Azijos studijų ekspertas K. Andrijauskas: „Donaldo Trumpo atėjimas į Baltuosius rūmus kinams yra dovana“

[intro_text content="Europos analitinių centrų tinklas Kinijos klausimais ataskaitoje apie Kinijos gebėjimą švelniosiomis priemonėmis paveikti Europos valstybes išskyrė tris pagrindines Kinijos švelniosios galios priemones. Tai – Kinijos kultūros skatinimas ir mainai švietimo ir mokslinių tyrimų srityse, ekonominis bendradarbiavimas ir veikimas per socialinius tinklus bei politinių pranešimų siuntimas."] Dr. KONSTANTINAS ANDRIJAUSKAS, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos tarptautinių santykių docentas, sako, kad į tokius indeksus reikėtų žiūrėti lyginamuoju požiūriu, nes Kinijos švelniosios įtakos kilimas tiesiogiai susijęs su kitų pasaulio galių nuosmukiu: „Čia reikėtų kalbėti ir apie Rusijos įtakos nuosmukį, bet pirmiausia – apie JAV įvaizdžio problemas, kurios dar labiau išryškėjo Donaldui Trumpui tapus prezidentu jau antrą kartą.“ Su K. Andrijausku dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi apie Kinijos komunistinio režimo ideologijos susipynimą su tūkstantmetėmis šalies tradicijomis, santykius su Europos Sąjunga ir Rusija, neaplenkiant ir pablogėjusių diplomatinių santykių su Lietuva aptarimo. Pirmą kartą nuo Pasaulinio švelniosios galios indekso sudarymo pradžios Kinijos Liaudies Respublika iškilo į antrą vietą (pirmąją vietą iki šiol užima Jungtinės Amerikos Valstijos). Ką tai sako apie Kinijos įtaką pasauliui? Tai rodo, kad Kinijos įtaka didėja, nes didėja ir ekonominė jos galia. Gyvename pasaulyje, kuriame už pinigus galima daug ką nupirkti, nors, aišku, ne viską. Galima nupirkti įvaizdžių gerinimo programas, nuomonės formuotojus – iš esmės visą aibę galimybių, kuriomis naudojasi Kinija. Tačiau į tokius indeksus reikėtų žiūrėti lyginamuoju požiūriu, nes Kinijos švelniosios įtakos kilimas tiesiogiai susijęs su kitų pasaulio galių nuosmukiu. Čia reikėtų kalbėti ir apie Rusijos įtakos nuosmukį, bet pirmiausia – apie JAV įvaizdžio problemas, kurios dar labiau išryškėjo Donaldui Trumpui tapus prezidentu jau antrą kartą. [caption id="attachment_1257551" align="alignleft" width="2560"] Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Pekinas, Kinija, 2025 m. balandžio 23 d. Iori Sagisawos / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Kuo pasižymi Kinijos švelnioji galia? Kiek tai lemia istorija? Žinome, kad didelę įtaką Kinijai turėjo garsus mąstytojas Konfucijus, kurio filosofijoje pabrėžiamas teisingumas ir individo bei valdžios moralė, o religinėje ir filosofinėje daoizmo tradicijoje akcentuojamas prisitaikymas ir bendradarbiavimas vietoj atviros agresijos ir spaudimo. Žinant, kad šalį valdo komunistinis režimas, kyla klausimų dėl dabartinės Kinijos valdančiųjų ideologijos susipynimo su tūkstantmetėmis tradicijomis. Be abejonės, šios tradicijos susipynusios su komunistine ideologija. Kinija yra viena seniausių, turtingiausių, įstabiausių civilizacijų. Jos valstybingumas vien imperiniu pavidalu siekia daugiau nei du tūkstančius metų, tad natūralu, kad žiūrint iš likusio pasaulio perspektyvos – tuo labiau iš pačių kinų perspektyvos – tai turėtų kelti pagarbą. Kinijos komunistų santykis su įstabiąja Kinijos istorija, ypač su imperine jos puse, yra nevienareikšmis. Mao Dzedongas, Kinijos Liaudies Respublikos įkūrėjas, buvo inicijavęs daug kampanijų, kurių metu ta tūkstantmetė kinų kultūra buvo atakuojama – galime prisiminti liūdniausiai pagarsėjusią „kultūrinę revoliuciją“. Buvęs Kinijos vadovas Deng Siaopingas ir ypač dabartinis lyderis Xi Jinpingas bando selektyviai naudotis tradicine kinų kultūra bei istorine patirtimi, tuo pačiu Konfucijumi, kurdami vaizdinį, kad Kinijos komunistų partija yra ir Kinijos istorijos bei kultūros puoselėtoja, tačiau pačios partijos istorinė patirtis nelabai tą sufleruoja. Tarpusavyje bandoma suplakti gana skirtingus pradus, tačiau Kinija pasižymi tuo, kad joje sugeba koegzistuoti gana skirtingi dalykai, ir tai yra vienas iš Kinijos kultūros ir filosofijos pagrindų.

Viena pagrindinių daoizmo tezių teigia priešingybių tarpusavio harmoniją ir bendrą kuriamą vienį. In ir Jang tradicija neblogai tą atliepia. Priešingybės reikalingos, kad savasties kontekste atsirastų tam tikras naujas reiškinys, tad, matyt, kažką panašaus ir bandoma kurti.

Viena pagrindinių daoizmo tezių teigia priešingybių tarpusavio harmoniją ir bendrą kuriamą vienį. In ir Jang  tradicija neblogai tą atliepia. Priešingybės reikalingos, kad savasties kontekste atsirastų tam tikras naujas reiškinys, tad, matyt, kažką panašaus ir bandoma kurti. Kinijos ekonominis pakilimas prasidėjo prieš kelis dešimtmečius, kai komunistinė šalis ėmė taikyti rinkos ekonomiką ir dabar jau konkuruoja su didžiausiomis pasaulio ekonominėmis galiomis – JAV ir Europos Sąjunga. Tai liudija ir JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtas tarifų karas. Mažai kas abejoja, kad laimėtojų tame kare nebus, tačiau kokį pranašumą, Jūsų nuomone, jame turi Kinija? Mirus Mao Dzedongui, komunistų partijoje prasidėjo tarpusavio rietenos. Iškilus Deng Siaopingui, buvo pradėta atvirų durų politika, ir čia pasireiškė tas dviejų priešingų pradų sugyvenimas. Turime įdomų hibridą: vienpartinį politinį režimą, kuris vis dar tvirtina kuriantis socializmą, turintį kiniškų ypatybių, tačiau daugelyje sričių įsivyravo rinkos ekonomika su tokiomis jos apraiškomis, kurios Karlą Marxą ir vertė rašyti „Kapitalą“. Nėra jokių profesinių sąjungų, Sindziango uigūrų regione taikomas priverstinis darbas, tad šis įdomus hibridas leido Kinijai nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigos sukurti žmonijos istorijoje negirdėtą beprecedentį ekonominį stebuklą. Per tuos daugiau nei keturiasdešimt metų Kinija ištraukė iš skurdo šimtus milijonų gyventojų, tačiau reikėtų pastebėti, kad per tris Mao Dzedongo valdymo dešimtmečius Kinija pagal daugelį ekonominių kriterijų vargiai pasistūmėjo į priekį. Pradėjusi nuo labai žemos kartelės – tai irgi reikia vertinti lyginamajame kontekste – Kinija sukūrė tai, apie ką kalbama kaip apie pasaulio fabriką. Šiandien Kinija yra didžiausia pasaulyje gamintoja, gamtinių išteklių vartotoja, užsienio valiutos rezervų turėtoja, turinti prekybos su didžiąja ekonomiškai išsivysčiusio pasaulio dalimi perviršį. [caption id="attachment_1257559" align="alignleft" width="2512"] Buvusio Kinijos lyderio Mao Dzedongo portretas Tiananmenio aikštėje, Pekine, Kinijoje, vykstant trečiajam Kinijos komunistų partijos plenariniam susirinkimui 2024 m. liepos 15 d. Andréso Martínezo Casareso / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Trumpui prekybos balansas yra labai svarbus. Jis ekonominę logiką keistai vertina iš tradicinio merkantilizmo pozicijų ir, matyt, nelabai žino, koks yra Davido Ricardo santykiniu pranašumu paremtos tarptautinės ekonomikos aiškinimas, tačiau daugelis amerikiečių pritaria Trumpui. JAV nepatenkintos, kad ekonominė galia eina Kinijos ir Azijos link. Panaši tendencija ir su ja susijusios problemos buvo prieš kelis šimtmečius, kai europiečiai buvo nepatenkinti, kad turi pirkti kinų prabangos prekes – šilką, porcelianą, arbatą. Dėl to jų turtai nutekėdavo į Kiniją. Ištisus šimtmečius tai gąsdino europiečius, kėlė jiems nerimą ir paskatino juos gana negražiai įsitraukti į Kinijos vidaus politiką. Kinija turi nemažai pranašumų: pagal daugelį ekonominių kriterijų ji jau yra ekonominė supervalstybė, turinti kai kurių pasaulio ekonomikai svarbių išteklių, retųjų metalų. Šių klodų yra ne tik Kinijoje, bet ir kitose šalyse, kur Kinija turi kontrolę per savo ar trečiųjų šalių įmones. Kinija turi didelę įtaką daugelyje Globaliųjų pietų valstybių, ir čia galime grįžti prie klausimo apie švelniąją Kinijos galią.

Kinai vejasi ir lenkia likusį pasaulį kartais greičiau, nei būtume linkę tikėtis, tad galėtume nusiteikti sulaukti panašaus proveržio ir kitose technologijose, kad ir kvantinėje kompiuterijoje.

Daugelio valstybių manymu, Kinijos galia nėra blogiau nei Amerikos galia, ir kinų įtaka ekonomikai nėra blogesnė nei amerikiečių ekonominė įtaka, tad nemažai valstybių linkusios įsileisti kinų investuotojus ir jų įmones – tiek privataus kapitalo, tiek valstybines korporacijas. Tas tendencijas matome visur, taip pat JAV kaimynystėje – Meksikoje. Dar vienas kinų pliusas yra proveržis kuriant naujausias technologijas: saulės baterijas, žaliąsias technologijas, gaminant elektrinius automobilius – šioje srityje kinai pirmauja. Taip pat penktosios kartos mobiliojo ryšio technologijos, dirbtinio intelekto technologijos – to pavyzdys yra sukurta ir pasaulį nustebinusi programa „Deep Seek“. Kinai vejasi ir lenkia likusį pasaulį kartais greičiau, nei būtume linkę tikėtis, tad galėtume nusiteikti sulaukti panašaus proveržio ir kitose technologijose, kad ir kvantinėje kompiuterijoje. Kinijos specialusis pasiuntinys Europos reikalams Lu Shaye pasibaisėjo arogantišku ir valdingu amerikiečių požiūriu į sąjungininkus ir akcentavo Kinijos diplomatinį požiūrį – taiką, draugystę, gerą valią ir savitarpiškai naudingą bendradarbiavimą. Akivaizdu, kad tokiu būdu Europos Sąjunga kviečiama stiprinti saitus su Kinija, tad kuo rizikuoja Europa, priimdama šį kvietimą bendradarbiauti? Kaip Europos Sąjunga turėtų reaguoti į Kinijos paramą kariaujančiai Ukrainoje Rusijai? Pastarasis klausimas yra aiškus: turėtų reaguoti neigiamai ir transliuoti, kad mato, ką Kinija daro, kad turėtų būti raudonosios linijos Kinijai išlaikant gerus santykius su Europos Sąjunga ir Ukraina. Reikia pastebėti, kad nė viena pasaulio valstybė nėra tokia svarbi remiant Rusijos karą Ukrainoje kaip Kinija. Mes neturime duomenų, kad Kinija Rusijai tiektų baigtinę ginkluotę, ir tai yra gerai, nes jei kinai tą darytų, kiltų rimtų problemų. Prieš kelias dienas nuskambėjo istorija apie kinų kilmės belaisvius, bet nėra duomenų, kad tai oficialu. Tai nėra Šiaurės Korėjos karių dalyvavimo Rusijos karinėje kampanijoje Kursko srityje atitikmuo. Kinija pabrėžtinai teigia, kad tie kariai ten atsirado be jos pritarimo, tačiau pats jų buvimo faktas nėra raminantis, ir neverta jo ignoruoti. [caption id="attachment_1257564" align="alignleft" width="2560"] Kinijos garbės sargyba. Pekinas, Kinija, 2025 m. balandžio 24 d. Iori Sagisawos / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Turėtume nepamiršti, kad kalbame apie dvigubos paskirties prekes ir ypač apie tarptautinių sankcijų poveikį Rusijai. Jokia kita valstybė tiek daug nepadeda Rusijai kaip Kinija. Toks yra jos interesas – ji gali pigiau gauti naftos, gamtinių dujų, kitų Rusijos išteklių. Ji be konkurencijos gali užimti ištisus Rusijos ekonomikos sektorius, tokius kaip naujų automobilių. Kinijos finansinės institucijos linkusios laikytis tarptautinių sankcijų režimo, nes amerikiečiai ir europiečiai joms paprastai yra svarbesni nei Rusijos partneriai. Kinija, kaip ir Rusija, labai ilgai laikėsi nuostatos ir tikslo įvaryti pleištą tarp JAV ir Europos. Ji ilgai kalbėjo apie ES kaip apie atskirą galios bloką, kuris turėtų savo balsą, nepriklausytų nuo amerikiečių ir kurtų atskirą dialogą su Kinija, o ne demonstruotų besąlygišką pritarimą JAV. Trumpo atėjimas į Baltuosius rūmus kinams yra dovana, nes nieko daryti nereikia, nebent įpilti žibalo į ugnį, tai rodo pono Lu Shaye komentaras. Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye 2023 m. Paryžiuje pareiškė, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys „tarptautinėje teisėje net neturi faktinio statuso, nes nėra jokio tarptautinio susitarimo, kuris materializuotų jų suverenitetą“. Tokį pareiškimą netrukus paneigė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning, pareikšdama, kad Kinija gerbia respublikų suverenios valstybės statusą iširus Sovietų Sąjungai, tačiau nemalonus prieskonis liko, ypač dabar, kai Lu Shaye nuo šių metų vasario paskirtas specialiuoju įgaliotiniu Europos reikalams. Kokį Kinijos požiūrį į Europą ir ypač į Baltijos valstybes tai rodo? Lu Shaye kalbas mums reikėtų vertinti blaiviai. Sovietų Sąjungos griūtis Kinijai buvo košmariškas scenarijus. Ji matė, kaip didžiulė komunistinė valstybė subyrėjo lyg kortų namelis. Tokiam scenarijui savo šalyje kinai neleis įvykti – tą parodė 1989-aisiais pralietas kraujas Tiananmenio aikštėje. O Lietuva vadovavo tam griovimo paradui. Esu tikras, kad sprendimų priėmėjai Kinijoje yra bent tiek įsigilinę į Lietuvos istoriją, ir tas naratyvas, kad Lietuva vykdo kažkieno valią ir kad mažos valstybės apskritai nėra subjektai, neatitinka tikrovės. Didžiosios ES valstybės suvokia, kad dabartinio netikrumo ir neprognozuojamumo sąlygomis santykis su Kinija yra svarbus. Kalbant apie susiklosčiusią tarptautinę prekybą reikia pastebėti, kad šiuo metu labiausiai destabilizuojanti didžioji valstybė yra ne Kinija, o JAV, tad šiomis aplinkybėmis bandymai sutvirtinti santykius su Kinija, užglostant aštrius kampus, yra logiški. Liepos mėnesį vyks ES ir Kinijos viršūnių susitikimas, menantis 50-ies metų santykių užmezgimo sukaktį. Atrodo, kad jis jau antrus metus vyks Pekine, o tai jau būtų europiečių reveransas Kinijai. Daug įdomių dalykų mūsų laukia artimiausiais mėnesiais. [caption id="attachment_1257568" align="alignleft" width="2560"] Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye. Nica, Prancūzija, 2019 m. spalio 7 d. Sebastieno Nogier / EPA-EFE nuotrauka[/caption] 1979-ųjų reformos leido didelei daliai Kinijos žaisti pagal rinkos taisykles, tad Kinija pradėjo auginti ekonominius raumenis. Žlugus Sovietų Sąjungai Rusija ieškojo naujų rinkų, o Kinija buvo didžiulė gamtinių išteklių vartotoja, tad tarpusavio santykiai buvo naudingi abiem pusėms. Kokie dabartiniai Kinijos ir Rusijos aljanso požymiai? Kokie tikrieji Kinijos tikslai Rusijos, įklimpusios į karą Ukrainoje, atžvilgiu? Kinija šį karą nori paversti labiau galimybe nei problema. Be abejo, karas kinams irgi sukėlė problemų, nes Kinija norėjo įgyvendinti savo šilko kelio projektą, ir Ukraina jai buvo svarbi kaip ekonominė partnerė. Rusijos invazija į Ukrainą prisideda prie bendro chaoso, o Mao Dzedongas yra sakęs, kad chaosas yra galimybė. Šis karas Kinijai leidžia nukreipti dėmesį nuo savęs, nes didžioji pasaulio dalis, kartu ir Ukraina, ją vertina kaip konstruktyvesnę valstybę už Rusiją. Ukrainiečiai yra skeptiški Kinijos atžvilgiu, bet pozicionuoja save kaip realistus, nes pokariu Ukrainos poreikiai bus tokie, kad be Kinijos tikriausiai ši šalis negalės apsieiti. Karas Kinijai leidžia performuoti santykius su Rusija, didinti jos priklausomybę ekonomine prasme, taip pat politine ir netgi strategine. Tos priklausomybės neturėtume sureikšminti, nes Rusija turi branduolinį ginklą ir yra gana autonomiška. Kinijos įžengimas į Rusijos ekonomikos sektorius per tuos trejus karo metus yra beprecedentis. Rusai demonstruoja posūkį į Aziją, ir tas posūkis didžiąja dalimi nukreiptas į Kiniją, kuri pati ateina. Kinijos požiūriu, tas karas nėra jau toks blogas dalykas. Kinija tvirtina, kad jos ginkluotės nėra kare – Rusija naudoja tik Šiaurės Korėjos ginkluotę. Mano požiūriu, Ukraina yra savo sėkmės įkaitė. Ukraina gauna nedaug paramos, nes tvarkosi pati. Jei tas frontas staiga drastiškai pradėtų judėti, lenkai, vokiečiai, o ir mes pradėtume kitaip veikti, jau nekalbant apie valstybes, kurios Ukrainą remia mažiau, nei turėtų, atsižvelgiant į ekonomikos dydį ir strateginius interesus. Aišku, atsirado išgąstis dėl amerikiečių paramos praradimo, bet ukrainiečiai susitvarkys, jei padėsime. Tačiau to kaina yra didžiulė.

Kaip Kinija reaguotų, jei ukrainiečiai įgytų didelį strateginį pranašumą kare? Šiame kare reikšmingą poveikį daro ginkluotės, amunicijos, žvalgybos duomenų suteikiamos galimybės, jas galima naudoti akivaizdžiai neparodant savo įsitraukimo – jį galima daryti per trečiąsias valstybes ir ištisą šešėlinę infrastruktūrą, kuriamą ir Rusijos.

Kitas klausimas: kaip Kinija reaguotų, jei ukrainiečiai įgytų didelį strateginį pranašumą kare? Šiame kare reikšmingą poveikį daro ginkluotės, amunicijos, žvalgybos duomenų suteikiamos galimybės, jas galima naudoti akivaizdžiai neparodant savo įsitraukimo – jį galima daryti per trečiąsias valstybes ir ištisą šešėlinę infrastruktūrą, kuriamą ir Rusijos. Jei Kinija pradėtų aktyviau remti Rusiją, turėtume didelių problemų. Iki šiol Ukrainą tenkino ta Kinijos pozicija, bet dabar status quo keičiasi, ir Ukrainos vadovybė nėra linkusi ignoruoti faktų, kuriuos mato, – greičiau linkusi juos eskaluoti, nes, susiklosčius dabartinėms sąlygoms, Kinijos korta, jos manymu, gali bent kažkiek paveikti sprendimus Baltuosiuose rūmuose. Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas kalba apie diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą – jie labai pablogėjo 2021-ųjų pabaigoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniuje. Tačiau kyla klausimų, kaip į tai reaguotų JAV. Tiek JAV, tiek Kinija šiuo metu stebi, kokios politikos jų atžvilgiu laikosi įvairios valstybės, ir pagal tai ketina taikyti savo tarifų politiką. Kaip šiomis aplinkybėmis vertinate mūsų valdžios kalbas gerinti santykius su Kinija? Kalbant apie mūsų dabartinės Vyriausybės sprendimus ir retoriką, reikėtų paminėti, kad ir buvusios Vyriausybės pagrindiniai atstovai bei sprendimų priėmėjai, taip pat buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra pareiškę, jog Lietuva norėtų normalizuoti santykius su Kinija. Mūsų diplomatinė atstovybė Pekine yra uždaryta, santykiai vienašališku Kinijos sprendimu nužeminti iki reikalų patikėtinio lygmens. Lietuva su tuo niekada nesutiko ir nepripažino kaip legalaus veiksmo. Praeitų metų pabaigoje mes nusprendėme išsiųsti tris kinų diplomatus, nes buvo akivaizdžių senų akreditacijos problemų. Mūsų abi Vyriausybės – buvusi ir dabartinė – norėtų, kad ambasada Kinijoje būtų atidaryta idealiu atveju lygiomis sąlygomis. Kinai savo ambasadą Vilniuje vadina reikalų patikėtinio biuru, kuris niekada nebuvo uždarytas. Kinija yra didesnė ir svarbesnė valstybė, bet diplomatiniuose santykiuose veikia abipusiškumo principas, tad šiame kontekste yra labai rimtų problemų ir apie jas turime kalbėti. [caption id="attachment_1019559" align="alignleft" width="2560"] Taivaniečių atstovybė Lietuvoje, Vilniuje, 2021 m. gruodžio 18 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption] Pono Palucko kalbos nėra labai revoliucingos. Man susiklostė toks įspūdis, kad kamuolys yra Kinijos pusėje, nes būtent ji nužemino santykius ir privertė mūsų diplomatus palikti šalį 2021-ųjų pabaigoje. Ji pati turėtų bandyti taikytis, bet esminis dalykas čia yra Taivaniečių atstovybės atidarymas Vilniuje. Vertinant iš mūsų perspektyvos, nieko blogo nepadarėme, nes tai nėra oficiali atstovybė, ir tai nereiškia diplomatinių santykių užmezgimo paneigiant mūsų vienos Kinijos politikos interpretaciją. Gali būti nelengva suderinti abiejų valstybių pozicijas, bet jei abi pusės iš tiesų rimtai svarsto santykius normalizuoti, reikės derėtis dėl svarbių detalių. O kodėl, Jūsų nuomone, Lietuva atidarė Taivaniečių atstovybę? Be mums būdingo noro tapti vėliavnešiais kovoje už laisvę, Lietuvoje buvo manoma, kad Kinijos klausimas sieja du didžiausius oponentus – abi JAV didžiausias partijas. Atrodė, kad bandymas būti radikalesniam Kinijos atžvilgiu galėtų padidinti šalies matomumą ir pagerinti šalies statusą Vašingtone yra gana logiškas. Tačiau į valdžią atėjus antrajai Trumpo administracijai jau kyla klausimų, kiek tai paveiku. Tą blogų santykių su Kinija kortą galime kol kas prie savęs palaikyti, bet manyčiau, kad šiuo metu aklai žiūrėti į JAV nereikėtų. Empiriniai duomenys rodo, kad, deja, dabartinė administracija savo sąjungininkus dažnai mato kaip vos ne ideologinius priešus. Esame europiečiai, ir Europa mums yra svarbesnė. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [related]

Autorius: Rasa Baškienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama