Vyskupas emeritas E. Bartulis: „Visus žavėjo popiežiaus Pranciškaus nuolankumas ir paprastumas“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Daugelis iš mūsų popiežių matėme ekranuose arba iš toli Šv. Petro aikštėje, Vilniaus katedros aikštėje ar Kauno Santakos parke, kur jis vadovavo šventosioms Mišioms, kai lankėsi Lietuvoje 2018 m. rugsėjo 22–23 dienomis. Išgirskime liudijimą tų, kurie turėjo galimybę būti arti jo ir su juo. Pirmasis Šiaulių vyskupas, dabar vyskupas emeritas EUGENIJUS BARTULIS, prisimindamas įvairius susitikimus ir koncelebruotas šv. Mišias kartu su popiežiumi Pranciškumi, pabrėžia jo labai žmogiškas savybes, kurios žavėjo tikinčius žmones visame pasaulyje. youtube.com video Vyskupe, Jums teko laimė ne tik klausyti, ką sakė popiežius Pranciškus, bet ir artimiau su juo pabendrauti. Kuo Jus žavėjo šio popiežiaus asmenybė? Ne vieną kartą teko Vatikane koncelebruoti šventąją Mišių auką su pasaulio vyskupais, vadovaujant popiežiui Pranciškui. Galbūt ryškiausias prisiminimas išliko iš susitikimo 2015 metų vasario 3 dieną, kai dalyvavau Lietuvos vyskupų Ad limina vizite (kas penkerius metus vykstantis oficialus vyskupų vizitas pas popiežių, lotyniškai pažodžiui reiškiantis „prie apaštalų slenksčio“ – aut. past.). Šis susitikimas su popiežiumi buvo išskirtinis. Popiežius, atėjęs į mūsų vyskupų būrį, iš karto pasakė: „Jauskimės labai paprastai, tarsi futbolo aikštelėje.“ Jis, kaip žinoma, mėgo futbolą ir pats buvo vartininkas. Ir tęsė: „Dabar tarsi kamuolį meskite man vieną ar kitą prašymą, mintį, pageidavimą, ir aš atsakysiu.“ Iš karto pradėjome nuoširdžiai bendrauti, visiškai be jokios įtampos. Šis susitikimas atskleidė Pranciškaus paprastumą.
Popiežius Pranciškus ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Lietuvos vyskupų „Ad limina“ vizito pas popiežių 2015 m. metu. Vyskupo E. Bartulio asmeninio archyvo nuotrauka Kai žvelgiame į visą jo pontifikatą, iš tiesų – nuolankumas, nuolankumas, nuolankumas. Anot Jono Krikštytojo, jis stengėsi užleisti vietą Jėzui, kad savo asmeniu Jo neužstotų. Tarsi Jonas Krikštytojas sakytų: „Dievas turi augti manyje, o aš turiu mažėti.“ Visus žavėjo popiežiaus Pranciškaus nepaprastas nuolankumas, nuoširdus bendravimas ir paprastumas. Tada mes, vyskupai, pakvietėme jį atvykti į Lietuvą. Ir štai 2018 metais jis jau Lietuvoje susitiko su visa šalimi, su visais žmonėmis. Tai nepaprastas antrasis popiežius, kuris aplankė mus ir džiugino. Visa tai išliko mano širdyje ir yra be galo brangu. Tai išliko ir žmonių prisiminimuose, o ypač mūsų, kurie galėjome arčiau jį regėti, išgirsti jo balsą, pamatyti jo švytintį veidą.
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, tuo metu Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ su popiežiumi Pranciškumi Lietuvos vyskupų „Ad limina“ vizito pas popiežių 2015 m. metu. Vyskupo E. Bartulio asmeninio archyvo nuotrauka Vyskupe, popiežius Pranciškus buvo pirmasis popiežius ne iš Europos – iš Argentinos. Kaip manote, kokios jo savybės leido jam taip plačiai ir giliai suprasti ir veikti Katalikų Bažnyčios gyvenimą pasaulyje? Popiežius Pranciškus, būdamas Argentinoje, taip pat stengėsi išlikti paprastu žmogumi. Jo važiavimas miesto autobusu, bendravimas su žmonėmis, nenoras pažymėti savo išskirtinumo visus labai žavėjo. Jis stengėsi su visais būti tarsi lygus tarp lygių. Jis troško gyventi ir gyveno Kristaus pavyzdžiu: „Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų – man padarėte.“ Jis siekė kiekviename žmoguje matyti Kristų – tarsi samarietę prie šulinio jis sutikdavo kiekvieną laiminančiu žvilgsniu. Visa tai stebina ir džiugina. Manau, kad kardinolai, matydami tokį Pranciškaus paprastumą, ir išrinko jį popiežiumi, trokšdami, kad jis būtų tas, kuris ateina tarnauti. Nes ir Kristus sakė: „Aš atėjau ne dėl to, kad man tarnautų, aš pats atėjau tarnauti ir savo gyvybę atiduoti už daugelį.“
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama