Prof. V. Ališauskas skatina nepolitizuoti konklavos proceso: popiežius išrenkamas dėl asmeninių savybių
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="Pirmadienį penktą kartą susirinkusi generalinė kardinolų kongregacija nusprendė, kad naujojo popiežiaus rinkimai – konklava – vyks gegužės 7 dieną. Viešojoje erdvėje netyla diskusijos, kas galėtų tęsti neseniai į Tėvo namus iškeliavusio Pranciškaus darbus."]
Specialiai „Bernardinai.lt“ iš Romos.
Vatikanas jau uždarė Siksto koplyčią ir sparčiai ruošiasi kitą savaitę vyksiančiai konklavai, tačiau ji gali būti trumpa – vienos svarbiausių diskusijų dėl Bažnyčios ateities vyksta jau dabar rengiamuose kardinolų susirinkimuose, kuriuose, be kita ko, gali dalyvauti visi kardinolai.
Šeštadienį Vokietijos kardinolas Reinhardas Marxas žurnalistams užsiminė, kad ši konklava truks tik keletą dienų. Argentinos kardinolas Angelo Sixto Rossi pirmadienį laikėsi panašios pozicijos. „Yra viltis, kad bus pasiekta vienybė“, – žurnalistams sakė Kordobos arkivyskupas.
Tarpuvaldžio (Sede vacante) laikotarpiu Vatikano vadovo funkcijas atlieka kamerlingas kardinolas Kevinas Josephas Farrellas.
[caption id="attachment_1255977" align="alignleft" width="2560"]
Kardinolai išeina iš Vatikano rūmų po trečiojo Kardinolų kongregacijos posėdžio po popiežiaus Pranciškaus mirties 2025 m. balandžio 24 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Prof. V. Ališauskas: didesnis šansas – Romos kurijos kardinolams
Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui VYTAUTAS ALIŠAUSKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad diskutuoti apie galimus kandidatus nėra prasminga, vis dėlto pabrėžė, jog didesnį šansą popiežiumi tapti turi Romos kurijos kardinolai.
„Romos kurijos kardinolus kiti kardinolai pažįsta, turi su jais reikalų, kai atvyksta į Romą. Daug kas kalba, kad dabartiniai kardinolai yra iš 70 šalių ir daugelis iš jų nėra rimčiau vienas su kitu susipažinę, kad jie vienas kitam nežinomi. Tačiau Romos kardinolai yra žinomi“, – sakė jis.
Kadangi didžioji dalis konklavoje dalyvausiančių kardinolų yra paskirti popiežiaus Pranciškaus, spėliojama, ar būsimasis Bažnyčios vadovas galėtų tęsti pontifiko liniją.
Filipinietė May. Austėjos Zovytės / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Italijoje gyvenantis seminaristas Javanas iš Afrikos tikino girdėjęs galimas kandidatų į popiežius pavardes.
„Sklando daug galimų jų variantų: kardinolas Luisas Antonio Tagle iš Filipinų, kandidatai iš Italijos, Ganos. Asmeniškai norėčiau, kad būtų išrinktas šiek tiek konservatyvesnis popiežius, kad Bažnyčios tradicija liktų centre, o pati Bažnyčia – tvirta, einanti teisingu keliu“, – lūkesčius vardijo seminaristas.
[caption id="attachment_1256895" align="alignleft" width="2560"]
Seminaristas Javanas Bindibebe II iš Afrikos. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Stefani iš Indonezijos sakė, kad tikisi, jog naujasis popiežius bus žmogus, kuris dalinsis tuo pačiu tikėjimu ir misija, kaip ir Pranciškus – nuolankumu ir rūpinimusi vargšais.
„Manau, kad tai įmanoma. Girdėjau žinią, kad popiežius Pranciškus ruošia vieną kandidatą iš Filipinų. Tačiau nesu tikra, kokius pokyčius tai galėtų atnešti. Svarbiausia – kad konklavoje būtų pasirinktas geriausias kandidatas. Jei tai Dievo valia, tai ir bus geriausia“, – pabrėžė Stefani.
Kalbėdama apie būsimąjį popiežių Paulina iš Didžiosios Britanijos vylėsi, kad jis bus geras, malonus ir nesavanaudis. „Tai, manau, pats svarbiausias dalykas. Norėčiau, kad popiežius rūpintųsi Bažnyčia, vestų ją į priekį ir atsakingai vadovautų žmonėms.
Daug kas spėlioja, kad naujasis popiežius galėtų būti ne iš Europos, o, pavyzdžiui, iš Azijos ar Afrikos, gal Filipinų. Man asmeniškai nesvarbu, iš kur jis bus – svarbiausia, kad tai būtų tinkamas žmogus“, – aiškino Paulina.
[caption id="attachment_1256873" align="alignleft" width="2560"]
Britė Paulina su šeima. Austėjos Zovytės / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Naujojo popiežiaus greitai sulaukti tikisi Gregas iš Lenkijos. Jis pabrėžė, kad šiandienei Bažnyčiai reikia pokyčių.
„Jei naujas popiežius būtų iš Azijos ar Afrikos – man tai būtų visiškai priimtina. Neturi reikšmės, iš kur jis kilęs, – svarbu, kad būtų geras“, – tikino pašnekovas.
[caption id="attachment_1256872" align="alignleft" width="2560"]
Gregas iš Lenkijos. Austėjos Zovytės / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Gausu kandidatų iš Italijos
Viešojoje erdvėje yra pasirodęs vadinamasis papabili sąrašas, kuriame apžvelgiami realiausi kandidatai, galintys tapti popiežiumi. Svarbu pabrėžti, kad sąrašas nėra baigtinis ir yra sudarytas apžvalgininkų.
Kaip galimas popiežius sąraše įvardijamas buvęs Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas iš Italijos. Jis beveik visą Pranciškaus pontifikato laikotarpį buvo Vatikano vyriausiasis diplomatas ir antras svarbiausias žmogus Vatikane. Kardinolą P. Paroliną pažįsta ne tik gausybė pasaulio lyderių, bet ir daugelis Romos kurijos – Šventojo Sosto valdžios organo – darbuotojų.
Jeruzalės lotynų apeigų patriarchas italas pranciškonas Pierbattista Pizzaballa taip pat įvardijamas kaip ryškus kandidatas. Jis yra vyriausiasis Artimuosiuose Rytuose dirbantis katalikas, kurio valdos apima Izraelį, palestiniečių teritorijas, Jordaniją ir Kiprą. Kardinolu jis buvo paskirtas 2023 m. rugsėjį, prieš pat prasidedant Izraelio ir „Hamas“ karui. Pranciškonas kardinolas ragina abi puses siekti taikos, o per Kalėdas pernai vadovavo Mišioms Gazoje ir Jeruzalėje.
Dar vienas ryškus kandidatas papabili sąraše – Bolonijos arkivyskupas italas kardinolas Matteo Maria Zuppi. Jis yra Romos Šventojo Egidijaus bendruomenės narys, daugiau nei tris dešimtmečius dirba diskretišku Vatikano diplomatu, taip pat buvo popiežiaus Pranciškaus specialusis taikos pasiuntinys Ukrainoje. Kardinolas M. M. Zuppi yra populiarus dėl savo dešimtmečius neblėstančio darbo vargstančiųjų labui. Jis taip pat pasisako už migrantų ir homoseksualių katalikų priėmimą į Bažnyčią.
Marselio arkivyskupas Jeanas Marcas Aveline'as iš Prancūzijos taip pat įvardijamas kaip galimas popiežius. Alžyre gimęs kardinolas didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Marselyje ir yra simbolinė Pietų Prancūzijos uostamiesčio figūra. Dvasininkas, laikomas artimu popiežiaus Pranciškaus bičiuliu, 2013 m. buvo paskirtas Marselio pagalbiniu vyskupu, o 2022-aisiais įvesdintas į kardinolus. Nuolat besišypsantis kardinolas J. M. Aveline'as pasisakė už religijų ir kultūrų dialogą bei migrantų gynimą – abi šios temos buvo pagrindiniai popiežiaus Pranciškaus pontifikato principai.
Pirmuoju Švedijos kardinolu 2017 m. paskirtas Stokholmo arkivyskupas Andersas Arborelius – taip pat papabili sąraše. Jis atsivertė į katalikybę protestantiškoje Skandinavijos šalyje, kurioje gyvena viena labiausiai sekuliarizuotų visuomenių pasaulyje. Jis yra pirmasis Švedijos katalikų vyskupas nuo protestantų Reformacijos laikų ir griežtas Bažnyčios doktrinos gynėjas, ypač prieštaraujantis tam, kad moterys galėtų būti diakonėmis ar kad būtų laiminamos tos pačios lyties asmenų poros. Kaip ir popiežius Pranciškus, kardinolas A. Arborelius pasisako už migrantų, įskaitant krikščionis, katalikus ir potencialius atsivertėlius, priėmimą į Europą.
Estergomo–Budapešto arkivyskupas metropolitas kardinolas Péteris Erdő iš Vengrijos – dar vienas galimas kandidatas į popiežius. Intelektualas, gerbiamas kanonų teisės ekspertas kardinolas P. Erdő kalba septyniomis kalbomis, yra išleidęs mažiausiai 25 knygas ir pripažintas dėl savo atvirumo kitoms religijoms. Tačiau jo ryšiai su nacionalisto ministro pirmininko Viktoro Orbáno vyriausybe, kurio griežtos prieš migrantus nukreiptos pažiūros prieštarauja popiežiaus Pranciškaus pažiūroms, praeityje buvo sulaukę dėmesio. Komunizmo laikais užaugęs kardinolas žinomas dėl savo entuziazmo evangelizmui, yra konservatyvus tokiais klausimais kaip homoseksualų santuokos ir antrą kartą besituokiantys išsiskyrusieji.
Jau 2013 m. konklavoje Manilos arkivyskupas metropolitas emeritas kardinolas Luisas Antonio Tagle iš Filipinų buvo įvardijamas realiu kandidatu į popiežius. Kardinolas L. A. Tagle – charizmatiškas nuosaikus dvasininkas, nebijantis kritikuoti Bažnyčios dėl jos trūkumų, įskaitant seksualinį nepilnamečių išnaudojimą. Jis laisvai kalba angliškai, yra iškalbingas oratorius, pasižymi saviironišku humoru ir, kaip ir Pranciškus, yra didelis vargšų, migrantų bei visuomenės pakraštyje atsidūrusių žmonių gynėjas. Kardinolu paskirtas 2012 m. Benedikto XVI.
Kinšasos arkivyskupas kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu iš Kongo Demokratinės Respublikos taip pat galėtų būti kandidatas į popiežius. Jis yra vienintelis kardinolas iš Afrikos popiežiaus Pranciškaus Kardinolų taryboje, pontifiko patariamajame komitete. Būdamas Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumo pirmininkas, pernai sausį jis pasirašė laišką, kuriame išreiškė nepritarimą Vatikano deklaracijai, leidžiančiai kunigams ne liturginiu keliu laiminti tos pačios lyties asmenų sąjungas. Viename 2023 m. paskelbtame interviu jis pareiškė, kad „Afrika yra Bažnyčios ateitis, tai akivaizdu“.
[gallery ids="1257136,1215505,1257137,1257163,1257138,1257166,1257170,1257140"]
Šiuo metu yra 135 kardinolai rinkikai
Gegužės 7 dieną prasidėsianti konklava tęsis tol, kol bus išrinktas naujas pontifikas. Nors popiežiaus Grigaliaus X paskyrimas XIII a. truko beveik trejus metus (tai yra ilgiausia iki šiol vykusi konklava), šiuolaikiniai susibūrimai paprastai trunka kelias dienas. Tiek Pranciškus, tiek jo pirmtakas Benediktas XVI buvo išrinkti po dviejų balsavimo dienų.
Kardinolai rinksis ir balsus atiduos Siksto koplyčioje – Renesanso brangakmenyje, kurį puošia garsiosios Michelangelo freskos. Ji yra Vatikano Apaštalų rūmuose. Po Pranciškaus mirties visi 252 Bažnyčios kardinolai buvo pakviesti atvykti į Romą. 224 kardinolai atvyko į praėjusį šeštadienį vykusią laidotuvių ceremoniją. Visi jie turėjo teisę pasisakyti nustatant konklavos datą, tačiau tikimasi, kad joje dalyvaus tik 135, nes balsuoti dėl naujo popiežiaus gali tik tie, kurie yra jaunesni nei 80 metų amžiaus.
Daugumą kardinolų rinkėjų – apie 80 proc. – paskyrė Pranciškus. Jie yra kilę iš visų pasaulio kampelių, daugybė jų – iš nepakankamai atstovaujamų regionų. Tačiau didžiausią rinkėjų bloką vis dar turi Europa – 53 kardinolus, palyginti su 27 kardinolais rinkėjais iš Azijos ir Okeanijos, 21 – iš Pietų ir Centrinės Amerikos, 16 – iš Šiaurės Amerikos ir 18 – iš Afrikos, teigia Vatikanas. Italija yra labiausiai atstovaujama šalis, turinti 17 rinkėjų. JAV turi 10, Brazilija – septynis, o Prancūzija – penkis.
[caption id="attachment_1203068" align="alignleft" width="2560"]
Kardinolai renkasi į Siksto koplyčią, kurioje vyks konklava, Vatikane 2005 m. balandžio 18 d. (buvo išrinktas Benediktas XVI). EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Procedūra ypač slapta
Žodis „konklava“ (cum clave) yra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „su raktu“ – tai yra nuoroda į kardinolų, apsistojusių Šv. Mortos namuose Vatikane, uždarymą, kol jie išrenka naują popiežių. Konklavos svarstymai vyksta taikant griežčiausią slaptumą, nes gresia neatidėliotinas ekskomunikavimas. Draudžiama naudotis išmaniaisiais telefonais ir internetu, be to, kardinolai negali skaityti laikraščių, klausytis radijo ar žiūrėti televizoriaus.
Draudžiamas bet koks kontaktas su išoriniu pasauliu, išskyrus rimtas ir skubias priežastis, o tai turi patvirtinti keturių kardinolų komisija. Vykstant pačiam balsavimui, leidžiamas tik kardinolų rinkėjų buvimas, tačiau kitu metu įeiti gali gydytojai, padėjėjai ir tvarkytojai.
Išskyrus pirmąją rinkimų dieną, kai balsuojama vieną kartą, kardinolai per dieną rengia keturis balsavimo turus (po du ryte ir po pietų), kol vienam kandidatui atitenka du trečdaliai balsų. Kiekvienos sesijos pabaigoje balsalapiai deginami specialioje krosnyje, virš Apaštalų rūmų siunčiant dūmų signalą. Jei iš kamino rūksta juodi dūmai – balsavimas buvo nesėkmingas. Balti dūmai liudija, kad buvo išrinktas naujas popiežius. Jei po trijų dienų naujas popiežius neišrenkamas, kardinolai daro pertrauką. Popiežiumi gali būti išrinktas bet kuris suaugęs katalikas vyras, tačiau praktikoje juo beveik visada tampa vienas iš kardinolų.
Išrinkus popiežių kardinolų dekanas paklausia išrinktojo kandidato, ar jis sutinka pradėti pontifikatą ir, jei atsakymas būna teigiamas, kokį vardą pasirenka. Naujasis popiežius išeina į kambarį, vadinamą Ašarų kambariu, kad apsivilktų pontifiko apdarus ir po to pasirodytų Šv. Petro aikštėje susirinkusiai žmonių miniai. Naujasis pasaulio katalikų lyderis tuomet žengia į Šv. Petro bazilikos centrinį balkoną, o kardinolas protodiakonas sušunka Habemus Papam! („Turime popiežių!“) ir ištaria jo vardą.
Konklavoje dalyvaus ir lietuvis kardinolas Rolandas Makrickas, kuris, be kita ko, yra ir Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas koadjutorius, rūpinęsis popiežiaus Pranciškaus laidotuvėmis.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad šeštadienį amžinojo poilsio atgulus Pranciškui Vatikane prasidėjo oficialus devynių dienų gedulo laikotarpis (novemdiales), jo metu Šv. Petro bazilikoje laikomos specialios Mišios.
Balandžio 21 d. nuo insulto miręs popiežius Pranciškus – Jorge Mario Bergoglio – konklavoje popiežiumi išrinktas 2013 m. kovo 13 d., atsistatydinus Benediktui XVI.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Kardinolai išeina iš Vatikano rūmų po trečiojo Kardinolų kongregacijos posėdžio po popiežiaus Pranciškaus mirties 2025 m. balandžio 24 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Prof. V. Ališauskas: didesnis šansas – Romos kurijos kardinolams
Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui VYTAUTAS ALIŠAUSKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad diskutuoti apie galimus kandidatus nėra prasminga, vis dėlto pabrėžė, jog didesnį šansą popiežiumi tapti turi Romos kurijos kardinolai.
„Romos kurijos kardinolus kiti kardinolai pažįsta, turi su jais reikalų, kai atvyksta į Romą. Daug kas kalba, kad dabartiniai kardinolai yra iš 70 šalių ir daugelis iš jų nėra rimčiau vienas su kitu susipažinę, kad jie vienas kitam nežinomi. Tačiau Romos kardinolai yra žinomi“, – sakė jis.
Kadangi didžioji dalis konklavoje dalyvausiančių kardinolų yra paskirti popiežiaus Pranciškaus, spėliojama, ar būsimasis Bažnyčios vadovas galėtų tęsti pontifiko liniją.
Turbūt svarbiausias Pranciškaus palikimas – sinodinis procesas. Ar jis bus tęsiamas – labai sunku pasakyti. Įdomu, kad kardinolas Giovanni Battista Re popiežiaus laidotuvių pamoksle nepaminėjo sinodiškumo tarp Pranciškaus darbų.„Reikia apibrėžti, kokia yra ta Pranciškaus linija, nes sklando labai daug diletantizmo, dezinformacijos ar net melo kalbant apie ją. Pranciškus tarpusavyje derino konservatizmą ir drauge klebonišką galimybių sielovadai paiešką. Turbūt svarbiausias Pranciškaus palikimas – sinodinis procesas. Ar jis bus tęsiamas – labai sunku pasakyti. Įdomu, kad kardinolas Giovanni Battista Re popiežiaus laidotuvių pamoksle nepaminėjo sinodiškumo tarp Pranciškaus darbų“, – atkreipė dėmesį profesorius. Nors viešojoje erdvėje svarstoma, kad kitas popiežius galėtų būti ne iš Europos, tačiau prof. V. Ališauskas ragina nepolitizuoti Bažnyčios galvos rinkimo proceso. „Popiežius galėtų būti ne iš Europos, bet lygiai taip pat galėtų būti iš Europos. Tai supolitinimas ir įsivaizdavimas, kad Bažnyčia funkcionuoja kardinolų reprezentacijos principu. Popiežius išrenkamas dėl asmeninių savybių – tokių, kokias įsivaizduoja rinkėjai. Ar jis bus baltaodis, ar juodaodis – nėra esminis klausimas. Kardinolai jau diskutuoja, kas šiandien Bažnyčiai yra svarbiausia“, – kalbėjo buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto. Keli kardinolai jau pasisakė, kad būsimoji konklava bus trumpa – su tuo sutinka ir profesorius. Jis pabrėžė, kad pastarosios konklavos nebuvo labai ilgos. „Konklavoje gana greitai išryškėja lyderiai. Jorge Mario Bergoglio atsiminimuose buvo atskleista, kad jis buvo vienas pagrindinių kandidatų šalia Josepho Ratzingerio ir tas jo populiarumas išliko ir Ratzingeriui būnant popiežiumi. Aišku, kad popiežius gali būti išrinktas greitai, pati sistema į tai veda“, – apibendrino V. Ališauskas. Spėlioja, kad popiežius galėtų būti ne europietis Romoje dienraščio „Bernardinai.lt“ sutiktų ir pakalbintų tikinčiųjų nuomonės dėl naujo popiežiaus išsiskyrė – kai kurie teigė, kad visiškai nesvarbu, iš kur bus naujasis popiežius, kiti spėliojo, kad jis, kaip ir Pranciškus, galėtų būti ne iš Europos. Štai filipinietė May dalijosi mintimi, kad, jei naujasis popiežius būtų iš Azijos ar Afrikos, tai galėtų atnešti pokyčių Bažnyčiai. „Tačiau sunku pasakyti, kokių – reikia palaukti ir pamatyti“, – pridūrė ji. [caption id="attachment_1256871" align="alignleft" width="2560"]
Filipinietė May. Austėjos Zovytės / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Italijoje gyvenantis seminaristas Javanas iš Afrikos tikino girdėjęs galimas kandidatų į popiežius pavardes.
„Sklando daug galimų jų variantų: kardinolas Luisas Antonio Tagle iš Filipinų, kandidatai iš Italijos, Ganos. Asmeniškai norėčiau, kad būtų išrinktas šiek tiek konservatyvesnis popiežius, kad Bažnyčios tradicija liktų centre, o pati Bažnyčia – tvirta, einanti teisingu keliu“, – lūkesčius vardijo seminaristas.
[caption id="attachment_1256895" align="alignleft" width="2560"] Seminaristas Javanas Bindibebe II iš Afrikos. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Stefani iš Indonezijos sakė, kad tikisi, jog naujasis popiežius bus žmogus, kuris dalinsis tuo pačiu tikėjimu ir misija, kaip ir Pranciškus – nuolankumu ir rūpinimusi vargšais.
„Manau, kad tai įmanoma. Girdėjau žinią, kad popiežius Pranciškus ruošia vieną kandidatą iš Filipinų. Tačiau nesu tikra, kokius pokyčius tai galėtų atnešti. Svarbiausia – kad konklavoje būtų pasirinktas geriausias kandidatas. Jei tai Dievo valia, tai ir bus geriausia“, – pabrėžė Stefani.
Kalbėdama apie būsimąjį popiežių Paulina iš Didžiosios Britanijos vylėsi, kad jis bus geras, malonus ir nesavanaudis. „Tai, manau, pats svarbiausias dalykas. Norėčiau, kad popiežius rūpintųsi Bažnyčia, vestų ją į priekį ir atsakingai vadovautų žmonėms.
Daug kas spėlioja, kad naujasis popiežius galėtų būti ne iš Europos, o, pavyzdžiui, iš Azijos ar Afrikos, gal Filipinų. Man asmeniškai nesvarbu, iš kur jis bus – svarbiausia, kad tai būtų tinkamas žmogus“, – aiškino Paulina.
[caption id="attachment_1256873" align="alignleft" width="2560"] Britė Paulina su šeima. Austėjos Zovytės / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Naujojo popiežiaus greitai sulaukti tikisi Gregas iš Lenkijos. Jis pabrėžė, kad šiandienei Bažnyčiai reikia pokyčių.
„Jei naujas popiežius būtų iš Azijos ar Afrikos – man tai būtų visiškai priimtina. Neturi reikšmės, iš kur jis kilęs, – svarbu, kad būtų geras“, – tikino pašnekovas.
[caption id="attachment_1256872" align="alignleft" width="2560"] Gregas iš Lenkijos. Austėjos Zovytės / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Gausu kandidatų iš Italijos
Viešojoje erdvėje yra pasirodęs vadinamasis papabili sąrašas, kuriame apžvelgiami realiausi kandidatai, galintys tapti popiežiumi. Svarbu pabrėžti, kad sąrašas nėra baigtinis ir yra sudarytas apžvalgininkų.
Kaip galimas popiežius sąraše įvardijamas buvęs Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas iš Italijos. Jis beveik visą Pranciškaus pontifikato laikotarpį buvo Vatikano vyriausiasis diplomatas ir antras svarbiausias žmogus Vatikane. Kardinolą P. Paroliną pažįsta ne tik gausybė pasaulio lyderių, bet ir daugelis Romos kurijos – Šventojo Sosto valdžios organo – darbuotojų.
Jeruzalės lotynų apeigų patriarchas italas pranciškonas Pierbattista Pizzaballa taip pat įvardijamas kaip ryškus kandidatas. Jis yra vyriausiasis Artimuosiuose Rytuose dirbantis katalikas, kurio valdos apima Izraelį, palestiniečių teritorijas, Jordaniją ir Kiprą. Kardinolu jis buvo paskirtas 2023 m. rugsėjį, prieš pat prasidedant Izraelio ir „Hamas“ karui. Pranciškonas kardinolas ragina abi puses siekti taikos, o per Kalėdas pernai vadovavo Mišioms Gazoje ir Jeruzalėje.
Dar vienas ryškus kandidatas papabili sąraše – Bolonijos arkivyskupas italas kardinolas Matteo Maria Zuppi. Jis yra Romos Šventojo Egidijaus bendruomenės narys, daugiau nei tris dešimtmečius dirba diskretišku Vatikano diplomatu, taip pat buvo popiežiaus Pranciškaus specialusis taikos pasiuntinys Ukrainoje. Kardinolas M. M. Zuppi yra populiarus dėl savo dešimtmečius neblėstančio darbo vargstančiųjų labui. Jis taip pat pasisako už migrantų ir homoseksualių katalikų priėmimą į Bažnyčią.
Marselio arkivyskupas Jeanas Marcas Aveline'as iš Prancūzijos taip pat įvardijamas kaip galimas popiežius. Alžyre gimęs kardinolas didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Marselyje ir yra simbolinė Pietų Prancūzijos uostamiesčio figūra. Dvasininkas, laikomas artimu popiežiaus Pranciškaus bičiuliu, 2013 m. buvo paskirtas Marselio pagalbiniu vyskupu, o 2022-aisiais įvesdintas į kardinolus. Nuolat besišypsantis kardinolas J. M. Aveline'as pasisakė už religijų ir kultūrų dialogą bei migrantų gynimą – abi šios temos buvo pagrindiniai popiežiaus Pranciškaus pontifikato principai.
Pirmuoju Švedijos kardinolu 2017 m. paskirtas Stokholmo arkivyskupas Andersas Arborelius – taip pat papabili sąraše. Jis atsivertė į katalikybę protestantiškoje Skandinavijos šalyje, kurioje gyvena viena labiausiai sekuliarizuotų visuomenių pasaulyje. Jis yra pirmasis Švedijos katalikų vyskupas nuo protestantų Reformacijos laikų ir griežtas Bažnyčios doktrinos gynėjas, ypač prieštaraujantis tam, kad moterys galėtų būti diakonėmis ar kad būtų laiminamos tos pačios lyties asmenų poros. Kaip ir popiežius Pranciškus, kardinolas A. Arborelius pasisako už migrantų, įskaitant krikščionis, katalikus ir potencialius atsivertėlius, priėmimą į Europą.
Estergomo–Budapešto arkivyskupas metropolitas kardinolas Péteris Erdő iš Vengrijos – dar vienas galimas kandidatas į popiežius. Intelektualas, gerbiamas kanonų teisės ekspertas kardinolas P. Erdő kalba septyniomis kalbomis, yra išleidęs mažiausiai 25 knygas ir pripažintas dėl savo atvirumo kitoms religijoms. Tačiau jo ryšiai su nacionalisto ministro pirmininko Viktoro Orbáno vyriausybe, kurio griežtos prieš migrantus nukreiptos pažiūros prieštarauja popiežiaus Pranciškaus pažiūroms, praeityje buvo sulaukę dėmesio. Komunizmo laikais užaugęs kardinolas žinomas dėl savo entuziazmo evangelizmui, yra konservatyvus tokiais klausimais kaip homoseksualų santuokos ir antrą kartą besituokiantys išsiskyrusieji.
Jau 2013 m. konklavoje Manilos arkivyskupas metropolitas emeritas kardinolas Luisas Antonio Tagle iš Filipinų buvo įvardijamas realiu kandidatu į popiežius. Kardinolas L. A. Tagle – charizmatiškas nuosaikus dvasininkas, nebijantis kritikuoti Bažnyčios dėl jos trūkumų, įskaitant seksualinį nepilnamečių išnaudojimą. Jis laisvai kalba angliškai, yra iškalbingas oratorius, pasižymi saviironišku humoru ir, kaip ir Pranciškus, yra didelis vargšų, migrantų bei visuomenės pakraštyje atsidūrusių žmonių gynėjas. Kardinolu paskirtas 2012 m. Benedikto XVI.
Kinšasos arkivyskupas kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu iš Kongo Demokratinės Respublikos taip pat galėtų būti kandidatas į popiežius. Jis yra vienintelis kardinolas iš Afrikos popiežiaus Pranciškaus Kardinolų taryboje, pontifiko patariamajame komitete. Būdamas Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumo pirmininkas, pernai sausį jis pasirašė laišką, kuriame išreiškė nepritarimą Vatikano deklaracijai, leidžiančiai kunigams ne liturginiu keliu laiminti tos pačios lyties asmenų sąjungas. Viename 2023 m. paskelbtame interviu jis pareiškė, kad „Afrika yra Bažnyčios ateitis, tai akivaizdu“.
[gallery ids="1257136,1215505,1257137,1257163,1257138,1257166,1257170,1257140"]
Šiuo metu yra 135 kardinolai rinkikai
Gegužės 7 dieną prasidėsianti konklava tęsis tol, kol bus išrinktas naujas pontifikas. Nors popiežiaus Grigaliaus X paskyrimas XIII a. truko beveik trejus metus (tai yra ilgiausia iki šiol vykusi konklava), šiuolaikiniai susibūrimai paprastai trunka kelias dienas. Tiek Pranciškus, tiek jo pirmtakas Benediktas XVI buvo išrinkti po dviejų balsavimo dienų.
Kardinolai rinksis ir balsus atiduos Siksto koplyčioje – Renesanso brangakmenyje, kurį puošia garsiosios Michelangelo freskos. Ji yra Vatikano Apaštalų rūmuose. Po Pranciškaus mirties visi 252 Bažnyčios kardinolai buvo pakviesti atvykti į Romą. 224 kardinolai atvyko į praėjusį šeštadienį vykusią laidotuvių ceremoniją. Visi jie turėjo teisę pasisakyti nustatant konklavos datą, tačiau tikimasi, kad joje dalyvaus tik 135, nes balsuoti dėl naujo popiežiaus gali tik tie, kurie yra jaunesni nei 80 metų amžiaus.
Daugumą kardinolų rinkėjų – apie 80 proc. – paskyrė Pranciškus. Jie yra kilę iš visų pasaulio kampelių, daugybė jų – iš nepakankamai atstovaujamų regionų. Tačiau didžiausią rinkėjų bloką vis dar turi Europa – 53 kardinolus, palyginti su 27 kardinolais rinkėjais iš Azijos ir Okeanijos, 21 – iš Pietų ir Centrinės Amerikos, 16 – iš Šiaurės Amerikos ir 18 – iš Afrikos, teigia Vatikanas. Italija yra labiausiai atstovaujama šalis, turinti 17 rinkėjų. JAV turi 10, Brazilija – septynis, o Prancūzija – penkis.
[caption id="attachment_1203068" align="alignleft" width="2560"] Kardinolai renkasi į Siksto koplyčią, kurioje vyks konklava, Vatikane 2005 m. balandžio 18 d. (buvo išrinktas Benediktas XVI). EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Procedūra ypač slapta
Žodis „konklava“ (cum clave) yra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „su raktu“ – tai yra nuoroda į kardinolų, apsistojusių Šv. Mortos namuose Vatikane, uždarymą, kol jie išrenka naują popiežių. Konklavos svarstymai vyksta taikant griežčiausią slaptumą, nes gresia neatidėliotinas ekskomunikavimas. Draudžiama naudotis išmaniaisiais telefonais ir internetu, be to, kardinolai negali skaityti laikraščių, klausytis radijo ar žiūrėti televizoriaus.
Draudžiamas bet koks kontaktas su išoriniu pasauliu, išskyrus rimtas ir skubias priežastis, o tai turi patvirtinti keturių kardinolų komisija. Vykstant pačiam balsavimui, leidžiamas tik kardinolų rinkėjų buvimas, tačiau kitu metu įeiti gali gydytojai, padėjėjai ir tvarkytojai.
Išskyrus pirmąją rinkimų dieną, kai balsuojama vieną kartą, kardinolai per dieną rengia keturis balsavimo turus (po du ryte ir po pietų), kol vienam kandidatui atitenka du trečdaliai balsų. Kiekvienos sesijos pabaigoje balsalapiai deginami specialioje krosnyje, virš Apaštalų rūmų siunčiant dūmų signalą. Jei iš kamino rūksta juodi dūmai – balsavimas buvo nesėkmingas. Balti dūmai liudija, kad buvo išrinktas naujas popiežius. Jei po trijų dienų naujas popiežius neišrenkamas, kardinolai daro pertrauką. Popiežiumi gali būti išrinktas bet kuris suaugęs katalikas vyras, tačiau praktikoje juo beveik visada tampa vienas iš kardinolų.
Išrinkus popiežių kardinolų dekanas paklausia išrinktojo kandidato, ar jis sutinka pradėti pontifikatą ir, jei atsakymas būna teigiamas, kokį vardą pasirenka. Naujasis popiežius išeina į kambarį, vadinamą Ašarų kambariu, kad apsivilktų pontifiko apdarus ir po to pasirodytų Šv. Petro aikštėje susirinkusiai žmonių miniai. Naujasis pasaulio katalikų lyderis tuomet žengia į Šv. Petro bazilikos centrinį balkoną, o kardinolas protodiakonas sušunka Habemus Papam! („Turime popiežių!“) ir ištaria jo vardą.
Konklavoje dalyvaus ir lietuvis kardinolas Rolandas Makrickas, kuris, be kita ko, yra ir Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas koadjutorius, rūpinęsis popiežiaus Pranciškaus laidotuvėmis.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad šeštadienį amžinojo poilsio atgulus Pranciškui Vatikane prasidėjo oficialus devynių dienų gedulo laikotarpis (novemdiales), jo metu Šv. Petro bazilikoje laikomos specialios Mišios.
Balandžio 21 d. nuo insulto miręs popiežius Pranciškus – Jorge Mario Bergoglio – konklavoje popiežiumi išrinktas 2013 m. kovo 13 d., atsistatydinus Benediktui XVI.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
