tada priimti tokius sprendimus? Logika sakytų, kad greičiausiai šis klausimas laikinai bus kitų ministerijų atsakomybė, bet precedentas atrodo labai keistas. Asmeninės politikų savybės neturėtų lemti tokių dalykų. [caption id="attachment_1403557" align="alignleft" width="2560"]
Premjerė Inga Ruginienė Seimo plenariniame posėdyje. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
Pakalbėkime apie oro erdvės pažeidimus. Trečiadienio naktį fiksavus keliasdešimt oro erdvės pažeidimų, pasieniečiai perėmė dvylika kontrabandinių balionų ir sulaikė keturis žmones. Ketvirtadienio vakarą Lietuvos oro erdvę pažeidė du Rusijos naikintuvai. Ar visuomenė neliks nusivylusi, kad oro erdvės apsaugai politikai nepasiūlo naujų algoritmų?
Aišku, kad tokios situacijos nėra malonios. Balionai didelės grėsmės pačiam saugumui nekelia, nes, anot ekspertų, jie dažniausiai skrenda per daug neprognozuojamai, kad juos būtų galima panaudoti kariniams tikslams. Tačiau balionai sutrikdo skrydžius, tuomet lėktuvai nukreipiami į kitus oro uostus, ir žmonės patiria didelių nepatogumų. Yra lūkestis, kad su oro erdvės pažeidimais būtų tvarkomasi efektyviau ir greičiau.
Dėl ketvirtadienį įvykusio oro erdvės pažeidimo didelių priekaištų neturėtų būti, reaguota pagal visus algoritmus. Manau, visuomenę labiau jaudina dronų incidentai, ypač kai dronas nukrito poligone. Akivaizdus lūkestis, kad tokioms istorijoms turėtų būti užkertamas kelias.
Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad balto dūmo iš Kultūros ministerijos kaminų dar nėra. Kaip manote, kodėl taip užtruko ministro paieškos?
Paieškos užsitęsė dėl to, kad nėra akivaizdaus sprendimo. Socialdemokratai pasiūlė išeitį – jie perima ministeriją iš „aušriečių“, tai buvo ir įtvirtinta, bet praėjo kelios dienos, Ruginienė susitiko su Remigijumi Žemaitaičiu, ir tada formuluotės pasikeitė: teigta, esą ieškosime visi, bus bendras kandidatas.
Socialdemokratai plėšomi skirtingų interesų. Viena vertus, ramybę tiek jiems, tiek prezidentui viešųjų ryšių prasme garantuotų pačių socialdemokratų žmogus arba su jokiomis politinėmis partijomis nesusijęs, kultūros visuomenėje gerbiamas stiprus kultūros vadybininkas, taip pat tai, kad nebūtų nė vieno viceministro, susijusio su „Nemuno aušra“.
Kita vertus, Žemaitaičio žodžius reikia interpretuoti atsargiai, nes jo pozicijos keičiasi. Tačiau jis yra gana aiškiai pasakęs, kad Vaida Aleknavičienė galėtų būti bendra koalicijos kandidatė į kultūros ministrus. Vis dėlto vargu ar jam tinka scenarijus, pagal kurį „Nemuno aušra“ negali pasiūlyti net savo viceministrų. Manau, būtent socialdemokratai delsia dėl to, kad nežino, kaip į vieną ar kitą sprendimą reaguos Žemaitaitis, ir bando šį klausimą nustumti į šoną, kad procesai su biudžetu pajudėtų į priekį.
Tai, kad viskas taip ilgai trunka, rodo, jog nėra gerų išeičių.
[caption id="attachment_1399747" align="alignleft" width="2560"] „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka[/caption]
Matome, kad socialdemokratai suinteresuoti dirbti koalicijoje, kaip ir Žemaitaitis. Frakcija pastarajam davė pylos dėl jo komunikacijos, nes dėl jo kalbų socialdemokratų kantrybė rimtai išbandoma. Jeigu atsitiktų taip, kad įtampa dėl Kultūros ministerijos būtų neišsprendžiama ir koalicija neatlaikytų, tada jos griūties scenarijus taptų įmanomas. Tačiau Žemaitaitis puikiai supranta, kad jo frakcijos žmonėms rūpi ilgiau išbūti valdžioje, ir jis stengsis susitarti. Šioje situacijoje abi pusės nori tęsti darbą kartu, tačiau klausimas, ar pavyks susitarti.
Konstitucinio Teismo teisėjais šią savaitę Seimas paskyrė Julių Sabatauską ir Artūrą Driuką, bet atmetė prezidento teikto Haroldo Šinkūno kandidatūrą. Buvo visokių svarstymų, kad šis gestas rodo pablogėjusius prezidento ir valdančiųjų socialdemokratų santykius. Kaip tai vertinate?
Slaptas balsavimas kaskart palieka didelę intrigą, nes Seimo nariai remdamiesi savo sąžine sprendžia, kaip elgtis vienomis ar kitomis aplinkybėmis. Šioje situacijoje daug neapibrėžtumo, nes prezidentas kaltina socialdemokratus, kad susiklostė toks atvejis. Jie yra pirmasis taikinys, nes opozicija nesugebėtų pasiekti tokio rezultato, kad kandidatas būtų atmestas. Visgi frakcijų atsakomybė yra labai neapibrėžta, nes negalima patikrinti, kaip kuri frakcija balsavo, kiek jos narių balsavo „už“, „prieš“ arba susilaikė.
Socialdemokratams prezidentas ilgą laiką buvo svarbi atrama, jie patys Nausėdą įsileido į koalicijos vidaus gyvenimą, jo įtaka buvo didelė formuojant ir Palucko, ir Ruginienės Vyriausybę.Socialdemokratams prezidentas ilgą laiką buvo svarbi atrama, jie patys Nausėdą įsileido į koalicijos vidaus gyvenimą, jo įtaka buvo didelė formuojant ir Palucko, ir Ruginienės Vyriausybę. Tačiau socialdemokratai mato to pasekmes, Adomavičiaus istorija galėjo ir nenutikti, jeigu prezidentas nebūtų buvęs tokios skeptiškos nuomonės apie Šarūną Birutį. Kitas svarbus momentas – ministerijų mainai. Prezidentas buvo vienas iš pagrindinių idėjos šalininkų, kad reikia išsaugoti Žygimantą Vaičiūną, tad socialdemokratai turi perimti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Socialdemokratai šiuo sprendimu siunčia žinią, kad jie yra gana didelė frakcija ir gali elgtis nepriklausomai, nebūtinai žiūrėti į prezidentą, laukti jo nuomonės. Tą patį galima pasakyti ir apie atmestą prezidento veto dėl „čekiukų“: prezidentui bandoma parodyti, kad jis nėra visagalis, ir socialdemokratai ne iki galo patenkinti bendravimu su juo. [caption id="attachment_1081402" align="alignleft" width="2000"]
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Prezidentas jautriai reagavo į atmestą kandidatūrą, tačiau jau vakar švelnino toną. Nausėda supranta, kad per likusią savo kandencijos dalį jis turės dirbti su šiuo Seimu, galbūt ir su šia Vyriausybe. Nes jis turi ambicijų veikti ne tik užsienio, bet ir vidaus politikoje, o to nepadarysi be bent jau neutralių santykių su valdančiaisiais.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
