Paskutinį susitikimą su Pranciškumi prisiminęs kardinolas R. Makrickas: „Gal jis ir jautė, kad ateina saulėlydis“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="„Įdomi detalė, kurią pastebėjome, ta, kad pirmasis altorius nuo popiežiaus kapo yra dedikuotas šv. Pranciškui. Tarsi ta vieta laukia popiežiaus, kad jis atgultų amžinojo poilsio“, – sakė kardinolas, popiežiškosios Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas koadjutorius ROLANDAS MAKRICKAS, intensyviai besiruošiantis šeštadienį vyksiančioms popiežiaus Pranciškaus laidotuvėms."]
Specialiai „Bernardinai.lt“ iš Romos.
Pirmadienį miręs pontifikas bus laidojamas vienoje iš keturių popiežiškųjų Romos bazilikų – Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje – ir bus pirmasis popiežius per maždaug 150 metų, kuris nebus palaidotas Šv. Petro bazilikoje. Be to, jis atsisakė karsto paaukštinimo ir karsto uždarymo ceremonijos, taip pat nereikės tradicinių trijų karstų, pagamintų iš kipariso, švino ir ąžuolo.
Laidotuvės bus dviejų dalių
Pasak kardinolo R. Makricko, laidotuvės susidės iš privačių ir viešųjų dalių. „Viešoji dalis turi dar dvi dalis. Pirmoji – popiežiaus karsto atnešimas į baziliką, tai ir įvyko vakar. Paskui bus uždaromas karstas – tai privati ceremonija. Šv. Mišios vėl vyks Šv. Petro aikštėje.
Pats laidojimo procesas Švč. Mergelės Marijos bazilikoje bus uždaras, dalyvaujant tai grupei žmonių, kurie numatyti pagal laidojimo apeigų ritualą. Tai privati ceremonija, ir ji bus ne transliuojama, o dokumentuojama, vėliau apie tai praneš Vatikano žinių tarnyba“, – žurnalistams iš Lietuvos ketvirtadienį Romoje aiškino kardinolas.
Mirus popiežiui, Vatikane prasidėjo Sede Vacante – tuščio sosto laikotarpis, kurio metu, kaip aiškino pašnekovas, visos kurijos institucijos veikia tam, kad pasiruoštų popiežiaus laidotuvėms. „Pačios laidotuvės šį kartą bus kiek kitokios. Pirmoji jų dalis vyks Vatikane, Šv. Petro bazilikos aikštėje. Paskui procesija eis per visą Romos miestą ir baigsis ant Eskvilino kalvos, kur ir yra Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilika“, – teigė jis.
[caption id="attachment_1255628" align="alignleft" width="2560"]
Atsisveikinimas su popiežiumi Pranciškumi Šv. Petro bazilikoje Vatikane. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Anot kardinolo, kapas, kaip savo testamente norėjo popiežius Pranciškus, įrengtas šoninėje navoje, tarp Pauliaus ir Sforcų koplyčių.
„Kapas bus ne pačioje koplyčioje, bet šoninėje navoje. Pagal popiežiaus valią jis bus labai paprastas, su vardo Franciscus užrašu, virš jo bus kryžius, kuris atvaizduos pontifikato metu popiežiaus nešiotą kryžių. Kapas bus iš Ligūrijos akmens – marmuro, iš to krašto, iš kurio kilę popiežiaus senoliai. Tai ryšys su jo kilmės gimtine ir itališkomis šaknimis“, – tvirtino kardinolas R. Makrickas.
[caption id="attachment_1255434" align="alignleft" width="2560"]
Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje uždengta Pauliaus koplyčia, kur įrengtas kapas ir bus palaidotas popiežius Pranciškus, 2025 m. balandžio 22 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Bazilikai svarbiausias vaidmuo – šeštadienį
Paklaustas, kokia atsakomybė kardinolą lydi šiomis dienomis, R. Makrickas teigė, kad bazilikos funkcija bus svarbiausia šeštadienį. „Mūsų bazilikos vaidmuo yra paskutiniame laidotuvių etape – tai popiežiaus įdėjimas į kapą ir palaidojimas. Taip pat teks dalyvauti uždarant popiežiaus karstą Šv. Petro bazilikoje.
Popiežių laidojimo ritualas yra seniai nustatytas, tik šiek tiek pakeistas dabartinio pontifiko. Jis norėjo ritualą supaprastinti, kad tai būtų daugiau kaip bažnyčios ganytojo apeigos, ne tiek akcentuojant jį kaip valstybės vadovą. Popiežių laidotuvės nėra pirmosios žmonijos ir Bažnyčios istorijoje, jos susiklostė per daugelį amžių. Keičiasi keletas detalių, bet principas yra tas, kad suvažiuoja kardinolai iš viso pasaulio, dalyvauja laidotuvėse, paskui būna devynios dienos maldų, o po jų jau galima skelbti konklavą. Apie ją bus pranešta artimiausiu laiku, data dar nenustatyta“, – sakė jis.
[caption id="attachment_1255931" align="alignleft" width="2560"]
Romos Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilika. Austėjos Zovytės / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
[caption id="attachment_1255433" align="alignleft" width="2560"]
Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilika, kurios Pauliaus koplyčioje bus palaidotas popiežius Pranciškus, 2025 m. balandžio 22 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Kardinolas R. Makrickas nurodė, kad žmonės aplankyti pontifiko kapą galės nuo sekmadienio. „Laidotuvių dieną, šeštadienį, prie bazilikos aikštėje bus tik Rožinio malda, bet po karsto įdėjimo į kapą dar numatomi būtini darbai. Reikės šiek tiek laiko, bet bazilika piligrimams ir lankytojams bus atidaryta nuo sekmadienio septintos valandos, kaip visada. Žmonės galės ateiti aplankyti kapą. Kadangi bus sekmadienis, vyks Mišios kaip įprasta.
Numatyta, kad sekmadienį, pirmąją dieną po laidotuvių, po pietų visa Kardinolų kolegija atvažiuos į baziliką pasimelsti prie popiežiaus kapo. Ryte bus pirmosios Mišios, numatytos pagal konklavos normas, už popiežių bus meldžiamasi devynias dienas“, – tikino jis.
„Iki šeštadienio bazilika gyvena įprastą gyvenimą. Aišku, ruošiamas popiežiaus kapas. Yra daug piligrimų grupių įvairiomis kalbomis užsakytų Mišių, vyksta ir įprastos kasdienės Mišios. Visas dėmesys dabar tenka Šv. Petro bazilikai“, – pridūrė kardinolas.
Valstybių vadovai nedalyvaus privačiose dalyse
Pasak kardinolo, tikintieji, kurie norės dalyvauti apeigose Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje, galės jas žiūrėti Šv. Petro aikštėje per ekranus. „Taip pat juose bus galima stebėti pačią procesiją per visą Romos miestą ir įėjimą į koplyčią. Ten transliacija bus baigta, ir bus pradėtos privačios apeigos, atliekamos laikantis ritualo“, – laidotuvių eigą komentavo kardinolas R. Makrickas.
Į laidotuves atvyks apie 170 delegacijų, apie 50 valstybių prezidentų ir 10 monarchų, tarp jų – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris, Velso princas Viljamas, Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula de Silva, popiežiaus gimtosios Argentinos prezidentas Javieras Milei.
[caption id="attachment_1255735" align="alignleft" width="1000"]
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni atiduoda pagarbą popiežiui Pranciškui Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. balandžio 23 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Dalyvavimą laidotuvėse patvirtino Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, taip pat Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Antradienį Lietuvos Respublikos Prezidentūra pranešė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat dalyvaus laidotuvėse.
Pasak pašnekovo, valstybės vadovai nedalyvaus uždarose apeigose – nei Šv. Petro bazilikoje uždarant karstą, nei laidojant popiežių. „Dalyvaus tik viešose apeigose, Mišiose Šv. Petro aikštėje, o po jų viešas dalyvavimas baigsis. Privačioje ceremonijoje bus tik nedidelė grupė dvasininkų, kurie pagal savo pareigas turi ten dalyvauti“, – nurodė jis.
Paskutinį kartą matėsi prieš savaitę iki mirties
Pasak kardinolo, jis paskutinį kartą popiežių matė likus savaitei iki jo mirties. „Paskutinį kartą su popiežiumi mačiausi Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje balandžio 12 dieną, kai jis čia atvažiavo specialiai pasimelsti prieš Verbų sekmadienį. Tai buvo likus savaitei iki mirties. Prieš tai jis čia buvo užsukęs iškart grįžęs iš ligoninės, tačiau neturėjo jėgų nueiti į koplyčią.
Gal jis ir jautė, kad ateina saulėlydis, tad norėjo po savaitės sugrįžti ir kaip visada buvo nuvežtas į koplyčią, trumpai pasimeldė. Išvažiuojant padovanojau jam mažą Salus Populi Romani ikonos kopiją, jis nusišypsojo, paėmė ją į savo rankas, ištarė „ačiū“ ir su ikona grįžo į Šv. Mortos namus“, – prisiminimu dalijosi kardinolas R. Makrickas.
[caption id="attachment_1255937" align="alignleft" width="2560"]
Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas koadjutorius kardinolas Rolandas Makrickas. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Paklaustas, kaip jis asmeniškai prisimins pontifiką, kardinolas R. Makrickas teigė, kad popiežius buvo labai atviras žmogus. „Jis tikrai gyveno pagal Evangeliją. Neišrado nieko naujo, bet kiekvieną savo žingsnį ar poelgį pateisindavo Evangelija. Sakydavo: „Jeigu Jėzus priimdavo visus žmones, ir Bažnyčios misija yra būti atvirai visiems.“ Tai nereiškia, kad žmonių klaidas reikia pateisinti, klaidas reikia vertinti kaip klaidas ir nekaltinti paties žmogaus kaip klaidos. Tą dalyką jis visada stengėsi paaiškinti ir įkvėpti žmones.
Viena yra klysti, tačiau paskui svarbiausia sugrįžti, pasitaisyti ir ieškoti kelių, ko galima iš klaidų išmokti, ko pamokyti kitus. Klaidos visada buvo ir bus, klystame visi, bet reikia galvoti, kaip pasitaisyti ir gyventi su Dievo atleidimu. Popiežius dažnai cituodavo Evangeliją, Šv. Petro sugrįžimą – jis ne vien sugrįžta prie Viešpaties artumo, bet ir duoda dar didesnę misiją tam, kuris Jo išsižadėjo. Tuos pavyzdžius ir evangelinę dvasią jis stengėsi pabrėžti ir mokyti mus, šiuolaikinius žmones. Daugelyje šalių jo mintys buvo išgirstos“, – mintimis dalijosi kardinolas.
Pasak R. Makricko, popiežius labai daug kalbėjo apie gailestingumą. 2015–2016-uosius jis paskelbė Gailestingumo metais visame pasaulyje.
[caption id="attachment_1255967" align="alignleft" width="2560"]
Popiežius Pranciškus atidaro Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris, taip oficialiai pradėdamas Gailestingumo Jubiliejų Vatikane 2015 m. gruodžio 8 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
[caption id="attachment_1255968" align="alignleft" width="2560"]
Popiežius Pranciškus eina pro Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos Gailestingumo Jubiliejaus Šventąsias duris 2016 m. sausio 1 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
„Mes, krikščionys ir kiti žmonės, esame dideli kūrėjai, turime daug talentų, bet esame ir nuodėmingi. Kartais nuodėmės prispaudžia, todėl popiežius norėjo paraginti sugrįžti pas Dievą per gailestingumą, atleidimą.
Popiežius įvairiomis progomis garsiai kalbėjo, kad Dievas visiems atleidžia, tik kartais mes neprašome Jo atleidimo. Atleidimas žmogų išlaisvina, širdies nuvalymas buvo reikalingas pasauliui ir anksčiau, bet ypač dabar, kai jis tampa ne toks teisingas ir žmogiškas“, – teigė pašnekovas.
Vyksta kardinolų susitikimai, laukia konklava
Po laidotuvių praėjus ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 20 dienų nuo popiežiaus mirties turi prasidėti konklava, kurioje bus renkamas naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.
Šiuo metu Vatikane vyksta kardinolų susitikimai, bet išsamiau juos komentuoti kardinolas R. Makrickas negalėjo.
[caption id="attachment_1255977" align="alignleft" width="2560"]
Kardinolai išeina iš Vatikano rūmų po trečiojo Kardinolų kongregacijos posėdžio po popiežiaus Pranciškaus mirties 2025 m. balandžio 24 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
„Kardinolų susitikimai nėra vieši, tai vidinis kolegijos darbas, tariantis dėl popiežiaus laidojimo ir ateities užduočių, kurios iškils prasidedant konklavai. Aišku, bus paliečiamos temos apie Bažnyčios padėtį ir kokio popiežiaus reikia dabar.
Pačių susitikimų negaliu komentuoti, nes jie yra uždari, kad kardinolai iš viso pasaulio galėtų laisvai reikšti savo nuomonę, pasisakyti. Šiandien atvažiavę daug kardinolų, nelengva palikti vyskupijas ir iš tolimų šalių greitai atvažiuoti, tačiau jau artėjama prie visos Kardinolų kolegijos sudėties“, – sakė jis.
[caption id="attachment_1255004" align="alignleft" width="2372"]
Popiežius Pranciškus Šv. Petro aikštėje Vatikane 2024 m. lapkričio 20 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
88-erių argentinietis Jorge Mario Bergoglio – popiežius Pranciškus – mirė antrąją Velykų dieną, pirmadienį, po insulto, komos ir širdies nepakankamumo. Jis konklavoje popiežiumi buvo išrinktas 2013 metų kovo 13 dieną, atsistatydinus Benediktui XVI.
Trečiadienį jo palaikai iškilmingos procesijos metu perkelti iš Šv. Mortos rezidencijos koplyčios į Šv. Petro baziliką, kurioje iki penktadienio su pontifiku gali atsisveikinti tikintieji.
Vatikano prieigose dirba tūkstančiai pareigūnų, šimtai žurnalistų, patekti į Šv. Petro baziliką laukia net keliolika tūkstančių žmonių. Ketvirtadienio rytą Vatikanas pranešė, kad paskutinę pagarbą jau atidavė beveik 50 tūkst. žmonių.
Dėl pontifiko mirties Italija ir Argentina yra paskelbusios gedulą. Lietuvoje per popiežiaus laidotuves taip pat bus skelbiamas gedulas.
Vatikanas trečiadienį pranešė dėl popiežiaus Pranciškaus mirties skelbiantis tradicinį devynių dienų gedulą, kuris prasidės šeštadienį, pontifiko laidotuvių dieną. Vatikanas nurodė, kad per devynias gedulo dienas (novendiales) Šv. Petro bazilikoje bus aukojamos specialios Mišios.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Atsisveikinimas su popiežiumi Pranciškumi Šv. Petro bazilikoje Vatikane. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Anot kardinolo, kapas, kaip savo testamente norėjo popiežius Pranciškus, įrengtas šoninėje navoje, tarp Pauliaus ir Sforcų koplyčių.
„Kapas bus ne pačioje koplyčioje, bet šoninėje navoje. Pagal popiežiaus valią jis bus labai paprastas, su vardo Franciscus užrašu, virš jo bus kryžius, kuris atvaizduos pontifikato metu popiežiaus nešiotą kryžių. Kapas bus iš Ligūrijos akmens – marmuro, iš to krašto, iš kurio kilę popiežiaus senoliai. Tai ryšys su jo kilmės gimtine ir itališkomis šaknimis“, – tvirtino kardinolas R. Makrickas.
[caption id="attachment_1255434" align="alignleft" width="2560"] Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje uždengta Pauliaus koplyčia, kur įrengtas kapas ir bus palaidotas popiežius Pranciškus, 2025 m. balandžio 22 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Bazilikai svarbiausias vaidmuo – šeštadienį
Paklaustas, kokia atsakomybė kardinolą lydi šiomis dienomis, R. Makrickas teigė, kad bazilikos funkcija bus svarbiausia šeštadienį. „Mūsų bazilikos vaidmuo yra paskutiniame laidotuvių etape – tai popiežiaus įdėjimas į kapą ir palaidojimas. Taip pat teks dalyvauti uždarant popiežiaus karstą Šv. Petro bazilikoje.
Popiežių laidojimo ritualas yra seniai nustatytas, tik šiek tiek pakeistas dabartinio pontifiko. Jis norėjo ritualą supaprastinti, kad tai būtų daugiau kaip bažnyčios ganytojo apeigos, ne tiek akcentuojant jį kaip valstybės vadovą. Popiežių laidotuvės nėra pirmosios žmonijos ir Bažnyčios istorijoje, jos susiklostė per daugelį amžių. Keičiasi keletas detalių, bet principas yra tas, kad suvažiuoja kardinolai iš viso pasaulio, dalyvauja laidotuvėse, paskui būna devynios dienos maldų, o po jų jau galima skelbti konklavą. Apie ją bus pranešta artimiausiu laiku, data dar nenustatyta“, – sakė jis.
[caption id="attachment_1255931" align="alignleft" width="2560"] Romos Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilika. Austėjos Zovytės / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
[caption id="attachment_1255433" align="alignleft" width="2560"] Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilika, kurios Pauliaus koplyčioje bus palaidotas popiežius Pranciškus, 2025 m. balandžio 22 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Kardinolas R. Makrickas nurodė, kad žmonės aplankyti pontifiko kapą galės nuo sekmadienio. „Laidotuvių dieną, šeštadienį, prie bazilikos aikštėje bus tik Rožinio malda, bet po karsto įdėjimo į kapą dar numatomi būtini darbai. Reikės šiek tiek laiko, bet bazilika piligrimams ir lankytojams bus atidaryta nuo sekmadienio septintos valandos, kaip visada. Žmonės galės ateiti aplankyti kapą. Kadangi bus sekmadienis, vyks Mišios kaip įprasta.
Numatyta, kad sekmadienį, pirmąją dieną po laidotuvių, po pietų visa Kardinolų kolegija atvažiuos į baziliką pasimelsti prie popiežiaus kapo. Ryte bus pirmosios Mišios, numatytos pagal konklavos normas, už popiežių bus meldžiamasi devynias dienas“, – tikino jis.
„Iki šeštadienio bazilika gyvena įprastą gyvenimą. Aišku, ruošiamas popiežiaus kapas. Yra daug piligrimų grupių įvairiomis kalbomis užsakytų Mišių, vyksta ir įprastos kasdienės Mišios. Visas dėmesys dabar tenka Šv. Petro bazilikai“, – pridūrė kardinolas.
Valstybių vadovai nedalyvaus privačiose dalyse
Pasak kardinolo, tikintieji, kurie norės dalyvauti apeigose Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje, galės jas žiūrėti Šv. Petro aikštėje per ekranus. „Taip pat juose bus galima stebėti pačią procesiją per visą Romos miestą ir įėjimą į koplyčią. Ten transliacija bus baigta, ir bus pradėtos privačios apeigos, atliekamos laikantis ritualo“, – laidotuvių eigą komentavo kardinolas R. Makrickas.
Į laidotuves atvyks apie 170 delegacijų, apie 50 valstybių prezidentų ir 10 monarchų, tarp jų – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris, Velso princas Viljamas, Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula de Silva, popiežiaus gimtosios Argentinos prezidentas Javieras Milei.
[caption id="attachment_1255735" align="alignleft" width="1000"] Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni atiduoda pagarbą popiežiui Pranciškui Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. balandžio 23 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Dalyvavimą laidotuvėse patvirtino Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, taip pat Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Antradienį Lietuvos Respublikos Prezidentūra pranešė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat dalyvaus laidotuvėse.
Pasak pašnekovo, valstybės vadovai nedalyvaus uždarose apeigose – nei Šv. Petro bazilikoje uždarant karstą, nei laidojant popiežių. „Dalyvaus tik viešose apeigose, Mišiose Šv. Petro aikštėje, o po jų viešas dalyvavimas baigsis. Privačioje ceremonijoje bus tik nedidelė grupė dvasininkų, kurie pagal savo pareigas turi ten dalyvauti“, – nurodė jis.
Paskutinį kartą matėsi prieš savaitę iki mirties
Pasak kardinolo, jis paskutinį kartą popiežių matė likus savaitei iki jo mirties. „Paskutinį kartą su popiežiumi mačiausi Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje balandžio 12 dieną, kai jis čia atvažiavo specialiai pasimelsti prieš Verbų sekmadienį. Tai buvo likus savaitei iki mirties. Prieš tai jis čia buvo užsukęs iškart grįžęs iš ligoninės, tačiau neturėjo jėgų nueiti į koplyčią.
Gal jis ir jautė, kad ateina saulėlydis, tad norėjo po savaitės sugrįžti ir kaip visada buvo nuvežtas į koplyčią, trumpai pasimeldė. Išvažiuojant padovanojau jam mažą Salus Populi Romani ikonos kopiją, jis nusišypsojo, paėmė ją į savo rankas, ištarė „ačiū“ ir su ikona grįžo į Šv. Mortos namus“, – prisiminimu dalijosi kardinolas R. Makrickas.
[caption id="attachment_1255937" align="alignleft" width="2560"] Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas koadjutorius kardinolas Rolandas Makrickas. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
Paklaustas, kaip jis asmeniškai prisimins pontifiką, kardinolas R. Makrickas teigė, kad popiežius buvo labai atviras žmogus. „Jis tikrai gyveno pagal Evangeliją. Neišrado nieko naujo, bet kiekvieną savo žingsnį ar poelgį pateisindavo Evangelija. Sakydavo: „Jeigu Jėzus priimdavo visus žmones, ir Bažnyčios misija yra būti atvirai visiems.“ Tai nereiškia, kad žmonių klaidas reikia pateisinti, klaidas reikia vertinti kaip klaidas ir nekaltinti paties žmogaus kaip klaidos. Tą dalyką jis visada stengėsi paaiškinti ir įkvėpti žmones.
Viena yra klysti, tačiau paskui svarbiausia sugrįžti, pasitaisyti ir ieškoti kelių, ko galima iš klaidų išmokti, ko pamokyti kitus. Klaidos visada buvo ir bus, klystame visi, bet reikia galvoti, kaip pasitaisyti ir gyventi su Dievo atleidimu. Popiežius dažnai cituodavo Evangeliją, Šv. Petro sugrįžimą – jis ne vien sugrįžta prie Viešpaties artumo, bet ir duoda dar didesnę misiją tam, kuris Jo išsižadėjo. Tuos pavyzdžius ir evangelinę dvasią jis stengėsi pabrėžti ir mokyti mus, šiuolaikinius žmones. Daugelyje šalių jo mintys buvo išgirstos“, – mintimis dalijosi kardinolas.
Pasak R. Makricko, popiežius labai daug kalbėjo apie gailestingumą. 2015–2016-uosius jis paskelbė Gailestingumo metais visame pasaulyje.
[caption id="attachment_1255967" align="alignleft" width="2560"] Popiežius Pranciškus atidaro Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris, taip oficialiai pradėdamas Gailestingumo Jubiliejų Vatikane 2015 m. gruodžio 8 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
[caption id="attachment_1255968" align="alignleft" width="2560"] Popiežius Pranciškus eina pro Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos Gailestingumo Jubiliejaus Šventąsias duris 2016 m. sausio 1 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
„Mes, krikščionys ir kiti žmonės, esame dideli kūrėjai, turime daug talentų, bet esame ir nuodėmingi. Kartais nuodėmės prispaudžia, todėl popiežius norėjo paraginti sugrįžti pas Dievą per gailestingumą, atleidimą.
Popiežius įvairiomis progomis garsiai kalbėjo, kad Dievas visiems atleidžia, tik kartais mes neprašome Jo atleidimo. Atleidimas žmogų išlaisvina, širdies nuvalymas buvo reikalingas pasauliui ir anksčiau, bet ypač dabar, kai jis tampa ne toks teisingas ir žmogiškas“, – teigė pašnekovas.
Vyksta kardinolų susitikimai, laukia konklava
Po laidotuvių praėjus ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 20 dienų nuo popiežiaus mirties turi prasidėti konklava, kurioje bus renkamas naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.
Šiuo metu Vatikane vyksta kardinolų susitikimai, bet išsamiau juos komentuoti kardinolas R. Makrickas negalėjo.
[caption id="attachment_1255977" align="alignleft" width="2560"] Kardinolai išeina iš Vatikano rūmų po trečiojo Kardinolų kongregacijos posėdžio po popiežiaus Pranciškaus mirties 2025 m. balandžio 24 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
„Kardinolų susitikimai nėra vieši, tai vidinis kolegijos darbas, tariantis dėl popiežiaus laidojimo ir ateities užduočių, kurios iškils prasidedant konklavai. Aišku, bus paliečiamos temos apie Bažnyčios padėtį ir kokio popiežiaus reikia dabar.
Pačių susitikimų negaliu komentuoti, nes jie yra uždari, kad kardinolai iš viso pasaulio galėtų laisvai reikšti savo nuomonę, pasisakyti. Šiandien atvažiavę daug kardinolų, nelengva palikti vyskupijas ir iš tolimų šalių greitai atvažiuoti, tačiau jau artėjama prie visos Kardinolų kolegijos sudėties“, – sakė jis.
[caption id="attachment_1255004" align="alignleft" width="2372"] Popiežius Pranciškus Šv. Petro aikštėje Vatikane 2024 m. lapkričio 20 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
88-erių argentinietis Jorge Mario Bergoglio – popiežius Pranciškus – mirė antrąją Velykų dieną, pirmadienį, po insulto, komos ir širdies nepakankamumo. Jis konklavoje popiežiumi buvo išrinktas 2013 metų kovo 13 dieną, atsistatydinus Benediktui XVI.
Trečiadienį jo palaikai iškilmingos procesijos metu perkelti iš Šv. Mortos rezidencijos koplyčios į Šv. Petro baziliką, kurioje iki penktadienio su pontifiku gali atsisveikinti tikintieji.
Vatikano prieigose dirba tūkstančiai pareigūnų, šimtai žurnalistų, patekti į Šv. Petro baziliką laukia net keliolika tūkstančių žmonių. Ketvirtadienio rytą Vatikanas pranešė, kad paskutinę pagarbą jau atidavė beveik 50 tūkst. žmonių.
Dėl pontifiko mirties Italija ir Argentina yra paskelbusios gedulą. Lietuvoje per popiežiaus laidotuves taip pat bus skelbiamas gedulas.
Vatikanas trečiadienį pranešė dėl popiežiaus Pranciškaus mirties skelbiantis tradicinį devynių dienų gedulą, kuris prasidės šeštadienį, pontifiko laidotuvių dieną. Vatikanas nurodė, kad per devynias gedulo dienas (novendiales) Šv. Petro bazilikoje bus aukojamos specialios Mišios.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
