Netikėtą popiežiaus Pranciškaus sustojimą prisimenanti hospiso vadovė sesuo M. Rak: jis parodė, kad ligoniai taip pat žmonės

[intro_text content="2018-aisiais, kai popiežius Pranciškus lankėsi Lietuvoje, daugeliui kvapą užgniaužė netikėtas jo gestas."]

Pirmąją vizito dieną, pasimeldęs Aušros Vartų koplyčioje, popiežius turėjo vykti į Katedros aikštę. Viskas klostėsi pagal planą, bet staiga pontifiko papamobilis sustojo šalia Pal. Mykolo Sopočkos hospiso palapinės.

„Popiežius Pranciškus netikėtai sustojo ir priėjo palaiminti mūsų pacientų. Tai buvo nuoširdus sprendimas“, – akimirką prisimena sunkiems ligoniams padedančios įstaigos vadovė vienuolė MICHAELA RAK.

Interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ hospiso direktorė prisimena šį visus iki ašarų sujaudinusį Šventojo Tėvo gestą.

Prisimenant popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje 2018-aisiais, pontifikas neplanuotai stabtelėjo prie Palaimintojo Mykolo Sopočkos hospiso palapinės ir susitiko su ligoniais, laimino juos. Kaip įvyko šis susitikimas?

Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje 2018-aisiais buvo ne tik oficialus, bet ir kupinas netikėtų akimirkų, kurios parodė jo nuoširdumą ir gebėjimą bendrauti su žmonėmis įvairiose situacijose. Viena iš tokių akimirkų – neplanuotas popiežiaus sustojimas prie Vilniaus hospiso ir pacientų palaiminimas.

Buvo oficialiai paskelbtas popiežiaus kelionės nuo Aušros vartų Katedros aikštės link maršrutas. Mūsų pacientai ypač laukė susitikimo su Šventuoju Tėvu. Jie savo rankomis padarė didžiulį rožinio vėrinį. Kiekvienas rišo rožinio karoliukus, hospiso bendruomenė kalbėjo Rožinio noveną prieš popiežiaus vizitą. Jo metu prie hospiso pastato susirinko keli tūkstančiai žmonių, laukiančių pravažiuojančio popiežiaus.

[caption id="attachment_1257031" align="alignleft" width="2560"] Akimirka iš popiežiaus Pranciškaus netikėto sustojimo prie Pal. Mykolo Sopočkos hospiso. Hospiso archyvo nuotrauka[/caption]

Ir popiežius važiuodamas pro šalį netikėtai sustojo ir priėjo palaiminti mūsų pacientų. Tai buvo nuoširdus sprendimas. Pranciškus buvo pasitiktas su didele šiluma ir dėkingumu. Šventasis Tėvas praleido kelias minutes su ligoniais, kiekvieną palaimino ir įteikė po rožinį. Pacientams ir jų artimiesiems ši akimirka buvo ypatinga ir neužmirštama. Šis susitikimas išliko kaip simbolinis momentas, kuris parodė, kad popiežius yra ne tik Bažnyčios vadovas, bet ir asmuo, jautriai žiūrintis į sunkiausią ir skausmingiausią žmonių būklę.

Kokių žmonių reakcijų sulaukėte pasibaigus vizitui?

Spontaniškas popiežiaus Pranciškaus sustojimas prie hospiso pastato sukėlė įvairių reakcijų ir tarp žurnalistų, ir tarp vietos gyventojų. Tokią staigmeną dauguma žmonių vertino kaip nuoširdų, asmenišką, žmogišką, šiltą gestą.

Šis pavyzdys parodo, kaip žmogus, turintis didelę galią ir atsakomybę, rūpinasi dažnai liekančiais užribyje – mažai matomais ir kenčiančiais ligoniais. Daugelis tai vertino kaip popiežiaus gebėjimą ne vien laikytis formalių protokolų, bet ir veikti klausantis savo širdies.

Buvo ir tokių, kurie šį gestą laikė puikiu Bažnyčios atsidavimu ir užuojautos rodymu pažeidžiamiausiems. Daugeliui tai buvo kaip šviesos ženklas: šis neplanuotas sustojimas parodė, kad popiežius gyvena laikydamasis savo žodžių – ne tik kalba apie meilę bei užuojautą, bet ir tai skleidžia.

Daugelis ligonių buvo susižavėję, kad popiežius sustojo ir aplankė juos, klausėsi istorijų, užjautė juos, kenčiančius.

Kai kurie hospiso gyventojai pasidalino savo džiaugsmu ir net ašaromis – ši akimirka buvo ne tik malonus šokas, bet ir tikras dvasinis atgaivinimas. Popiežius kalbėjo su kiekvienu asmeniškai, laikydamas jų rankas, meldėsi už juos ir, svarbiausia, suteikė daug emocinio palaikymo.

[caption id="attachment_1242639" align="alignleft" width="2560"] Malda Aušros Vartų koplyčioje. Akimirka iš popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje 2018 m. rugsėjo 22–23 d. Laimos Penek / Popieziausvizitas.lt nuotrauka[/caption]

Iš esmės popiežiaus sprendimas sustoti prie hospiso ir susitikti su ligoniais buvo plačiai vertinamas kaip teigiamas ir žmogiškas gestas, dėmesio ir užuojautos išraiška tiems, kurie dažnai lieka nematomi ar pamiršti. Nors kai kurie skeptikai galėjo iškelti klausimą, ar tokie spontaniški veiksmai tinkami, didžioji visuomenės dalis buvo be galo dėkinga už šį gestą. Tai tapo simboliu, kad, nepaisant savo pozicijų, žinomumo, visi žmonės yra svarbūs ir verti pagarbos, meilės bei užuojautos.

Popiežius Pranciškus daugelio vadinamas žmonių popiežiumi, nes nevengė bendrauti su vargšais. Sese Michaela, jūs daug laiko praleidžiate su tokiais žmonėmis. Ką vargšams reiškia, kad pagrindinė Bažnyčios galva nevengia su jais bendrauti?

Kai pagrindinė Bažnyčios galva, kaip popiežius Pranciškus, nevengia bendrauti su vargšais, tai turi stiprų simbolinį poveikį. Dauguma vargšų, ypač gyvenančių ne tik materialinėje, bet ir dvasinėje atskirtyje, tuomet jaučia, kad jų buvimas ir gyvenimas yra pripažįstami. Popiežiaus Pranciškaus elgesys jautriai reaguojant į tuos, kurie dažnai ignoruojami ar pamiršti visuomenės, yra labai svarbi žinia – visi žmonės, nepriklausomai nuo padėties ar statuso, verti meilės ir pagarbos.

Tokie susitikimai padeda kurti bendruomenę. Popiežius Pranciškus ne tik dalijosi dvasine viltimi, bet ir skatino visus tikinčiuosius labiau įsitraukti į socialinius klausimus, būti jautresnius ir atsakingesnius kitų atžvilgiu. Tai yra kvietimas sekti šiuo pavyzdžiu ir mažinti atskirtį, ugdyti bendrą empatiją ir supratimą.

Vienas mūsų pacientų sakė, kad jam trūksta žodžių apsakyti, ką išgyveno susitikimo metu. Jam tai buvo didelė vilties žinia ir kartu įrodymas, kad sergantieji, silpnieji yra reikšmingi ir reikalingi. Be to, tai priminė, kaip svarbu teikti pagalbą sergantiems, kenčiantiems, nebūti abejingiems.

[caption id="attachment_1036408" align="alignleft" width="2480"] Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso direktorė sesuo Michaela Rak. Astos Gindrėnės nuotrauka[/caption]

Skatinti empatiją reiškia kurti aplinką, kurioje žmonės būtų pasirengę pasidalinti savo jausmais ir patirtimi, o kiti gebėtų išgirsti ir atjausti. Tai labai svarbu ir asmeniniame gyvenime, ir visuomenėje, nes empatija padeda stiprinti tarpusavio ryšius, mažinti atskirtį ir skatinti bendruomeniškumą. Kai empatija tampa pagrindine vertybe, žmonės jaučiasi išgirsti, suprasti ir palaikomi, todėl tokioje aplinkoje mažėja konflikto, agresijos ir izoliuotumo atvejų.

Popiežius Pranciškus atvirai kalbėjo apie savo rūpinimąsi vargšais ir nuskurdusiais, jis ne tik šnekėjo apie empatijos svarbą, bet ir rodė, kaip tai galima įgyvendinti. Toks pavyzdys įkvepia, kad kiti taip pat stengtųsi būti dėmesingesni ir rūpestingesni aplinkiniams.

Šiandien visas pasaulis diskutuoja, kokia kryptimi turėtų žengti Bažnyčia. Kokia jūsų nuomonė? 

Bažnyčios kryptis yra aktuali ir svarbi tema, nes pasaulis nuolat keičiasi, atsiranda naujų sunkumų, tačiau Bažnyčia turi išlaikyti esmines vertybes ir misiją. Ji turi saugoti senąsias savo tradicijas ir doktrinas, kad išliktų tikra ir autentiška. Todėl ji neturėtų greitai keisti savo praktikos ir požiūrių dėl šiuolaikinių iššūkių ar socialinių pokyčių. Bažnyčia turi sutelkti dėmesį į savo misiją – per Jėzų Kristų vesti žmones į išganymą ir tikėjimą.

Šiandieninis Bažnyčios konservatyvumas dažnai susiduria su dideliais iššūkiais, nes daugelis tikinčiųjų, ypač jauni, nori didesnio atvirumo ir prisitaikymo prie šiuolaikinio pasaulio. Tai bendruomenėje kelia įtampą tarp konservatyvių ir progresyvių šalininkų. Tačiau daugelis konservatyvių tikinčiųjų mano, kad Bažnyčia turi išlaikyti autoritetą ir tikėjimo šaltinius, net jei tai prieštarautų šiuolaikinėms tendencijoms ir pokyčiams. Pabrėžtinas tapatumo išsaugojimas, tikėjimo tyrumas ir moralinis stabilumas.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama