L. Kojala apie šimtą D. Trumpo prezidentavimo dienų: nemažos amerikiečių dalies vilčių jis nepateisino

[intro_text content="Balandžio 29-ąją sukanka šimtas dienų, kai prisiekė Jungtinėse Amerikos Valstijose antrą kartą prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas."]

Kaip skelbia pranešimai, šiandien jis susiduria su rekordiškai žemu visuomenės pasitikėjimu. Naujausios apklausos rodo – tik apie 40 proc. amerikiečių pritaria D. Trumpo darbui, o didžioji dauguma – akivaizdžiai ne. Tai prasčiausias JAV prezidento startas per pastaruosius septynis dešimtmečius.

Išsamiau dienraščiui „Bernardinai.lt“ D. Trumpo šimtą pirmųjų prezidentavimo dienų komentuoja politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas LINAS KOJALA.

[youtube embed=XU70tuRomOs]

Gerbiamas Linai, lygiai prieš šimtą dienų, duodamas interviu mūsų dienraščiui, sakėte, cituoju: „Tikėtina, kad naujoji Donaldo Trumpo kadencija bus aktyvesnė ir efektyvesnė.“ Kad aktyvesnė – tai taip, o ar efektyvesnė? Ką pasakytumėte šiandien, kai sukako šimtas dienų nuo JAV prezidento prisaikdinimo?

Manau, kad Trumpas yra ir efektyvesnis, ir aktyvesnis. Jo antroji kadencija leidžia kur kas geriau realizuoti jo paties idėjas, nes komanda, kurią jis subūrė, atspindi jo politinę ideologiją ir laikyseną. Anksčiau ji jam atvirai prieštaravo ir galbūt netgi bandė sukliudyti įgyvendinti kai kuriuos jo sprendimus. O dabar situacija visiškai priešinga.

Ar tai leidžia pasiekti ilgalaikius strateginius tikslus? Turbūt tai jau kitas klausimas. Trumpas nori politikos ir ekonomikos turbulencijos, sakydamas, kad tik sukratant esamą sistemą galima ją pakeisti. Vis dėlto nemaža dalimi atvejų matome, kad per pirmąsias šimtą dienų Trumpo pasiekti konkretūs rezultatai yra arba migloti, arba gana kuklūs. Tai atspindi ir nuomonių apklausos, kuriose prezidento pozityvus vertinimas yra vos peržengiantis 40 proc. ribą, o kai kuriose srityse, ypač klausiant apie ekonomiką arba infliacijos būklę – ir dar žemesnis.

Tai rodo, kad pirmieji Trumpo sprendimai ir tas sukratymas kol kas šaliai lemia daugiau kaštų negu apčiuopiamos ir realios naudos.

[caption id="attachment_1257412" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. balandžio 27 d. Jimo Lo Scalzo / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Jau pirmąją darbo dieną tūkstantinės minios akivaizdoje Trumpas pasirašė daugybę vykdomųjų įsakų, kurie savotiškai sukrėtė ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio visuomenę. Kurie iš jų jus džiugino, kurie – nuliūdino?

Įsakų buvo tiek daug, kad turbūt sunku net ir apibendrinti, nes ir jų temos labai įvairios: nuo tarptautinių aspektų iki klausimų, susijusių su vidaus politika. Kai kurie Trumpo sprendimai buvo tikėtini: JAV pasitraukimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos ar drastiškas migracijos politikos sugriežtinimas buvo tai, ką jis žadėjo padaryti ir savo rinkiminės kampanijos metu.

Kai kurie aspektai galbūt yra bandymas netgi perbraižyti šalies konstitucinę santvarką ir sąrangą, pavyzdžiui, sakymas, kad automatiškai neturi būti suteikiama teisė asmenims, gimusiems Jungtinių Valstijų teritorijoje. Kaip žinome, tokia norma yra įtvirtinta Konstitucijoje, ir Trumpas bando ją ginčyti. Dabar šis klausimas jau persikėlė į teisminį svarstymą, ar prezidentas turi galimybių įvykdyti tokį radikalų pokytį, šio klausimo vertinimą, ar vis dėlto ne.

Šiuo atveju matome didelį aktyvumą ir norą iš prezidento pusės ne tik realizuoti konkrečius sprendimus, bet ir pakeisti galios pusiausvyrą, parodyti, kad prezidentas turi daugiau įtakos, negu galbūt kas nors įsivaizdavo, ir tokiu būdu atimti sprendimo priėmimo teisę iš kitų institucijų – kai kuriais atvejais Kongreso, kai kuriais – galbūt net ir teismų.

Sunku priprasti prie Trumpo, nes kiekvieną dieną galime išgirsti visiškai naują ir su ankstesniais pareiškimais nesutampantį jo teiginį. Dėl to ir Europos Sąjungos, ir kitų šalių reakcija Trumpo atžvilgiu būna atsargi, neskubama daryti radikalių sprendimų tikintis, kad kai kurie kraštutiniai jo pasirinkimai gali adaptuotis.

Kaip Europos Sąjungos lyderiai sutinka Trumpo retoriką? Ar adaptavosi, ar ir toliau lieka nesuprantantys tokio tik jam būdingo kalbėjimo?

Sunku priprasti prie Trumpo, nes kiekvieną dieną galime išgirsti visiškai naują ir su ankstesniais pareiškimais nesutampantį jo teiginį. Dėl to ir Europos Sąjungos, ir kitų šalių reakcija Trumpo atžvilgiu būna atsargi, neskubama daryti radikalių sprendimų tikintis, kad kai kurie kraštutiniai jo pasirinkimai gali adaptuotis.

Iš tikrųjų tą matėme Trumpui kalbant apie tarifus. Prisiminkime, Europos Sąjungai jie buvo paskelbti balandžio pradžioje. Tuomet ji svarstė apie atsaką ir paskelbė kai kurias pirmines jo priemones, labai tiksliai nurodydama, kad tai yra selektyvus atsakas, kad tai nėra toks pat griežtas tarifų Jungtinėms Valstijoms įvedimas, kokį jos įvedė Europos Sąjungai. Ir tai davė rezultatą – netrukus Donaldas Trumpas savo politiką peržiūrėjo ir tarifų lygį sumažino iki 10 procentų.

Tad neskubėjimas kartais gali reikšti išmintingesnį pasirinkimą – kadangi situacija yra tokia laki ir nenuspėjama, kiekvieną dieną kintanti, skubėti reaguoti turbūt nebūtų gera išeitis. Bet, aišku, Europos Sąjungai nėra lengva, nes pats Trumpas per pastarąsias šimtą dienų ir anksčiau ne kartą yra įvardijęs, jog ji sukurta tam, kad, cituoju, „nuskurdintų Jungtines Amerikos Valstijas“, nors, be abejo, tai nebuvo Europos Sąjungos kūrimo ištakų idėja.

Kartu Trumpas nerodo didelės pagarbos Europos Sąjungai ar netgi noro kalbėtis su ja tiesiogiai. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen norėjo susitikti su Trumpu, labai aiškiai tą indikavo, bet kol kas vienintelis dalykas, ką jai pavyko padaryti, – tai labai trumpai pasimatyti su juo Vatikane per popiežiaus laidotuves. Kitaip tariant, kol kas Donaldas Trumpas nenori priimti Europos Komisijos vadovės, nors susitikinėja su atskirų Europos Sąjungos valstybių lyderiais. Tai irgi rodo jo požiūrį į Europos Sąjungą apskritai kaip į organizaciją, instituciją.

[caption id="attachment_1257414" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas gauna suvenyrus iš „Philadelphia Eagles“ vyriausiojo trenerio Nicko Sirianni (kairėje) ir puolėjo Lane'o Johnsono (dešinėje) vizito su 2025 m. „Super Bowl“ čempione „Philadelphia Eagles“ metu Baltųjų rūmų pietinėje pievelėje. Vašingtonas, JAV, 2025 m. balandžio 28 d. Shawno Thew / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Gerbiamas Linai, gal įvairaus rango politikai pernelyg jautriai reaguoja į kiekvieną Trumpo pasisakymą, kuris, kaip minėjote, neretai labai greitai kinta, ir kinta į priešingą pusę, nei buvo pasakyta anksčiau?

Sunku ignoruoti Jungtinių Valstijų prezidentą. Vis dėlto JAV yra daugiau negu ketvirtadalis pasaulio nominalaus bendrojo vidaus produkto. Kartu šalis yra neabejotinai galingiausia karine prasme, o prezidentas šioje valstybėje yra neabejotinai įtakingiausias pareigūnas. Jis yra vykdomosios valdžios galva, neturintis dalintis funkcijomis su ministro pirmininko pareigybe, kaip tai yra būdinga europinėse politinėse sistemose.

Tad to, ką sako Donaldas Trumpas, ir to, kokius sprendimus jis priima, ypač dabar, kai, kaip ir minėjau, jo komanda aiškiai ideologiškai atspindi prezidento viziją ir lūkesčius, tiesiog neįmanoma ignoruoti. Bet tai nereiškia, kad reikia skubėti su sprendimais. Iš tikrųjų Trumpo retorika yra kintanti, ir dėl to reikia palikti tam tikrą terpę abejonei, vertinimui.

Situacija yra tokia, kokią šiandien ją pristatė Donaldas Trumpas, ir, kaip matėme iš konkrečių pavyzdžių, rytoj ji gali atrodyti visiškai kitaip.

Jungtinėms Valstijoms ir Europai idėjinis artumas turėtų būti vienas iš jungiančių, o ne skiriančių veiksnių. Tad šia prasme, nepaisant visų Donaldo Trumpo kontroversiškų pareiškimų, yra lūkestis, kad šie santykiai ne subyrės, o galbūt tik šiek tiek išgyvens sudėtingesnį ir ne tokį nuspėjamą periodą.

Europos tikslas, aišku, dėl to nesikeičia. Europa nori išsaugoti transatlantinius saitus kuo stipresnius, ypač NATO ir gynybos politikos kontekste, bet taip pat ir ekonomikos kontekste. Prekybos vertė tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų siekia daugiau negu pusantro trilijono eurų. Yra daugiau negu 16 milijonų darbo vietų, kurios tiesiogiai susijusios su šiais ekonominiais saitais. Apskritai demokratinių valstybių pasaulyje šis skaičius nėra toks didelis, tad Jungtinėms Valstijoms ir Europai idėjinis artumas turėtų būti vienas iš jungiančių, o ne skiriančių veiksnių.

Tad šia prasme, nepaisant visų Donaldo Trumpo kontroversiškų pareiškimų, yra lūkestis, kad šie santykiai ne subyrės, o galbūt tik šiek tiek išgyvens sudėtingesnį ir ne tokį nuspėjamą periodą.

Kaip reikėtų vertinti Donaldo Trumpo vykdomą užsienio politiką?

Čia taip pat matyti noras daryti dalykus, kurie atrodytų labai neįtikėtini kitų, anksčiau buvusių, prezidentų valdymo perspektyvoje. Trumpas priima sprendimus vadovaudamasis visiškai kitokiais principais negu kiti lyderiai, ir tai atsispindi jo stilistikoje, jo retorikoje.

Kol kas turbūt labiausiai pasauliui ir amerikiečiams pastebimas pavyzdys yra Trumpo požiūris į Rusiją. Jo administracija su Rusija nusprendė elgtis kur kas nuolankiau negu Joe Bideno administracija. Dėl to amerikiečiai Jungtinėse Tautose ir kitur, matėme, ne kartą balsavo kartu su Rusija, o ne prieš Rusiją dėl klausimų, susijusių su jos vykdoma agresija Ukrainoje. Net ir atsisako įvardinti Rusiją kaip agresorę. Jie ieško būdų kalbėtis, o ne svarstyti didesnes spaudimo priemones.

Tai, be abejo, skaudina ir liūdina, ypač ukrainiečius, kurie mato Jungtines Valstijas kaip labai svarbų partnerį, bet taip pat ir europiečius, kurie traktuoja Rusiją kaip grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir potencialiai NATO rytinio sparno valstybėms.

[caption id="attachment_1257411" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. balandžio 28 d. Francio Chungo / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Tad šia prasme situacija yra gana unikali, ir kaip ji vystysis – turbūt galime tiktai spėti. Yra tam tikrų požymių, kad gali įvykti Donaldo Trumpo laikysenos pokytis, nes pastaruoju metu tokie jo veiksmai jokių apčiuopiamų rezultatų nedavė. Rusija netapo sukalbamesnė paliaubų derybų kontekste. Ji atsisako įgyvendinti susitarimą, kurį ukrainiečiai ir amerikiečiai pasiekė dar kovo 11 dieną dėl visa apimančių paliaubų 30 dienų. Ir tai, aišku, neatitinka Donaldo Trumpo tikslo realizuoti taiką labai greitai ir paprastai, ką jis žadėjo savo rinkiminės kampanijos metu.

Tad dilema ta, kiek dar ilgai Trumpas turės kantrybės ir noro tęsti savo pasirinktą politikos Rusijos atžvilgiu kryptį, nepaisant to, kad ji neatneša jokių aiškiai apčiuopiamų, konkrečių rezultatų, tik kainuoja tam tikrą reputacinę žalą, nes suartėjimas su Kremliumi, aišku, sąjungininkų yra sutinkamas skeptiškai ir netgi šiek tiek nuogąstaujant.

Tad dilema ta, kiek dar ilgai Trumpas turės kantrybės ir noro tęsti savo pasirinktą politikos Rusijos atžvilgiu kryptį, nepaisant to, kad ji neatneša jokių aiškiai apčiuopiamų, konkrečių rezultatų, tik kainuoja tam tikrą reputacinę žalą, nes suartėjimas su Kremliumi, aišku, sąjungininkų yra sutinkamas skeptiškai ir netgi šiek tiek nuogąstaujant.

Kaip reikėtų vertinti Donaldo Trumpo paskelbtą muitų politiką?

Jos tikslas taip pat yra pakeisti pasaulinę prekybos sistemą ir jos trajektoriją. Trumpas sako, kad prekyba yra geras dalykas, bet šiuo metu ji vyksta nesąžiningai, nes Jungtinės Valstijos turi deficitą savo prekyboje su viso pasaulio valstybėmis, ir nori išspręsti šį klausimą. Tai yra daugiau eksportuoti į kitas šalis ir mažiau iš jų importuoti. Tam buvo įvesti labai griežti ir plačiai apimantys muitai.

Ko gero, šis Trumpo politikos pasirinkimas kai ką nustebino. Buvo svarstančiųjų rinkiminės kampanijos metu, kad, nors Trumpas grasina muitais, bet realiai to nepadarys, nes supranta, jog tai bent jau trumpuoju laikotarpiu lems labai didelius kaštus, potencialiai padidins infliaciją, kad tai tėra tik retorika. Vis dėlto jo įvestos priemonės, ypač globalūs muitai – 10 proc. beveik visoms pasaulio valstybėms, o Kinijai – net 145 proc. muitų tarifai, – jie visiškai pakeitė pasaulinę prekybos situaciją. Ir dabar kyla dilema, ar tai yra ilgalaikė politika. Kitaip tariant, ar muitai išliks tokie, kokie yra dabar, ilgalaikėje perspektyvoje, nes toks yra Trumpo tikslas, ir tokiu būdu Jungtinės Valstijos tikėsis surinkti daugiau pajamų į savo biudžetą, nors ekonomistai abejotų, ar tą pavyks padaryti efektyviai, ar vis dėlto tai tėra įrankis, kuris leis jam derėtis su kitomis šalimis ir galbūt pasiekti prekybinius susitarimus, kurie bus palankesni Vašingtonui.

Mes matome, ką nurodo iždo sekretorius Scottas Besentas. Jis sako, kad taip, mes įvedėme muitus, bet jie yra laikini, ypač tokie aukšti Kinijai, po kurio laiko mes juos peržiūrėsime, bet tas peržiūrėjimas įvyks tik pasiekus naujus prekybinius sutarimus, taip pat su Kinija.

Situacija yra labai išbalansuota, kitokia, nes muitai yra gerokai aukštesni negu iki Donaldo Trumpo kadencijos pradžios. Tai sukelia didelių sunkumų pasaulyje vykstančiai prekybai, bet optimistai tikisi, kad po tam tikro laiko padėtis stabilizuosis ir galbūt netgi pagerės.

[caption id="attachment_1257416" align="alignleft" width="2560"] Berlyne gyvenančio menininko Eme Freethinkerio grafitis, kuriame šalia užrašo „Pagaminta Kinijoje“ pavaizduotas JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Berlynas, Vokietija, 2025 m. balandžio 28 d. Clemenso Bilano / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Kaip Trumpo vykdoma politika atsiliepė vakar kaimyninėje Kanadoje vykusiems parlamento rinkimams, kuriuos laimėjo Liberalų partija? Donaldo Trumpo prekybos karas ir grasinimai aneksuoti Kanadą, kuriuos jis net rinkimų dieną atnaujino socialiniame tinkle, pykdino kanadiečius, todėl šios valstybės santykiai su Jungtinėmis Valstijomis tapo bene svarbiausiu rinkimų kampanijos klausimu.

Tai turėjo tiesioginį efektą. Matome gana stulbinantį pokytį nuo sausio mėnesio iki rinkimų rezultatų, kai sausį Konservatorių partija Kanadoje turėjo 20–25 procentinių punktų pranašumą prieš valdančiuosius liberalus, o dabar rinkimus vis dėlto laimėjo būtent Liberalų partija. Tad per trumpą laiko tarpą ji atsikovojo labai ženklią dalį rinkėjų ir jų palankumą.

Tai sąlygojo dvi aplinkybės: pirma, tai, kad Liberalų partija turi naują lyderį – poną Carney, bet taip pat ir, be abejo, Donaldo Trumpo retorika, priešiškumas, net tam tikra prasme agresyvumas Kanados atžvilgiu, sakant, kad ji apskritai net nėra tikra teritorija, kad ji galėtų tapti Jungtinių Amerikos Valstijų dalimi. Tai leido liberalams mobilizuoti rinkėjus skleidžiant žinią, kad šalis nenusileis, šalis liks ori, šalis atlaikys ekonominį ir politinį spaudimą ir tikrai jam nepasiduos.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama